Sekmadienis, 1 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Kokia ateitis laukia humanitarinių mokslų?

www.alkas.lt
2019-05-31 13:30:19
10
Profesorius Dario Martinelis | G. Rein nuotr.

Profesorius Dario Martinelis | G. Rein nuotr.

Profesorius Dario Martinelis | G. Rein nuotr.
Profesorius Dario Martinelis | G. Rein nuotr.

Mažėjant humanitarinių mokslų populiarumui ir vaidmeniui visuomenėje, vis dažniau pasigirstant kalboms, neva jie nepraktiški, atsilieka nuo technologijų plėtros, o jų atstovams sunkiau įsidarbinti, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetų profesorius, muzikologas, semiotikas Dario Martinelis (Dario Martinelli) pristato naujųjų humanitarinių mokslų (angl. Numanities) koncepciją. Tai mokslinių tyrimų platforma, vienijanti skirtingas humanitarinių mokslų kryptis ir atitinkanti realius visuomenės poreikius. Išsamiau apie tai kalbamės su iš Italijos kilusiu profesoriumi D. Martineliu.

– Jūsų tyrimus paskatino humanitarinių mokslų krizė. Kada ir kodėl ji prasidėjo?

– Humanitarinių mokslų krizė yra sudėtinga, susijusi su poveikio visuomenei, studijų populiarumo mažėjimu, ekonomine, šių mokslų tapatumo ir kitomis problemomis. Negalime įvardyti vienos jos priežasties ar tikslios pradžios. Pagrindiniai šią krizę lemiantys veiksniai yra šiuolaikinėje visuomenėje vykstantys ekonominiai pokyčiai, pasikeitę prioritetai, tačiau negalime kaltinti vien sistemos – mes, humanitarai, turime būti savikritiški bei pripažinti, kad ir patys prie jos prisidėjome.

1998–2010 m. reikšmingai sumažėjo humanitarinių mokslų populiarumas Europoje. Nuo 1966 iki 2010 m. prestižiniuose Amerikos universitetuose, tokiuose kaip Harvardo ir Jeilio, perpus sumažėjo stojančiųjų į šių mokslų studijų programas.

Labiausiai krizę paskatino universitetų biurokratizavimas ir verslo įmonių veiklos principų taikymas juose, lėmęs vadinamąsias žiurkių lenktynes tarp asmenų, padalinių ir universitetų. Mokslininkai vis labiau apkraunami popierizmu, veiklos planų sudarymu ir ataskaitų rengimu, turi skaičiuoti publikacijas, jų cituojamumą ir pan. Tai kiekybiniai kriterijai, dažnai nesusiję su humanitarų veikla, tyrimais ir kenkiantys jų kokybei. Humanitarinių mokslų tyrimams itin trūksta finansinės paramos – finansuojančios institucijos juos laiko nepelningais ir skiria tik menką biudžeto dalį. Pavyzdžiui, humanitariniams tyrimams kasmet skiriama mažiau nei 1 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų mokslinių tyrimų biudžeto, Europos Sąjungoje – šiek tiek daugiau nei 1 proc. Tarp humanitarinių ir kitų mokslo sričių tyrimų atsiranda didžiulis atotrūkis.

Dėl sumenkusio humanitarinių mokslų vaidmens stebime situaciją, kai visuomenei stinga kritinio mąstymo, demokratijos ir socialinio teisingumo supratimo, lyderystės plėtojimo, taip pat kitų kultūrinių ir etinių vertybių, kurias puoselėja humanitariniai mokslai. Pavyzdžiui, esame rimtos demokratinių vertybių krizės liudininkai – pakanka pažvelgti, kas valdo JAV, Braziliją, Italiją. Taigi, išgyvendami humanitarinių mokslų krizę, kartu patiriame ir demokratijos, civilizacijos krizę.

– Krizės akivaizdoje gimė naujųjų humanitarinių mokslų projektas. Kuo naujieji humanitariniai mokslai skiriasi nuo tradicinių? Kokios pagrindinės jų idėjos?

– Svarstydami naujųjų humanitarinių mokslų projektą, turime įvertinti visus krizės aspektus ir pasiūlyti bendrąsias ir konkrečias strategijas, kaip sugrąžinti humanitarinius mokslus į centrinę poziciją visuomenėje. Žodžio „krizė“ neturėtume suprasti vien neigiamai. Jis turi platesnę prasmę: senovės graikų kalboje krisis reiškia „atranką, sprendimą, posūkio tašką“, kitaip tariant, krizė – tai evoliucijos prielaida.

