Pirmadienis, 22 gruodžio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Juvelyrikos dirbiniuose – metalai, gauti iš perdirbtų elektronikos atliekų

www.alkas.lt
2019-07-09 18:18:08
114
PERŽIŪROS
1
Juvelyrikos dirbiniuose – metalai, gauti iš perdirbtų elektronikos atliekų

Danijos juvelyrikos prekės ženklas „Pandora“ | EGIO nuotr.

Danijos juvelyrikos prekės ženklas „Pandora“ | EGIO nuotr.
Danijos juvelyrikos prekės ženklas „Pandora“ | EGIO nuotr.

Pasaulyje augantis elektros ir elektroninės įrangos atliekų srautas sukelia aplinkosaugos ir sveikatos problemas, nes vis dar dauguma elektronikos atliekų patenka į sąvartynus arba yra sudeginama. Juvelyrinių dirbinių pramonė – vienas iš pavyzdžių, kaip galima kurti tvarią ekonomiką ir taupyti gamtos išteklius.

Pasaulio ekonomikos forume Davose paskelbta Jungtinių Tautų ataskaita skelbia, kad iki 2050 metų gyventojai visame pasaulyje per metus sukurs 120 mln. tonų elektronikos atliekų, arba 2,4 karto daugiau nei šiuo metu. Nors elektronikos atliekose dažnai yra vertingų metalų, kaip aukso, sidabro ir vario, šiuo metu maždaug tik penktadalis elektros ir elektroninės įrangos pasaulyje yra perdirbama. Dėl to didžioji dalis šių dažnai toksiškų atliekų patenka į sąvartynus arba yra sudeginama.

„Šalių Vyriausybės nuolat kelia klausimą, kaip reikšmingiau prisidėti prie tvarios ekonomikos kūrimo visame pasaulyje. To pasiekti būtų galima, jei kiekviena valstybė dalyvautų žiedinėje ekonomikoje – siektų, kad kuo mažiau susidarytų atliekų, kuo daugiau daiktų ir įrangos būtų panaudojama dar kartą arba tinkamai perdirbama, o ne šalinama į sąvartyną ar deginama. Tai leistų taupyti gamtos išteklius ir gamybos sąnaudas, sukeltų mažiau neigiamų pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai. Būtent čia ir slypi atliekų rūšiavimo bei tinkamo perdirbimo svarba“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.

Šiuo metu juvelyrinių dirbinių pramonė pasaulyje sukuria apie pusę aukso ir penktadalį sidabro paklausos. Juvelyrikos dirbinių gamyboje panaudojus kuo daugiau metalų, išgautų iš perdirbtų elektronikos įrangos atliekų, tvaresnė ekonomika būtų kuriama pasauliniu mastu, rašo „Financial Times“.

Gerų pavyzdžių, kaip juvelyrikos pramonė keičiasi, net jei jai tenka mokėti daugiau už žaliavas, jau yra.

Prancūzų juvelyrinių dirbinių gamintoja „Courbet“ gaminiams naudoja tik išaugintus deimantus ir auksą, perdirbtą iš elektronikos atliekų. Nors juvelyrikos dirbiniams naudojamas auksas kainuoja apie 10 proc. daugiau, tačiau atsvarą papuošalų kainai suteikia pigiau kainuojantys deimantai.

Danijos juvelyrikos prekės ženklas „Pandora“ per praėjusius metus pagamino 112 mln. papuošalų. 88 proc. papuošalų buvo pagaminta iš 250 tonų nupirkto sidabro, gauto iš perdirbtų elektronikos atliekų. Dirbinių gamybai taip pat buvo panaudota 65 kilogramai aukso, maždaug pusė jo irgi buvo išgauta iš elektroninės įrangos atliekų.

Nyderlandų juvelyrikos gamintojas „Nowa“ kuria aukso ir sidabro kaklo papuošalus iš metalų, išgaunamų iš senų mobiliųjų telefonų.

