Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pritarė Vytauto Didžiojo sąjungos siūlymui statyti monumentą Lietuvos valdovui Vytautui Trakuose. Tiesa, kol kas tam pinigų nenumatyta, tačiau Trakų rajono savivaldybė tikisi, kad jie bus surasti… O štai Vilnius tokį monumentą iš viso atsisakė įsileisti.
Projektą Seimo komisijai vakar pristatė 2009 m. įsikūrusios Vytauto Didžiojo sąjungos pirmininkė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė. Pasak jos, šis gražus sumanymas atsirado todėl, kad iki šiol nėra paminklo Vytautui Didžiajam nei Vilniuje, nei Trakuose. Trakai idėją priėmė džiugiai, o štai dabartinės sostinės vadovai, pasak B.Valionytės, valdovo įamžinti neleido.
Trakai rinkosi iš dviejų vietų. Pasirinko Karaimų (Karvinės) salą. Bronzinė valdovo skulptūra būtų 4,8 metrų aukščio ir stovėtų ant 9 arų ploto Lietuvos žemėlapio išdėlioto iš granito plokščių. Žemėlapyje dabartinės Lietuvos užimamas plotas būtų raudonos spalvos, istorinės žemės – pilkos. Vytautas stovėtų nugara į pilį ir veidu į miestą.
„Trakai būtent yra ta vieta, kurioje turėtų stovėti monumentas Vytautui Didžiajam. Visada prisimenu vieno žymiausių Lietuvos skulptorių, jau išėjusio į Anapilį, Stanislovo Kuzmos žodžius, kad Trakai bus europinė sostinė, jeigu turės paminklą savo karžygiams. Ir dar jis pasakė, kad tai – ne paminklas Vytautui, o monumentas valstybei, nes kito tokio masto paminklo valstybei Lietuvoje nėra“, – teigė B.Valionytė.
Viskas lyg ir būtų gerai: Trakų rajono savivaldybė jau turi techninį projektą bei statybų leidimą, tačiau neturi lėšų. Projekto sąmata su visais inžineriniais sprendiniais – 548 tūkst. eurų. Savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę, o ši, pasak B. Valionytės, kaip visada nukreipė į Kultūros ministeriją. Pastaroji, savaime aišku, pareiškė, kad pinigų nėra, nes visos lėšos jau uplanuotos iki 2023-iųjų.
B. Valionytė sako, kad pradžiai gerai būtų gauti bent 100 tūkst. eurų – inžineriniams tinklams bei žemės darbams. Seimo komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas pritarė, kad taip būtų geriausia, nes iškart visų pinigų niekas neskirs, projektas turi būti tęstinis. Todėl jis, komisijai pritarus, pažadėjo nedelsiant visos komisijos vardu dėl paminklo Vytautui Didžiajam raštu kreiptis į Vyriausybę.
2019-10-09 Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdis:
Susiję straipsniai:
- Šalia Gedimino kalno pastatyta Vytauto Didžiojo skulptūra
- Trakuose aptartas Vytauto Didžiojo paminklo įkurdinimas
- Autorių ir atlikėjų asociacijos: Kultūros ministerija užsispyrė dėl dalies mūsų narių pinigų
- Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaryta paroda „(Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai“
- Kultūros įstaigų pertvarka nėra svarstoma, teigia ministrė
- „Aktualioji istorija“: Kultūros kūrimas ir žlugdymas: antivalstybinė Lietuvos kultūros politika (video)
- Ramūnas Karbauskis: „Naisų vasara“ parodo – šventė ir alkoholis nėra sinonimai (nuotraukos)
- Mažosios Lietuvos muziejus minės Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį
- Ko nežinome apie Lietuvos miestų istoriją?
- Lietuvos mokslų akademijoje – forumas „Mūsų valstybės tikslas“ (video)
- Užulėnyje atidengtas Prezidento A. Smetonos paminklas (nuotraukos, video)
- Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
- Čikagoje atidengtas paminklas Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui
- Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomi naujausi Vilniaus Kreivosios pilies istoriniai tyrimai
- „Stebuklas“ atkeliauja į namus (video)
- Sujungiami Lietuvos valstybiniai archyvai
- LRT premjeroje – Vanago brolio pasakojimas (video)
- Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimo paroda
- V. Vasiliauskas. Lietuvos kultūra išėjo atostogų
- Vyriausybė pritarė Lietuvos kultūros tarybos steigimui
- Atidarytos dvi parodos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje
- Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas
- Atidaroma paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ (video)
- Seime – atvira diskusija minint Birželio sukilimą (video)
- Kas kur kada apie Vakarų Lietuvos istorinį kostiumą (nuotraukos)
- Sutelktas žvilgsnis į 1918–1940 metų Lietuvos valdžią
- Iš praeities į dabartį: nematytos Lietuvos šimtmečio nuotraukos spalvotai
- Paaiškėjo 2019 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės
- Ką reiškia filmo „Pelėdų kalno“ simbolis – saga su raiteliu? (video)
- Valstybės dieną Valdovų rūmai atšventė atkūrimo pabaigtuves (video)
Kaip sunku susitarti ir pastatyti monumentą, kai sprendžia daug galvų. … Ėmė ūkininkas Vytautas Kondratas ir pasistatė Vytautą Didįjį savo ūkyje už savo lėšas Pašatrijos kaime.
Derėtų sakyti sau ir kitiems atvirai, kad paminklą Vytautui priklausytų finansuoti Lenkijai. Mat, valdyti LDK kaip Lenkijos karalystės teritorijos dalį Vytautą paskyrė Lenkijos karalystė, jos karalius. Kaip žinoma, Vytautas valdydamas LDK ją išlaikė Lenkijos karalystės pavaldume – ištikimai tarnavo Lenkijai, todėl iš esmės yra nusipelnęs ne Lietuvai, o Lenkijai.
Lietuvai derėtų rūpėti paminklai Vyteniui, Kęstučiui, o labiausiai Mindaugo tėvui Ringaudui, kuriam karaliaujant Lietuvoje buvo laimėtas europinės reikšmės Soule, vadinamas Saulės, mūšis. Tad statytume savo karaliui Ringaudui paminklą sostinėje Vilniuje ir per tai pasakotume pasauliui apie save ką Europos istorijai esame pelnę, rodyti, kad ne iš kelmo spirti buvome ir esame… Kiek dar galime kuisti Lenkijos primestų valdovų atminimuose… Laisvi mes, ar dar vis istorijoje kolaboruojantys Lenkijai…
Gražu būtų bent Trakuose pamatyti Vytauto Didžiojo paminklą.
Kol Vilnių valdo liberalai negalime tikėtis jokių istorinės ainties paminklų.
Nemokame didžiuotis savo praeitimi.
Ne visiems lietuviams lenkiška Lietuvos praeitis yra verta didžiavimosi…