Skirtingos šaulių kartos: amžius mylėti ir ginti Tėvynę – nesvarbus

Birželio 1 d., Lietuvos Šaulių Sąjunga (LŠS) šventė savo veiklos šimtmetį. 1919 m. įkurtai organizacijai šiuo metu priklauso apie 11 tūkst. narių, tarp kurių gausu įvairiausio amžiaus atstovų – nuo pačių mažiausių jaunųjų iki vyriausių – senjorų šaulių. Skirtingų kartų atstovai vieningai sutinka – LŠS – tai organizacija, kurios vertybės laikui bėgant nekinta, o amžius čia neturi reikšmės.

Organizacijos stiprybė – nekintančios vertybės

Minint 100–ąsias organizacijos metines buvo prisimintos ir LŠS įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio puoselėtos idėjos. Steigdamas LŠS, įkūrėjas turėjo aiškią jos viziją ir vertybes, kurios, anot šiandien skirtingas kartas atstovaujančių šaulių, vis dar nepakito.

„Šaulys esu jau beveik 9 metus, įstojau čia būdamas 16-os. Kaip ir būdamas jaunesnis, taip ir dabar esu tikras, jog LŠS vertybės yra išskirtinės ir jos nepakito. Mums nuolat yra primenami V. Putvinskio priesakai, todėl nemanau, kad yra bent vienas narys, kuris vertybių nežinotų ar nesuprastų ir šiandien“, – apie LŠS vertybinį tęstinumą kalba šaulys Tadas Venskūnas.

Iš giminėje buvusių organizacijos narių bei partizanų šaulio gyslelę teigiantis įgijęs T. Venskūnas šiandien pagrindines šaulių vertybes diegia bei ugdo ir jauniausiajai kartai, vadovaudamas jaunųjų šaulių būreliui.

„Organizacijos pagrindines vertybes nuolat stengiamės skiepyti jauniausiems šauliams. Pagrindinis dalykas, kuris, tikriausiai, buvo aktualus nuo pat organizacijos įkūrimo pradžios iki dabar, yra pilietiškumas ir patriotiškumas. Šias vertybes įgijęs iš kitų šaulių aš likau šioje organizacijoje tam, kad visa tai neliktų tik manyje, aš noriu perduoti tai Lietuvos jaunimui“, – kalba T. Venskūnas.

Pilietiškumo ir patriotiškumo svarbą organizacijoje pabrėžia ir vienas vyriausių jos narių, LŠS jau nuo 1998 m. priklausantis šaulys Alvydas Semaška.

„Kaip yra pasakęs V. Putvinskis, – šaulys – tautos karys, todėl patriotiškumas ir pilietiškumas čia – labai svarbu. Manau, kad organizacijoje vertybės turi aiškų tęstinumą, o pokyčiai organizacijoje – tik teigiami. Džiaugiuosi, kad prisijungia vis daugiau jaunimo ir yra ugdomas jų patriotiškumas, kuris mokykloje yra dažnai pamirštamas“, – optimizmo neslepia A. Semaška.

Iš kartos į kartą

Vienas iš LŠS tikslų – ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę, nelaimės atveju padėti kitiems. Šiuo metu organizacija ugdo daugiau nei 6 tūkst. jaunųjų šaulių, kurie prie LŠS dažnai prisijungia tęsdami artimųjų tradicijas.

„LŠS turime puikių pavyzdžių, kai prie organizacijos prisijungia jaunieji šauliai, jie sukuria šeimas ir į organizaciją atsiveda savo vaikus, vėliau – anūkus, proanūkius. Man tai yra be galo gražu. Tai organizacija, kuri turi tęstinumą ir bėgant laikui, sakyčiau, jos tradicijos, vertybės tik tvirtėja. Jei to nebūtų, neturėtumėme ir tokių puikių pavyzdžių“, – organizacijos tęstinumu džiaugiasi T. Venskūnas.