Pasaulinės aukso tarybos (angl. World Gold Council) duomenimis, planetoje jau išgauta 190 tūkst. tonų aukso iš turimų 244 tūkst. tonų aukso atsargų. Jungtinių Tautų skaičiavimu, elektronikos atliekos sudaro 7 proc. išgauto aukso.

Žaliavų taupymas itin svarbus ir dėl neigiamų veiksnių sveikatai bei aplinkai. Ypač Azijoje ir Afrikoje žmonės rizikuoja savo sveikata ir gyvybe, kad iš elektronikos atliekų išgautų tauriuosius metalus, pavyzdžiui, naudojant ekstrahavimui pavojingas chemines medžiagas, siekiant turėti pragyvenimo šaltinį.

Masalienė primena, kad į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) patekusios elektronikos atliekos gali užteršti ne tik švinu, bet ir kitomis pavojingomis toksiškomis medžiagomis, kaip gyvsidabriu, kadmiu ar chromu. Dėl to būtina atliekas rūšiuoti ir pasirūpinti, kad neveikiantys elektronikos prietaisai patektų pas atliekų tvarkytojus.

2019 metų liepos pradžioje EGIO visoje Lietuvoje buvo įrengusi specialias 178 elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas bei rengė atliekų surinkimą iš daugiau kaip 1,1 tūkst. šios įrangos platinimo vietų visoje šalyje. Gyventojams atliekų pridavimas minėtose vietose nekainuoja, o už kai kurios nenaudojamos buitinės technikos atvežimą į antrinių žaliavų surinkėjų ir perdirbėjų supirktuves gali būti mokamas atlygis.

Elektronikos atliekos taip pat renkamos nacionalinio aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu. Projektas mokslo metais vyksta švietimo ir ugdymo įstaigose, o nuo gegužės vidurio ir vasaros mėnesiais rengiamas aktyvusis projekto etapas „Mes rūšiuojam. Vasara“. Projekto „Mes rūšiuojam įmonėje“ metu elektronikos atliekos renkamos ir įstaigose, įmonėse ir organizacijose.

Gyventojai elektronikos atliekų priėmimo vietas ir sąlygas gali rasti tam skirtoje svetainėje www.atliekos.lt, o apie projektą „Mes rūšiuojam“ – interneto svetainėje www.mesrusiuojam.lt.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sąvartynuose vis dar apstu elektronikos atliekų
  2. Jungtinės Tautos elektronikos atliekų augimą prilygino cunamiui
  3. Lietuvos bendruomenės surinko 50 tonų elektronikos atliekų
  4. Didėja buitinės elektronikos surinkimo vietų skaičius
  5. Artėja pavasaris – metas apsivalyti nuo įvairių atliekų
  6. Gyventojai priduoda vis daugiau elektroninės įrangos atliekų
  7. Už senų automobilių atliekų netvarkymą gresia didelės baudos
  8. Švenčių dekoracijos – atliekos, kurias būtina perdirbti
  9. 6 daiktai garaže, kuriuos galima pakartotinai naudoti ar perdirbti
  10. Kodėl senų kompiuterių perdirbimas yra geras sumanymas?
  11. Europa perdirbo 94 proc. naudotų padangų, o kiek Lietuva?
  12. Laikas keisti padangas. Kur dėti senas?
  13. Prisikaupė senų žaislų – kur juos dėti?
  14. Ar automobilių mokestis sumažins aplinkos taršą?
  15. Per pasaulį ritasi vienkartinių plastiko gaminių draudimo banga

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Ramunė says:
    5 metai ago

    Esu didelė juvelyrinių dirbinių gerbėja ir nors gan griežtai pasikliauju tik savo mylima parduotuve https://ziedelis.lt/juvelyriniai-dirbiniai/ , manau būtų labai įdomu pasižiūrėti kaip ši sritis kistų įtraukiant daugiau įvairių perdirbamų metalų, puiki idėja!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Mokymai Mečionyse
Kultūra

Pažangos programos projektas kviečia sužinoti, kaip iš anksto pasirūpinti paveldu

2025 12 22
Sorų laukai
Istorija

Mokslininkai pristatė pažangų būdą, leidžiantį nustatyti, kokius augalus valgė senovės žmonės Europoje

2025 12 22
Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.
Kultūra

Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.