Numanities – tai platforma, o ne disciplina. Ja siekiama sujungti ir suderinti įvairias tyrimų sritis, metodus ir galimybes, kuriais svarstomi humanitarinių mokslų kaitos klausimai ir siūlomi jų sprendimo būdai. Ši platforma skirta permąstyti humanitarinių mokslų vietą šiuolaikinėje visuomenėje, atkurti jų dialogą su institucijomis, skatinti taikyti empirinius ir praktinius metodus. Taip pat siekiama telkti dėmesį į gyvenimo kokybę ir gyvenimo orumą, skatinti demokratiją, pagarbą civilizacijai bei kultūrai, kūrybiškumą ir kitas vertybes, kurioms kituose moksluose skiriama mažiau dėmesio, siekti akademinės kokybės.

– Naujiesiems humanitariniams mokslams būdingas tarpdiscipliniškumas, sujungiamos tradicinės ir naujosios sritys. Kuo jie pasipildo? Kokius šių dienų visuomenei aktualius klausimus nagrinėja?

– Numanities nesiekiame pakeisti dabartinių mokslų, nekalbame, kas nusipelnė, o kas ne būti humanitarinių tyrimų dalimi. Tradicinės humanitarinių mokslų kryptys taip pat yra gerai, jei tik atitinka dabartinius visuomenės poreikius ir problemas.

Žinoma, Numanities dalis yra ir naujos, neseniai atsiradusios mokslo sritys visuomenės poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, skaitmeniniai humanitariniai mokslai (angl. digital humanities). Mus taip pat domina daugiadisciplininiai, tarpdisciplininiai dialogai tarp humanitarinių ir socialinių, gamtos mokslų, tai yra siekiame skatinti realius, nuoseklius ir iššūkiams atvirus humanitarų ir kitų mokslo sričių atstovų dialogus. Rūpi ir vadinamieji užsimaskavę humanitariniai mokslai, kurie priskiriami kitiems mokslams, dažniausiai socialiniams, tačiau savo esme, požiūriais ir metodais atstovauja humanistinį pasaulio matymą. Numanities kūrėjų, plėtotojų susidomėjimo ir sulaukia humanistiniai, taip pat kiti kūrybiškumu bei inovatyvumu pagrįsti tyrimai.

Turime skatinti daugiau mokslinių tyrimų taikomųjų humanitarinių mokslų srityse, kad kuo dažniau humanitariniai mokslai išeitų iš akademinių ribų ir turėtų įtakos kasdieniam gyvenimui.

– Koks naujųjų humanitarinių mokslų santykis su menu?

– Iš esmės nematau meno ir humanitarinių mokslų kaip dviejų atskirų objektų. Menas, kaip ir humanitarinių mokslų kryptys, tarkime, filosofija ar filologija, naujųjų humanitarinių mokslų platformoje turėtų siekti būti aktualus ir svarbus šiuolaikinei visuomenei. Tačiau nesakau, kad visos meno išraiškos turi būti tik tokios.

Menui būdingos ir tam tikros savybės, kuriomis jis kuria pridėtinę vertę Numanities. Pirmiausia – kūrybiškumas. Kūrybiškas, meninis požiūris į mokslinius tyrimus gali būti naudingas visoms mokslinių tyrimų sritims, ne tik meno tyrimams. Prieš kelerius metus nustebau sužinojęs, kad kai mokslininkai užstringa prie tam tikros problemos ir reikia kūrybiško požiūrio, dažnai kreipiasi į menininkus. Pavyzdžiui, jūrų biologai Maiklas Andrė (Michael Andre) ir Sesas Kaminga (Cees Kamminga) kreipėsi į Senegalo perkusininką Aroną Diaie Rosą (Aron N’Diaye Rose), kad šis padėtų iššifruoti įrašytus banginių garsus. Mokslininkams ši garsų seka atrodė atsitiktinė, o perkusininkui – itin tvarkinga ir ritmiška, pagal ją jis nustatė, kelių banginių garsai girdimi įraše.

Kartais manome, kad menas pernelyg nutolęs nuo realybės, kad galėtų prisidėti prie pažangos, tačiau iš tikrųjų menas gali pasiūlyti tokių netradicinių sprendimų, kurių ieško mokslas. Nepamirškime, kad menininkai savo kūriniuose dažnai nuspėdavo ateities kryptis, kuriomis vėliau sekė visuomenė. Menas linkęs žvelgti į priekį, o to kartais trūksta kitose srityse.

– Ar jau prasidėjo humanitarinių mokslų reforma, pokyčiai?

– Taip, reforma jau prasidėjo. Yra visiškai naujų idėjų, kaip humanitariniai mokslai gali būti modernizuojami, gaivinami, atnaujinami ir ištraukiami iš krizės, ir visos jos svarbios Numanities projektui. Šios idėjos taip pat yra mokslinių tyrimų koncepcijos, atsispindinčios konferencijose,  publikacijose, studijų programose ir pan.