Neseniai, kaip pats teigia, dar tik 80-metį atšventęs  šaulys A. Semaška džiaugiasi, jog LŠS gali matyti ir savo anūkę, kurios pėdomis jau nori sekti ir mažesnieji šeimos nariai.

„Mano širdis be galo džiaugiasi, kai matau, kaip mano anūkė laukia žygių ir įvairiausių pratybų. Matydami jos džiaugsmą prisijungti jau nori ir jaunesnieji! Manau, jog šioje organizacijoje amžius yra visai nesvarbu. Šiuo metu į veiklą aktyviai įsitraukti man pačiam jau pradeda trukdyti sveikata, tačiau vis dar esu Vėliavos būrio skyriaus vadas ir žygiuosiu tol, kol sveikata leis, o vėliau džiaugsiuosi anūkų veikla organizacijoje“, – neslėpdamas šypsenos pasakoja A. Semaška.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Lietuvos šaulių sąjungą, mininčią 100-metį, ir Katedros aikštėje stebėjo iškilmingą šaulių rikiuotę bei naujų narių priesaikos ceremoniją.

Šalies vadovė, kreipdamasi į tautos kariais vadinamus šaulius, pabrėžė, kad tai – dar vienas šimtmetis, vertas ypatingo pasididžiavimo jausmų. Jeigu ne šauliai, prieš šimtą metų stoję į pagalbą ką tik sukurtai Lietuvos kariuomenei, šiandien neturėtume stiprios ir savarankiškos valstybės.

„Apginti Nepriklausomybę tada susitelkė dešimtys tūkstančių savanorių – paprasti žmonės, bet nepaprasti savo dvasia. Prisimename juos kaip didvyrius, kurie iki paskutinės akimirkos liko ištikimi savo priesaikai – tapo Pasipriešinimo dalyviais, žuvo už Tėvynę partizanų gretose arba Sibiro lageriuose“, – sakė Prezidentė.

Prieš trisdešimt metų Šaulių sąjunga atgimė, kad vėl stotų greta atkurtos jaunos kariuomenės ir vėl apgintų Lietuvos valstybę. Linkėdama šauliams būti tvirtiems, budriems ir vieningiems, Prezidentė kvietė kiekvieną dieną saugoti širdyje Lietuvą. Atsiliepti į šiais jubiliejiniais metais garsiai skambantį raginimą tapti šauliu – didelė garbė, nes tai ir yra tikroji tarnyba valstybei, kai įsipareigojame ją ginti ir ginklu, ir pilietine pozicija – įsitikinimais, poelgiais, žodžiais. Šis pasiryžimas – tai stipriausias ginklas, kuris niekada neleis priešo kojai įžengti į mūsų žemę.     

Minėjime šalies vadovei buvo įteiktas Šaulių šimtmečio atminimo moneta.

Lietuvos šaulių sąjungos šimtmečio iškilmėse Katedros aikštėje dalyvavo apie 600 šaulių, kurie atstovavo visai dešimčiai Sąjungos rinktinių. Iškilmingos priesaikos ceremonijoje prisiekė daugiau kaip 700 naujų šaulių.   

Iš viso Šaulių sąjungoje yra  11 tūkst. šaulių – 4600 suaugusiųjų (nuo 18 m. amžiaus), iš jų apie 300 kovinių, kiti – jaunieji šauliai. Jie mokosi dalyvauti ginkluotoje gynyboje, atlikti pagalbines užduotis, organizuoti pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui, padeda valstybės ir savivaldybių institucijoms. Koviniai šauliai integruojami į Ginkluotųjų pajėgų sudėtį ir vykdo jiems skiriamas užduotis.  

Šie  metai yra paskelbti Lietuvos šaulių sąjungos metais. Taip pat šiemet minimos ir vieno iš Sąjungos įkūrėjų Vlado Putvinskio–Pūtvio 145-osios gimimo metinės.