M. Puidokas. Kodėl siūlomi taršos ir nekilnojamo turto mokesčiai skriaudžia skurdžiausiai gyvenančius?

Lietuvoje nuskambėjo naujienos dėl vargingiau gyvenančius žmones neteisingai nuskriaudžiančių naujų taršos ir nekilnojimo turto mokesčių. Pasirašiau peticiją prieš taršos mokesčio įvedimą (ji sulaukė jau apie 60 tūkstančių parašų) ir Seime balsuosiu PRIEŠ. Formulė neteisinga ir skaudžiausiai kerta gyvenantiems vargingiau! Ar taip reikia mažinti socialinę atskirtį ir kurti gerovės valstybę? Prezidento pozicija apie skubotai planuojamą mokestinę naštą taip pat yra neigiama – negalima pildyti biudžeto skurdžiausiai gyvenančiųjų sąskaita!

Finansų ministerija bando prakišti totalų mokesčių augimą keliais etapais – vienu – kuro, alkoholio, elektroninių cigarečių akcizų didėjimą, kam būtų galima pritarti, jei iš esmės tas nekeltų visų kitų kainų. Taip įvyktų, nes visi verslai yra susiję su transportu.

Kitas etapas – nekilnojamo turto mokestis. Finansų ministras Vilius Šapoka aiškiai įvardina, kad tai pirmas žingsnis į visuotinį nekilnojamo turto apmokestinimą. Užsibrėžta daugiau nei dvigubai sumažinti neapmokestinamą nekilnojamo turto ribą, nuo 220 tūkstančių iki 100 tūkstančių eurų. Tad apmokestinti būtų ir turintys naujos statybos trijų kambarių butus, ir savo nelaimei paveldėję brangiuose vietose esantį net varganos būklės nekilnojamą turtą.

Į ką veda NT mokestis?

Šiuo metu NT mokestį moka fiziniai asmenys, kurių nekomercinės paskirties turto bendra vertė siekia 220–300 tūkst. eurų. Tokiems asmenims NT mokesčio tarifas siekia 0,5 proc. nuo sumos, viršijančios 220–300 tūkst. eurų. Turto vertei siekiant 300–500 tūkst. eurų taikomas 1 proc. mokesčio tarifas. Brangesniam nei 500 tūkst. eurų turtui taikomas 2 proc. tarifas.“

Nors siūlomas naujasis NT mokestis iš pirmo žvilgsnio visai atitinka gerovės valstybės modelį, už kurį pasisako prezidentas G. Nausėda, nes mokesčiai paskirstomi atitinkamai  pagal turimo NT vertę, tačiau iki 100 tūkst. eurų vertės nuleidžiama nekilonojamo turto kartelė gali paliesti ne tik gerai gyvenančius, bet ir vidutines bei žemesnes pajamas gaunančius piliečius, kurie gyvena didmiestyje (daugiausiai tai palies Vilniaus miesto gyventojus). Taip gali nutikti dėl to, kad kadaise įsigytas, paveldėtas ar kitais būdais įgytas būstas turėjo mažesnę vertę nei dabar. Be to, nemaža dalis NT savininkų ėmė paskolas iš bankų, jas atidavinėja ir tas papildomas NT mokestis neprisidėtų prie jų gerovės.

Dar viena problema yra ta, kad daugelis Lietuvos piliečių net nežino savo turo vertės, todėl, visų pirma, reikės pradėti NT įvertinimą. Pritariu „Luminor“ banko vyriausiajam  ekonomistui Žygimantui Mauricui, kuris  teigia, kad šiuo metu daug svarbiau kalbėti ne apie NT mokesčio įvedimą, o apie sistemos, kuri informuotų gyventoją, kokia yra jo turto vertė, sukūrimą.

