Rugsėjo 7 d., 13 val., Punios šilo gynėjai kviečia visus, norinčius susipažinti su vertingiausia Lietuvos sengire, į renginių ciklą Punios šile. Rengėjų teigimu, pamatysite tiek draustinio, tiek rezervato statusus turinčias šilo dalis ir galėsite patys nuspręsti, ar draustinio statuso tikrai užtenka unikaliausiai Lietuvos sengirei išsaugoti.
Šiandien gamtininkai ir visuomenininkai, kovojantys dėl Punios šilo išlikimo, Vyriausybei įteikė peticiją, kurią pasirašė beveik 15 000 žmonių. Gamtininkai taip pat informavo apskundę teismui įsakymą, kuriuo buvo sustabdyta Punios šilo rezervato plėtra. Už griežtesnę šilo apsaugą stojo kovoti ir visų Lietuvoje vystomų gamtos mokslo sričių vedantieji tyrėjai iš svarbiausių mokslo ir studijų institucijų, išplatinę savo atvirą laišką aukščiausiams mūsų šalies politikams.
„Už griežtesnę Punios šilo apsaugą pasisako beveik 15 000 piliečių. Visų svarbiausių mokslo ir studijų institucijų vedantieji mokslininkai kreipėsi atviru laišku, kuriame aiškiai konstatuojama, jog esamas botanininio-zoologinio draustinio statusas yra nepakankamas. Punios šile turėtų būti sudarytos sąlygos sengirei formuotis ir tam reikalingas gamtino rezervato statusas. Visuomenės lankymasis tokioje sengirėje yra galimas. Kokių dar argumentų reikia aplinkos ministrui nedelsiant sustabdyti visus kirtimus ir rengti adekvačią sengirės apsaugą?“ – sakė vienas iš kampanijos už Punios šilą iniciatorių, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Gamtininkas taip pat pridūrė: „Po Prezidento Gintano Nausėdos raginimo netapti miškų kirtimų ministru, Kęstutis Mažeika informavo pasirašęs pavedimą stabdyti plynuosius sanitarinius kirtimus. Pamatę šį pavedimą negalime nuslėpti apmaudo ir nusivylimo – jame numatyta išlyga „išskyrus būtinus atvejus“. Rasti norimą motyvą ir pateisinti jį būtinuoju atveju daug kūrybos nereikia. Realiai kirtimų požiūriu šis pavedimas yra niekinis. Arba ministrą klaidina jo patarėjai arba jis sąmoningai klaidina visuomenę ir Prezidentą“.
Jam pritarė kitas kampanijos iniciatorius teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, 2019 m. Tolerancijos žmogumi išrinktas Gintaras Varnas: „Partija, kuri save vadina žaliąja yra visiškai juodoji. Tai yra visiškas blefas. Žalioji partija turėtų bent netrukdyti saugoti gamtą, o dabar ji trukdo. Man gėda už tokią valdžią. Jei pradės kalbėti pjūklai, mes stosime ginti medžių.“
Atremdamas Aplinkos ministro abejones dėl kinivarpų grėsmės šilui miškininkas prof. Gntautas Mozgeris teigia: „Centrinėje ir Šiaurės Europoje, kur šiuo metu stebimi katastrofinio pobūdžio tipografų (kinivarpų) populiacijos protrūkiai, šio reiškinio priežastys nesiejamos su miškininkavimo veiklos nevykdymu rezervatuose. Tokie protrūkiai pirmiausia yra susiję su klimatiniais veiksniais ir miškininkavimo klaidomis ūkiniuose miškuose.“ Mokslininkai taip pat akcentuoja, jog Punios šile vykstančius procesus pirmiausia reikėtų vertinti iš gamtosaugos perspektyvos. Jie tikina, jog nuogąstavimai, jog Punios šilą sunaikins žievėgraužis tipografas, yra nepagrįsti.
Punios šilo gynėjai subūrė ir solidų rezervato idėją palaikančių mokslininkų būrį.
Jie šiandien išplatino atvirą laišką, kuriame pristato Punios šilo išskirtinę gamtinę vertę ir ragina visą Punios šilą skelbti rezervatu, nes tik toks statusas gali užtikrinti sengirės išsaugojimą. Atvirame laiške teigiama jog Europoje likę tik atskiri sengirių fragmentai, miškų naudojimo medienos gamybai intensyvumas nuolat didėja, o Lietuvoje rezervatiniai miškai sudaro tik 1,3 proc. nuo visų miškų. Tai – dažniausiai pelkių ar greta pelkių augantys miškai.
„Iki šiol Lietuva neturi pakankamo dydžio tikro miškų gamtinio rezervato, kuriame būtų sudarytos sąlygos vykti natūraliai miško buveinių kaitai, reprezentuojama mūsų šaliai būdinga natūralių medynų įvairovė ir sudaromos sąlygos ilgalaikei miškų ekosistemos biologinės įvairovės apsaugai. Atsižvelgiant į tokį kontekstą, būtų tikslinga siekti visoje Punios šilo teritorijoje sudaryti sąlygas formuotis sengirei.“ – teigiama net 24 iškilių mokslininkų pasirašytame laiške.
Gamtininkai ir visuomenininkai neapsiribojo vien peticija, atvirais laiškais ir kreipimaisi į Lietuvos politikus, jie įsakymą, kuriuo buvo sustabdyta Punios šilo rezervato plėtra, apskundė teismui.
„Gamtininkai ir planuotojai buvo nudirbę didelį darbą, parengę puikų planą, kaip Punios šilas galėtų geriausiai tarnauti visuomenei ir gamtai, bet Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos iniciatyva visas šis darbas buvo nubrauktas nepateikiant, jokio alternatyvaus sengirės gelbėjimo plano, meluojant visuomenei, kad kirtimai sustabyti. Manome, kad taip buvo pažeistas visuomenės interesas ir esame pasirengę jį ginti teisme,“ – sakė Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
„Všį „Baltijos aplinkos forumas“ inicijuojamas teisminis procesas yra išskirtinis tuo, kad organizacija gina ne savo, bet išimtinai viešąjį interesą, siekdama užtikrinti tinkamą Punios šilo natūralių buveinių apsaugą. Lietuvos teismų praktikoje tokių nevyriausybinių organizacijų inicijuotų bylų ypač reta. Pradėtas teisminis procesas ženkliai prisidės prie visos Lietuvos teismų praktikos formavimo, vertinant nevyriausybinių organizacijų (kartu ir visuomenės) teisę ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje.“ – sako viešąjį interesą teisminiame procese atstovaujantis advokatas, „SPC legal“ vadovaujantis partneris Giedrius Murauskas.
