Lapkričio 7-10 dienomis, Niujorko širdyje Manhetene, vyks jau antroji Niujorko Baltijos šalių kino šventė. Per keturias dienas bus parodytas 21 Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino kūrėjų filmas. Iš jų – net penkios Šiaurės Amerikos ir septynios Niujorko premjeros.
Kasmetiniu papročiu tampantis renginys šiemet savo programa skleidžia ypatingą žinią apie Baltijos kelio trisdešimtmetį: kruopščiai atrinktos kino juostos rodo, kokie didžiuliai pokyčiai įvyko per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Praeities įvykiai kino juostose suskamba originaliomis spalvomis, naujos kartos režisieriai atranda unikalių rakursų, išryškindami šalių identiteto išskirtinumus, parodančius, kokios Baltijos šalys yra šiandien. Šių metų šventės šūkis – „Po 30 metų: kas esame dabar“ („30 Years Later: Who we are know“ ).
„Norėtųsi, kad šis sumanymas paminėti mūsų nepriklausomybių šimtmetį, suradęs puikų bendrininką – Šiaurės šalių kultūros centrą „Scandinavia House“ – įsitvirtintų Niujorko kultūros žemėlapyje. Baltijos kinas pastaruoju metu išgyvena pakilimą, mumis domimasi įvairiose šalyse, atsiranda naujų vardų, turime daugiau galimybių. Tikiuosi, kad galėsime išnaudoti šią bangą ir sulaukti sėkmės vienoje konkurencingiausių pasaulio kultūros scenų“, – sako Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Belaukiant šventės filmų ištikimiausius kino mylėtojus paskutinį spalio šeštadienį į Niujorko universiteto Meno fakulteto kino salę sukvietė specialus renginys „Jonas Mekas Expanded“, skirtas šiemet sausį iškeliavusiam J. Mekui atminti.
„Niujorko universiteto doktoranto, kinotyrininko Luko Brašiškio rengtas bei moderuotas renginys tapo šių metų Baltijos kino šventės įžanga, atskleidusia rečiau paliečiamą, bet ne mažiau svarbią avangardinio filmininko asmenybės pusę. J. Mekas buvo ir kūrybiškas administratorius, institucijų kūrėjas, puikus „nardytojas“ tarp įvairių socialinių sluoksnių. Pilnutėlėje kino salėje kone keturias valandas dalyviai klausė meno istorikų ir kritikų pranešimų, žiūrėjo J. Meko filmų ištraukas ir diskutavo apie į jokius rėmus neįspraudžiamą asmenybę“, – pasakoja viena iš šventės rengėjų, Lietuvos kultūros žinovė JAV Gražina Michnevičiūtė.
„Scandinavia House“ kino salėje per keturias dienas bus galima pamatyti naujausius Baltijos šalių vaidybinius, dokumentinius ir animacinius kino filmus: 12 ilgametražių ir 9 trumpo metro. Tai išskirtinė galimybė ne tik išvysti premjeras, kurios nebus rodomos kituose Niujorko kino teatruose, bet ir čia pat susitikti su daugelio jų kūrėjais.
„Niujorkas – kunkuliuojantis tautybių, idėjų, asmenybių katilas. Tikiu, kad jame ši šventė taps puikiai derančiu ingredientu. Baltijos šalių kūrėjų filmai – tai kitoks, dar neatrastas Šiaurės Europos kinas. Niujorko žiūrovas – reiklus, išprusęs, įpratęs gauti geriausią iš geriausių, o šių metų spalvinga šventės programa, manau, parodys tai, ko jie iki šiol nematė“, – teigia šventės programos vadovė, ilgametę patirtį kino pramonėje sukaupusi latvė Jūlė Rožytė (Jūle Rozīte).
Lapkričio 7-osios vakarą šventę iškilmingai atidarys JAV gimusio lietuvio režisieriaus Tomo Vengrio šiemet pristatytas vaidybinis filmas „Gimtinė“ (Motherland), nostalgijos ir ironijos kupinu žvilgsniu sugrąžinantis į Nepriklausomybės laikų pradžią. Draminė juosta su daugybę apdovanojimų pelniusia aktore Severija Janušauskaite priešakyje – tarsi simbolinis tiltas tarp dviejų kartų, augusių Lietuvoje ir Amerikoje.
„Labai džiaugiuosi, kad šventę atidaro lietuviškas filmas. Tai ypatinga ir reta proga niujorkiečiams pristatyti Lietuvą, paskatinti juos pasidomėti šalies kinu. Daug laiko praleidau Niujorke. Čia studijavau, tad ryšys su miestu – itin asmeniškas. Man, kaip kūrėjui, svarbu ir smagu, kad turiu galimybę savame mieste pristatyti kino premjerą – parodyti bent šiek tiek Lietuvos čia esantiems žiūrovams, draugams ir pažįstamiems. Tikiuosi, kad po seanso žmonės plačiau pažvelgs į tapatybės ir gimtinės klausimą, kad naujai susimąstys, kas jiems yra Tėvynė“, – pasakoja filmo režisierius T. Vengris.