Norint permąstyti humanitarinių mokslų poziciją šiuolaikinėje visuomenėje, manau, turime skirti dėmesio tokioms sritims kaip posthumanizmas, transformuojamieji humanitariniai mokslai, aplinkai nekenksmingą meną propaguojantis „sustainism“ judėjimas, tinkamų technologijų judėjimas ir kt.

Noriu akcentuoti reformą, kuri neseniai buvo įgyvendinta Gento universitete Belgijoje. Jis sąmoningai atsisakė „žiurkių lenktynių“ ir pasirinko naują vertinimo metodiką, orientuotą į talentą, darbo kokybę ir darbuotojų orumą. Manau, tai puikus pažangos ženklas.

– Koks yra inovacijų ir tradicijų santykis? Kokias įtampas pastebite ir kaip humanitariniai mokslai gali prisidėti jas sprendžiat?

– Šis santykis turi būti subalansuotas, pagrįstas kritišku vertinimu to, kaip inovacijos ir tradicijos atitinka šiandienius mūsų poreikius. Manau, tai geriausias būdas siekti pažangos. Konferencijose kalbėdamas šia tema mėgstu sakyti: „Pažangos esmė nėra judėjimas pirmyn ar atgal. Pažangos esmė – judėti link: link žmonių, visuomenės, gamtos bei gyvenimo kokybės.“

Pažanga nebūtinai reiškia dalykus, kurie yra naujesni, didesni, greitesni. Kritinis požiūris siekia pažangos, pritaikytos prie konkrečios bendruomenės reikmių.

Humanitariniai mokslai gali pasiūlyti konstruktyvų ir kritišką požiūrį. Pavyzdžiui, mes, humanitarai, turime nuolat domėtis technologijomis, nes humanitariniai mokslai yra vienintelis kelias į žinias, kurios gali kritiškai stebėti inovacijas ir užtikrinti, kad tinkamos būtų laukiamos, o netinkamos sulauktų kritikos. Tuo pat metu turime kritiškai vertinti tradicijas ir nesaugoti jų vien dėl to, nes taip visada buvo. Tradicijos, pagrįstos smurtu, nesąžiningumu, rasizmu ir seksizmu, turi būti išnaikintos.

Šiuolaikinė populiarioji kultūra, žiniasklaida ir menai yra dvibriauniai kardai: gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį visuomenei. Pavyzdžiui, naujosios technologijos pakeitė žmonių bendravimo būdą ir gerąja, ir blogąja prasme, dėl skaitmenizavimo iš esmės pasikeitusi muzikos industrija taip pat turi ir pranašumų, ir trūkumų. Jei humanitariniai mokslai susigrąžins įtaką ir atsiras modernios visuomenės centre, bus galima siekti, kad šis poveikis būtų kuo geresnis ir prisidėtų skatinant žinias, demokratiją, orumą bei civilizaciją.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. ES mokslo bendruomenė pabrėžia humanitarinių ir socialinių mokslų svarbą sėkmingai Europos ateičiai
  2. Humanitarinių institutų mokslininkai dėl susidariusios padėties kreipsis į Prezidentę
  3. Renginyje „Tyrėjų naktis“ – bus apžvelgta mokslo ateitis
  4. Baltijos valstybės tampa Šiaurės Europos gyvybės mokslų centru
  5. Į gyvybės mokslų konferenciją „The COINS 2019“ atvyksta Nobelio premijos laimėtojas
  6. Vilniaus universiteto prof. Z.Norkui įteiktas Baltijos šalių mokslų akademijų medalis
  7. „Moterys moksle“: Kokią reikšmę turėjo pirmųjų astronaučių skrydžiai į kosmosą? (video)
  8. Super bakterijos: medicinos laukia pabaiga? arba „Mokslo sriuba“ apie antibiotikus (video)
  9. VDU profesorius V. Levandauskas: Susitikimas su nepaliestu mūru – tai lyg romantiškas susidūrimas su istorija
  10. Mokslininkų mobilumas: iššūkiai ir galimybės
  11. Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai gyvuoti
  12. Paskaitų cikle Sakralūs pasaulio tekstai – apie Korano „biografiją“
  13. „Mokslo sriuba“: Kaip mylėti princesę? (video)
  14. Japonijoje pristatomas Lietuvos mokslo ir inovacijų potencialas
  15. „Įdomioji inžinerija“: kova su šalčiu, karščiu ir… duobėmis (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Senis says:
    6 metai ago

    “…žiurkių lenktynes tarp asmenų, padalinių ir universitetų” – auksiniai žodžiai, tinkantys visai mokslo ir studijų sistemai Lietuvoje. Tai daroma, manau, sąmoningai ir siekiama “nepelningą” mokslą, tuo labiau tautinį (regioninį) išrauti su šaknimis. Neoliberalistinis požiūris yra įsišaknijęs mūsų valdžioje, LMT ir ŠMSM, taip pat ir paklusniose mokslo ir studijų institucijose. Ir gėda, ir pikta…

