Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pirmą kartą atliko korupcijos rizikos analizę bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo srityse. Nustatyti rizikos veiksniai, galintys sudaryti prielaidas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams: bylų paskirstyme atliekamas tik vienas automatizuotas veiksmas iš kelių, informacija koreguojama rankiniu būdu bei neužtikrinama veiksminga kontrolė.
Atlikus analizę nustatyta, kad naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Bylų paskirstymo moduliu, automatizuotai atliekamas tik vienas iš bylų paskirstymo procedūros veiksmų – teisėjų, galinčių nagrinėti bylą, eilės suformavimas. Tačiau ir šio veiksmo funkcionalumas nėra tobulas.
Dar iki teisėjų eilės sudarymo, pirminiai duomenys yra suvedami ir koreguojami rankiniu būdu. Rankiniu būdu sistemoje pakeitus pirminę informaciją (pvz., dėl teisėjui priskirtų nagrinėtinų bylų tipų ar jų specializacijos), teisėjas gali būti pašalintas iš automatizuotos atrankos iki eilės sudarymo.
Automatizuotai sudarant teisėjų eilę, nėra vertinamas teisėjui priskirtų bylų skaičius ir jų sudėtingumas bei teisėjo užimtumas. Dėl to dažnai rankiniu būdu paskiriamas ne pirmasis ar antrasis, o žemiau automatizuotai sudarytoje eilėje esantis teisėjas.
Šiais aspektais, kaip labiau rizikinga, vertinama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus taikoma bylų paskirstymo teisėjams praktika – dėl bylų paskirstymo taisyklių dviprasmiškų nuostatų bei teisėjų paskyrimo protokoluose esančių abstrakčių formuluočių dėl jų atmetimo.
STT atkreipė dėmesį ir į nepakankamai veiksmingą aukštesniųjų teismų atliekamą bylų teisėjams paskirstymo kontrolę žemesniuose teismuose. Ne visada buvo patikrinami visi rizikingi šios procedūros aspektai (pavyzdžiui, pirminių duomenų koregavimo pagrįstumas), teismų veikla buvo vertinama fragmentiškai, neapimant viso laikotarpio, praėjusio nuo paskutinio patikrinimo.
Siekiant sukurti korupcinėms apraiškoms atsparią aplinką teismuose, siūloma užtikrinti funkcijų atskyrimą, dirbant su LITEKO sistema ir atliekant pirminę bylų paskirstymo kontrolę, mažinti bylas paskirstančių ir sprendimus dėl teisėjo paskyrimo priimančių asmenų diskreciją veikti savo nuožiūra, labiau formalizuoti ir dokumentuoti visus bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo procedūrų etapus bei vertinti bylų paskirstymo procedūras pagal papildomus rizikingus kriterijus.
Nacionalinei teismų administracijai pateiktos rekomendacijos dėl LITEKO tobulinimo: mažinti žmogiškųjų veiksnių įtakas, labiau automatizuoti bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo procedūras.
Analizės išsamumui užtikrinti vertinimui buvo pasirinkti skirtingų instancijų ir kompetencijų teismai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Vilniaus apygardos, Kauno apygardos, Vilniaus apygardos administracinio, Vilniaus miesto apylinkės, Panevėžio apylinkės ir Alytaus apylinkės teismai.
Su visa korupcijos rizikos analize galite susipažinti čia.
Kol teisėjai bus valdomi per teismų pirmininkus, tol automatizuotas bylų paskirstymas jokio efekto dėl korupcijos teismuose neduos. Teisėjai paliktini visiškai savarankiški – bylas gaunantys per automatizuoto paskirstymo sistemą, kurios valdymas ir techninis aptarnavimas turi būti atskirtas nuo teismų. Žodžiu, tai kas dabar yra vadinama teismu privalo būti išskirta į teisėjus ir teismo įstaigą, teikiančią tik ūkinę techninę paslaugą teisminiams procesams. Tokiu atveju teismo pirmininko pareigų su joms priskirta paskirtimi nebeliktų. Teismo įstaigai vadovautų direktorius ne tik nesantis kartu ir teisėjas, bet ir apskritai ne teisininkas. Viena dalis dabar procesiniuose kodeksuotas teismo pirmininkui priskirtų procesinių veiksmų atkristų, kitą dalį taip pat paskirstytų automatizuota sistema. Laikas totalitarizmo palikimu teismų ir apskritai teisėsaugos sistemoje būtina atsikratyti iš esmės, kitaip teisingumo vykdymas važiuos sovietiškai teismus valdytu būdu, t.y. per teismų pirmininkus. Skirtumas tik tas, kad prie sovietų teisingumą per pirmininkus vairavo komunistų sekretoriai, o dabar tai gali daryti jų vietoje atsistojusi visokio plauko korupcija. Žodžiu, teismai reformuotini iš esmės. Ar tik ne čia slypi didžiausi „gerovės valstybės“ kūrimo resursai.