2025 12 22
Šeima, Jungtinės tautos
Užsienyje

JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?

2025 12 22
2026-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostine skelbiamas Rokiškis
Kalba

2026-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostine skelbiamas Rokiškis!

2025 12 21
Arvydas Juozaitis dalina autografus
Istorija

A. Daučiūnienė. A. Juozaičio knygos „Tikra Sąjūdžio istorija“ sutiktuvės Lietuvos mokslų akademijos istorinėje salėje

2025 12 21
Žiemos saulėgrįžos šventė | Rengėjų nuotr.
Etninė kultūra

Romuva kviečia į žiemos saulėgrįžos šventę

2025 12 20
Smegduobės – tai atviras kanalas
Gamta ir ekologija

Smegduobės nėra duobės – tai atviras kanalas į požeminį vandenį

2025 12 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • budweiseriui apie A. Medalinskas. Kaip išgyvena žmonės Ukrainoje
  • GINTARAS apie A. Medalinskas. Kaip išgyvena žmonės Ukrainoje
  • Andriejus Baumeisteris apie A. Medalinskas. Kaip išgyvena žmonės Ukrainoje
  • +++ apie M. Kundrotas. Šiuolaikinė tautininkų misija

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pažangos programos projektas kviečia sužinoti, kaip iš anksto pasirūpinti paveldu
  • Mokslininkai pristatė pažangų būdą, leidžiantį nustatyti, kokius augalus valgė senovės žmonės Europoje
  • Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.
  • K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?

Kiti Straipsniai

Aplinkos apsaugos departamentas | am.lrv.lt nuotr.

Už neteisėtą saugotinų želdinių iškirtimą – 44 tūkst. eurų bauda

2025 12 08
Saliutai

Kaip fejerverkai virto milijardine industrija

2025 12 07
Lietuvos pušynas su natūralia miško paklote, atspindintis gyvo miško struktūrą ir ekologinę įvairovę

Žmonių galia: kaip ginti Lietuvos miškus neperžengiant įstatymo ribų

2025 12 07
Nemunas

Siekiama griežtinti reikalavimus upių tvarkymo darbams

2025 11 28
Klimato kaita

Kovai su klimato kaita ministerija ketina skirti 552 mln. eurų

2025 11 25
Linas Jonauskas

Stiprinama taršos kvapais kontrolė  

2025 11 10
Savivaldybių aplinkosaugos reitingas

Žaliausias Lietuvos miestas – Alytus

2025 10 29
„Sengirės fondas“

Pirmieji Lietuvos verslai jungiasi prie „1% for the Planet“ judėjimo

2025 10 28
I. Ruginienė susitiko su aplinkosaugininkais

Ministrė Pirmininkė išklausė aplinkosauguninkų nuogastavimus

2025 10 24
Lietuvos metų medis 2025 varžytuvių nugalėtojo paskelbimo renginys Seime

„Lietuvos metų medis 2025“ bus paskelbtas Seime

2025 10 21

Skaitytojų nuomonės:

  • budweiseriui apie A. Medalinskas. Kaip išgyvena žmonės Ukrainoje
  • GINTARAS apie A. Medalinskas. Kaip išgyvena žmonės Ukrainoje
  • Andriejus Baumeisteris apie A. Medalinskas. Kaip išgyvena žmonės Ukrainoje
  • +++ apie M. Kundrotas. Šiuolaikinė tautininkų misija
  • jo apie M. Kundrotas. Šiuolaikinė tautininkų misija
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kaip sumažinti asmens tapatybės vagystės riziką?

Kaip sumažinti asmens tapatybės vagystės riziką?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai