Lapkričio 27 d. Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu. Dvyliktosios dvišalės Prezidentų tarybos susitikime pasirašyta bendra Prezidentų deklaracija, kurios tikslas – apibrėžti Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo pirmenybes ateinantiems metams. Ketinama išskirtinį dėmesį skirti dvišaliams politiniams ir ekonominiams santykiams, saugumo ir gynybos klausimams, Ukrainos euroatlantinei integracijai, bendradarbiavimui energetikos, inovacijų, transporto ir socialinės politikos srityse, teigiama Prezidentūros pranešime.
„Su Ukraina bendraujame itin glaudžiai, net broliškai. Palaikome Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepripažįstame Krymo aneksijos. Suprantame iššūkius, su kuriais susiduria šalis, todėl aktyviai prisidedame prie taikos Ukrainoje siekio, teikdami humanitarinę pagalbą nukentėjusiesiems nuo konflikto Donbase. Įvykiai Ukrainoje – tarsi gyva žaizda, kuri mums primena skaudžią mūsų pačių istoriją, netikrumą ir baimę dėl šalies nepriklausomybės, išgyventus prieš 28-erius metus“, – po susitikimo sakė prezidentas.
Šalies vadovai tarėsi gynybos ir saugumo klausimais, aptarė situaciją Rytų Ukrainoje, pasirengimą Normandijos ketverto susitikimui, santykius su Rusija. G. Nausėda pabrėžė nekeičiantis nuostatos tęsti sankcijas Rusijai tol, kol nebus įgyvendinti Minsko susitarimai ir tęsis Krymo aneksija.
Susitikime sutarta stiprinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje ir įsitraukimą į Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados veiklą. Šią iniciatyvą liudija dvi tarpinstitucinės deklaracijos, pasirašytos Prezidentūroje. Viena jų apibrėžia bendradarbiavimą kibernetinio saugumo, kita – elektroninės atpažinties srityje. Taip pat inicijuotas susitarimas dėl bendradarbiavimo sprendžiant jaunimo ir vaikų teisių klausimus.
Šalies vadovų susitikime skirta laiko strateginių energetikos ir transporto projektų aptarimui, branduolinės saugos, dujų tinklų sujungimo su ES tinklais, atsinaujinančios energetikos temoms. Aptarta Ukrainos reformų konferencijos, vyksiančios 2020 m. liepos 6–7 dienomis Vilniuje, organizavimo eiga.
Savo kalboje Prezidentas pabrėžė glaudžius Ukrainos ir Lietuvos santykius, paremtus broliška parama siekti laisvės ir nepriklausomybės. Pasak šalies vadovo, valstybių santykius dar labiau sustiprina bendras siekis kurti tvarią regiono verslo rinką. Tam ypač pasitarnautų dalijimasis gerąja verslo bendruomenių patirtimi: „Lietuva daug ir sunkiai dirbo, siekdama politiškai sugrįžti į Europą – ten, kur visada buvo mūsų vieta. Vykdyti reformas nebuvo lengva, tačiau mums padėjo mūsų draugai. Šiandien jau mes esame tie draugai, pasiryžę padėti Ukrainai įgyvendinti būtinas reformas ir tvirčiau susieti savo likimą su Europa.“ Prezidentas akcentavo, kad Lietuva pasiryžusi prisidėti prie Ukrainos siekio tapti konkurencingesne rinkos dalyve regione.
Pasak šalies vadovo, auganti Lietuvos ir Ukrainos prekyba ir investicijos atveria galimybių naujai pažvelgti į bendradarbiavimą tradiciniuose ekonomikos sektoriuose – energetikos ir transporto srityse bei pastūmėti jį į naują etapą, atrandant bendrų taškų inovatyviuose sektoriuose, tokiuose kaip informacinės, finansinės technologijos, kibernetinis saugumas, atsinaujinančios energijos rinkos plėtra.
Ypač pabrėžtas dvišalis bendradarbiavimas energetikos, energetinio saugumo ir branduolinės saugos srityse. Prezidentas paskatino Ukrainą ir toliau aktyviai siekti energetinės nepriklausomybės bei elektros tinklų sinchronizacijos su Europos sistemomis, nes tai sustiprintų Ukrainos atsparumą Rusijos įtakai.
Šalies vadovas pasiūlė Ukrainai alternatyvų dujų tiekimą, išnaudojant esamą ir būsimą infrastruktūrą – tiek veikiantį suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, tiek Lenkijos ir Lietuvos dujų jungtį.
Prezidentas atkreipė dėmesį į glaudžius Ukrainos ir Lietuvos žmogiškuosius ryšius ir paskatino verslo bendruomenes aktyviau bendradarbiauti siekiant bendrų regiono ekonominės plėtros planų.