Be to, kaip  LRT radijui sakė finansų ministras V. Šapoka, šis mokestis „yra žingsnis į priekį link visuotinio mokesčio, kuris paliestų didžiąją dalį visuomenės.“ Pasak jo, lėtėjant ekonomikos augimui valstybė ieško papildomų pajamų. Ar tikrai papildomi mokesčiai yra tai, kas padėtų mūsų šalies gyventojams jaustis užtikrintai dėl savo ir vaikų ateities Lietuvoje? Ar nėra grėsmės dar didesnei emigracijai, kai žmonės keliaudami, susipažindami su kitų ES valstybių situacija mato, kokie skirtumai yra valstybėse ir kaip jose užtikrinama gyventojų gerovė?

Be to, kol kas tik abstrakčiai kalbama, kur būtų panaudoti papildomai į biuždetą surinkti pinigai. Gyventojai mato tik faktą: norima didinti mokesčius, kalbama apie planuojamas surinkti milijonines sumas, o apie galimą naudą nėra aiškiai komunikuojama.

Automobilių taršos mokestis – papildoma našta ir jokios naudos gamtai

Nors nebesu LVŽS partijos narys, tačiau pritariu visoms geroms ir teigiamoms buvusių kolegų Seime iniciatyvoms. Deja, bet siūlomas naujasis mokestis nėra toks. Jis – chaotiškas ir neišbaigtas, o siūloma automobilių apmokestinimo formulė – neteisinga. Toks mokestis niekaip nesiderina su prezidento Gitano Nausėdos ir premjero Sauliaus Skvernelio norimos kurti Gerovės valstybės idėja.

Pabandžius paskaičiuoti įvairius variantus, buvo pastebėta, kad net perkant vidutinį automobilį papildomai tektų sumokėti apie 140 eurų. Nelogiškai atrodo ir tai, kad taršos mokestį siūloma mokėti registruojant automobilį, o ne periodiškai. Tai labiau panašu ne į taršos, o į registracinį mokestį. Ar nebus taip, kad žmonės dar rečiau pirks automobilius, važinės senais ir vengs kažką keisti, nes pirkdami turės mokėti papildomai.

Nelogiška skriausti ir taip mažai turinčius. Regionuose visi pamiršo, kaip atrodo viešasis transportas, tad asmeninis automobilis yra būtinybė. Kai žmonės liks be automobilių, jie nepasieks ligoninių, darbų, nenuveš vaikų į mokyklas. Jeigu jau norima kažką apmokestinti, orientuotis reiktų į prabangių ir galingų automobilių savininkus, kuriems nebūtų sudėtinga mokėti papildomai.

Naująją iniciatyvą matau kaip „menamą pagalbą“ ir bandymą, prisidengiant naujausiomis madomis įteisinti dar vieną mokestį bei parodyti ES, kad Lietuvoje yra sprendžiamas taršos klausimas. Mano nuomone, kai kalbame apie klimato pokyčių stabdymą, visų pirma reiktų nustoti niokoti Lietuvos gamtą ir beatodairiškai kirsti medžius tiek giriose, tiek miestuose.

Seno, taršaus transporto problemą žymiai efektyviau išspręstų auganti ekonomika ir stabilus uždarbis. Daugumai gyventojų rūpi juos supanti gamta, tačiau ne visi turi finansinių galimybių būti ekologiškais – valgyti sveikesnį maistą, pirkti „žalius“ automobilius ir t.t. Jeigu žmogus gyvena ties skurdo riba, tai bet kokie papildomai mokesčiai juos dar labiau nuskurdins. Valdžia pirma turėtų pasirūpinti ekonomikos augimu ir oriais atlyginimais, o tada daugelis klausimų išsispręstų savaime.

O kalbant apie patį mokestį – vėlgi, pasigendu konkretaus įvardijimo, kur nukeliaus tie sutinkti taršos mokesčio pinigai? Ar bus skatinami mažiau taršius automobilius perkantys asmenys, ar papildomai lėšų bus skirta medžių atsopdinimui, kitoms gamtosauginėms priemonėms?

Žmonėms primetamos prievolės be edukacijos ir platesnių paaiškinimų. Natūralu, kad tai įaudrina ir supykdo visuomenę.

Prekybos tiklų apmokestinimas padės išspręsti socialines problemas?

Ramūnas Karbauskis inicijuoja prekybos tinklų apmokestinimą, remdamasis Lenkijos pavyzdžiu. Mažmeninės prekybos įmonėms, kurių metinė apyvarta viršija 17 mln. zlotų (3,92 mln. eurų), tačiau nesiekia 170 mln. zlotų (39,24 mln. eurų), Lenkijoje yra taikomas 0,8 proc. mokesčio tarifas. Įmonėms, kurių apyvarta viršija 170 mln. zlotų, taikomas 1,4 proc. apyvartos mokesčio tarifas. Pasak, R. Karbauskio Lietuvoje taip pat galėtume tai įgyvendinti, tačiau paklaustas, ar siūlomas mokestis nepadidintų galutinių kainų vartotojams, jis sako, kad, nedidinant mokesčių, nebus lėšų didesnėms pensijoms ar vaiko pinigams. R. Karbauskis teigia, kad, jo žiniomis, į šalies biudžetą mažmeninių prekybos tinklų mokestis galėtų pritraukti apie 30 mln. eurų.

Čia vėlgi gautųsi – viena ranka duodame (pensijų didinimas, vaiko pinigai, viešojo sektoriaus atlyginimai), kita ranka atimame – juk tie patys žmonės mokės brangiau už gaminius valstybės apmokestintuose prekybos centruose. Tai kur ta reali pagalba ir gerovės valstybės kūrimas?

Didžiulius pelnus žarstančių bankų kalbos – manipuliacija

Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LRA-KŠS) dar 2016 metais Seime įregistravo projektą dėl komercinių bankų aktyvų apmokestinimo. Naujai atgimusiame projekte šiuo metu siūloma 0,4 proc. metiniu ir 0,034 proc. mėnesiniu tarifu apmokestinti bankų aktyvus (bankų turtas 2018 metais siekė 28,6 mlrd. eurų) ir taip į biudžetą surinkti papildomus 100 mln. eurų, kurie būtų skirti nelygybei ir skurdui mažinti. Bet R. Karbauskis sako, kad papildomų lėšų į biudžetą pavyktų gauti jau nebe 100 mln. eurų, o 40 mln.

Lietuvos bankų asociacija tam aktyviai priešinasi. Jos vadovo Manto Zalatoriaus teigimu, mokestį įvedus lėtėtų šalies ūkio augimas, brangtų verslo bei būsto paskolos, didėtų bankų paslaugų įkainiai, o šalis taptų mažiau patraukli finansinio sektoriaus investuotojams. LBA prognozuoja, kad dėl tokio valdžios sprendimo būsto paskolų palūkanos galėtų kilti iki 2,8–4,6 proc. (dabar 2,4 proc.). Vidutinė 60 tūkst. eurų paskola būstui galėtų pabrangti nuo 5 iki 13 tūkst. eurų. Teigiama, kad šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų. Paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc. Bankų paslaugų įkainiai didėtų iki 8 proc.

Svarbu paminėti, kad bankų aktyvų mokestį turi beveik visos ES valstybės ir jo įvedimas neturėtų susilaukti labai didelių pasekmių, tačiau jei bankai, kaip dabar sako, nuspręstų šį mokestį padengti keldami įkainius savo klientams, šiems tai būtų ne į naudą.

Lietuvoje bankų uždarbis net 2,5 karto viršija ES vidurkį ir tos jų kalbos apie galimą įkainių branginimą yra akivaizdi manipuliacija. Jau ir dabar Lietuvoje veikiantys bankai apmokestina nemažą dalį savo paslaugų,  kas nėra daroma kitose ES šalyse. Šiuo atveju būtų teisinga iš bankų laukti socialiai atsakingesnio elgesio ir iš aktyvų mokesčio gautas papildomas pajamas skirti socialinėms reikmėms, ką ir siūlo Lenkų rinkimų akcija. Dar vienas svarbus momentas – mums reikia stipraus lietuviško banko ar bent efektyviai ir atsakingai dirbančios Lietuvos banko vadovybės.