Siūloma Lietuvoje taikomas elektromagnetinės spinduliuotės normas suvienodinti su patariamomis autoritetingų tarptautinių organizacijų. Šiuo metu mūsų šalyje galiojančios ribinės vertės yra vienos žemiausių Europoje.
Tai numatantys teisės aktų projektai šiuo metu yra pateikti derinti suinteresuotoms institucijomis, laukiama nuomonių ir pasiūlymų. Pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra mokslinių įrodymų, jog leistino lygio patarimus viršijantys elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš radijo ir televizijos stočių, judriojo (mobiliojo) ryšio bazinių stočių ir kitų elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių, būtų pavojingi sveikatai.
Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, Lietuvoje šiuo metu galiojančioje higienos normoje elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės gyvenamojoje aplinkoje tebėra iki 10 kartų žemesnės, nei patariamos Europos Tarybos (ET), Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) bei Europos Komisijos Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto (SCENIHR).
„Siūlome nustatyti tokias elektromagnetinio lauko intensyvumo leidžiamas vertes, kokias pataria tarptautinės organizacijos, ir tokias, kokias taiko, pavyzdžiui, Austrija, Prancūzija, Vokietija ir kitos šalys. Gyventojams siūlomų pakeitimų tikrai nereikėtų baimintis, nes apskaičiuojant šias ribines vertes jau taikytas apie 50 kartų didesnis už rekomenduojamą atsargos rodiklis“, – sako A. Šešelgis.
Tad siūloma nustatyti, kad elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 GHz iki 300 GHz (pvz., dauguma radijo relinių linijų, Wimax stočių, duomenų perdavimo stočių, modernių radarų ir kt.) gyvenamojoje aplinkoje neturi būti didesnis nei 10 W/m2, intervale nuo 400 MHz iki 2000 MHz (dauguma radijo ir televizijos stočių, mobilaus ryšio bazinių stočių ir kt.) – f/200 W/m2 (f – dažnis megahercais). Tuo metu, radijo dažnių intervale 10 MHz−400 MHz neturėtų būti viršyta 2 W/m2 norma.
Siūlymus parengė tarpinstitucinė darbo grupė, sudaryta iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Aplinkos ir sveikatos skyriaus deleguotų atstovų.
Laba diena 5G.
Ir po to, ką šiandien paskelbė LRT tyrėjai?
O dėl poveikio sveikatai: kai skambina kažkam iš kaimynų (ar gal, kai jie skambina), pradeda džergžti įjungtas mano radijo aparatas. Tai tik jį arba TV veikia, o kitų – ne?
Įjungto kompiuterio klaviatūra bei pelė mano katę lyg medus musę traukė – guldavo ant jos ir gulėdavo, priešindavosi nuimama. Traukė tiek ją, nors tai buvo paskutinės jos dienos (vėžys), tiek sveiką jos kačiuką.
Elektromagnetinės spinduliuotės norma 1999 m. 10 mikrovatu, 2015 m. 100 mikrovatu, o 2019 m. 200? Kur mes einam Ministre? Kokių dar bus žiūrima direktyvų iš Europos? O savo galvas turime?
Viščiukas mikrobangų krosnelėje gerai iškepa. Visi pripažįsta, kad elektromagnetinė spinduliuotė yra žalinga. Kuo mažesnė spinduliuotė, tuo mažesnė žala sveikatai. Diskusijos vyksta tik dėl to, kur ta pavojingumo riba (norma) yra, t. y. ties kuria vieta užsimerksime ir, sukandę dantis, sakysime kad viskas tvarkoje. Dažniausiai norma vis keičiama pritaikant prie technologijų poreikio. Taip sugebame apsimesti, kad čia viskas gerai.
Kitas neigiamas poveikis žmogui yra rūkymas. Surūkyti pakelį cigarečių per dieną yra kenksminga. Tai gal ir čia nustatykime normą: pav. ties 5 cigarečių per dieną riba. Ir neabejokime – tokia norma tikrai atsirastų mūsų gyvenime, jei tai būtų reikalinga technologijų vystymui ir verslui.
Ponai ir ponios, nusimeskime apsimestinės ramybės skraistę ir, prieš priimdami sprendimą dėl elektromagnetinio spinduliavimo normos didinimo, parūkykime… Saikingai, normos ribose.
Elektromagnetinės spinduliuotės normų keitimas yra visiškai nepagrįstas, nes…
Pirma. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas teigia, kad skaitmenizavimas spinduliuotę ir toliau mažins. Tuo pat metu teikia su minėtu teiginiu visai nesuderinamus siūlymus didinti elektromagnetinės spinduliuotės normas.
Antra. Kaip pripažįsta NVSC, šiais metais Lietuvoje tik Viešintų radijo stoties spinduliavimas viršijo normas. Tai vietoje to, kad sutvarkyti konkrečią bėdą, Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaujama p. Aurelijaus Verygos, ir Lietuvos Respublikos vyriausybė dėl vienetinio atvejo keis šiuo metu galiojančią Lietuvos higienos normą HN 80:2015.
Situacija primena …………. Kiekvienas tai įvertinsite pagal savo supratimą.