Atidarymo vakarą lauks ir estų trumpametražis filmas „Baltijos kelias“ (Baltic Way). Beje, išvysti „Gimtinę“ bei susitikti su filmo kūrėjais bus galima ir šventės uždarymo dieną.
Viena svarbiausių programos juostų – latvių darbas „Baltijos laisvės kelias“ (The Baltic Freedom Way), pasakojantis, kaip du milijonai trijų valstybių žmonių prieš 30 metų neturėdami interneto ir jokių mobiliojo ryšio priemonių dėl laisvės susivienijo į gyvą, rankomis susikibusią grandinę. Baltijos šalių draugystės temą pratęs lietuvių dokumentikos virtuozų Arūno Matelio ir Audriaus Stonio trumpo metro juosta „Baltijos kelias“ (Baltic Way).
Rinktinių filmų gretose – debiutinis Aistės Žegulytės filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“. Kino kritikų vadinama viena stipriausių šių metų lietuviškų kino premjerų, įtaigi dokumentika pasakoja apie iškamšų meistrus, bandančius atkurti gyvybę ten, kur jos nebėra.
Ne mažiau laukiama lietuviška premjera Niujorke – „Sidabrinės gervės“ laureatės Marijos Kavtaradzės juosta „Išgyventi vasarą“ (Summer Survivors). Geriausiu Baltijos šalių filmu pripažintas debiutas spėjo sulaukti sėkmės tarptautinėse kino šventėse. Jaunosios kartos aktoriai Gelminė Glemžaitė, Indrė Patkauskaitė ir Paulius Markevičius spalvingame, šviesiame bei vilties kupiname filme virpina itin svarbios temos – psichinės sveikatos – stygas.
„Sidabrine gerve“ apdovanota lietuvių režisieriaus Artūro Jevdokimovo trumpo metro dokumentika „Suokalbio antologija“ (Anthology of the Plot) pakvies į pasimatymą su tikrąja XX–XXI amžių sandūros bohema. Kokios menininkų ir išsilavinusių žmonių aistros virė legendinėje, kone du dešimtmečius klestėjusioje sostinės kavinėje „Suokalbis“, kuri buvo įsikūrusi Rašytojų sąjungos pastate?
Šventės programa skirtingais būdais atskleis, kaip žmonių gyvenimą paveikė išsivadavimas iš geležinės uždangos. Pagal tikrus faktus kurtas estų Eero Epner ir Tarmo Juristo filmas „Bankas“ (Pank) pasakos vieno sėkmingiausių bankų Baltijos šalyse istoriją, o latvės Ievos Ozoliņos režisūrinis debiutas – autobiografinė detektyvinė dokumentika „Mano tėvas bankininkas“ – jaudins sukrečiančia asmenine istorija.
Ypatingas dėmesys skirtas ir šeimos, atsiradusios didžiųjų pokyčių sūkuryje, temai. Estės Monikos Simetės (Moonikos Siimets) filmas „Mažoji draugė“ (Little Comrade) narplioja sovietinės kolektyvizmo dvasios įtaką vaiko sąmonei. Koks jausmas būti vaiku, gimtinei žengiant nepriklausomybės atkūrimo keliu, atskleidžia latvės Madaros Dišlerės (Madara Dišlere) filmas šeimai „Rojus 89“ (Paradise’89). O į vieną kino projektą sujungtos šešios jautrios Estijos moterų režisierių trumpo metro istorijos „Šaknys“ (Roots) kalba apie meilę, vaiko netektį, neištikimybę, trapius santykius su artimaisiais ir žmogaus senėjimą.
Niujorko Baltijos šalių kino šventės idėja gimė prieš trejus metus. Jos autorius – Latvijos garbės konsulas Niujorke Darius Delinis (Daris Delins), pakvietęs lietuvius ir estus prisijungti prie šio sumanymo. Pirmoji šventė įvyko pernai, tapdama svarbia visų trijų Baltijos valstybių šimtmečio dalimi.
Antrąją Baltijos šalių kino šventę, vyksiančią „Scandinavia House“ rengia Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos generaliniai konsulatai Niujorke, remia Lietuvos kino centras, Latvijos nacionalinis filmų centras ir Estijos filmų institutas. Šventės partneriai – Estijos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros institutas ir Amerikos skandinavų fondas.