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    6 metai ago

    Manyčiau, kad prof. Dario Martinelis teisingai kelia klausimą dėl griežto inžinierinio bei ekonominio mokslo spaudimo humanitarinių mokslo sričių atstovams, ko išdavoje Lietuvą (o ir visą pasaulį) ištiko humanitarinių mokslų krizė. Apie tai diskutavo ir semiotikos, kaip mokslo turinčio žmogišką pagrindą, įkūrėjas prof. A. J. Greimas. Semantiką jis laikė to mokslo dalimi. Tiek alko.lt komentatoriai Tvankstas, tiek Kažin, tiek Žemyna, tiek Romas, tiek Senis, turėdami įvairiapusišką išsilavinimą, seniai dalyvauja prof. Dario Martinelio “Numanities” vardu skelbiamoje platformoje, taikydami ją Lietuvai, todėl malonu, kad kaunietis, kartu ir vilnietis prof. Dario Martinelis, “Numanities” taiko visam likusiam pasauliui.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Mano bendravimas su tarpukario inžinieriais parodė, jog inžinerinis išsilavinimas netrukdo būti plačiai išsilavinus. Jiems psichologijos, lotynų k. ir pan. pagrindus dar gimnazijoje sudėjo. Filosofiją irgi išmanė. Taigi, ir aukštoji tada nesnaudė, nekepė proftechnikos mokyklos lygio specialistų. Žinoma, ne kiekvienas inžinierius galėjo būti toks eruditas, su kokiais man teko malonumas ir garbė bendrauti. Daug priklausė ir nuo šeimos, iš kurios kilęs žmogus, kokių žinių iš ten atsineša į gimnaziją ateinantis jaunuolis. Tačiau bent jau šiokių tokių apžvalginio pobūdžio žinių ir dabartinės abiejų lygių mokyklos privalo duoti. Jei „vaikų gynėjai” neprieštaraus 🙁

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        4 metai ago

        Kažin, kaip Tvankstui sekasi Telegrame? Nebeužsuka čia.

        Atsakyti
  3. Kažin says:
    6 metai ago

    Tose “žiurkių lenktynėse” įžvelgčiau visuotiniškesnę (objektyvesnę) pasaulio vyksmo tendenciją, tai gyvenimo robotizavimosi nuojautos keliamas blaškesys. Aklas siekis robotizuotis. Žinios (žinojimas, išmanymas), kūrybiškumas vis mažiau reikalingi, vis daugiau reikalingas tampa technologiškesnis (robotiškesnis ) dalykas – mokėjimas, praktinis gebėjimas – atitinkama patirtis. Čia matyčiau takoskyrą keliančias krzinių problemų apraiškas. Taip, kad šia kryptimi einant toliau tradiciniams humaniškumams vietos pasaulyje liktų vis mažiau. Kaip gali spręstis priešprieša tarp humanizmo ir technologijos, vargu ar derėtų imtis numatyti…

    Atsakyti
  4. Algirdas says:
    4 metai ago

    Visuomenėje technokratų skeidžiama idėja, kad humanitarai nieko – jokio ekonominio produkto – nesukuria. Todėl humanitarai yra siurbėlės, geriančios verslo kraują. Realybė yra visai kita: humanitarizmas yra tas penas, kuris maitina visuomenę. Kas būtų, jeigu staiga dinktų kultūra? užvaldytų civilizuotas barbaras. Tai žmogėnas su didžiuliais muskulais ir menka, vos besilaikančia galva. Šiame šimtmetyje požiūris į humanitarus ir humanitarizmą iš esmės pasikeis. Jau dabar jaučiamas naudos faktoriaus susilpnėjimas. Kai pakanka duonos, reikia žaidimų pačia plačiausia prasme. Taip gyvenimą suprato romėnai. XXII amžius bus humanitarinės kultūros suklestėjimo amžius. Bet apie tai reikia galvoti dabar – mąstyti, prognozuoti, diskutuoti.

    Atsakyti
  5. Pajūrietis says:
    4 metai ago

    Inžinierius negali pilstyti iš tuščio į kiaurą. Humanitaras gali sau tą leisti visą gyvenimą.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      Kodėl inžinieriai negali? Papunėlis po dienos darbų leisdavosi į pačias įvairiausias fantazijas. Mes visą Visatą išardydavom ir savaip surikiavę persiūdavome. Nekūrybingas inžinierius – ne inžinierius. O kūrėjas gali visko prisapnuoti, prišposyti. O kai darbo diena prasidėdavo, tada dirbdavo. Nuo jo darbo labai daug kas priklausė.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        4 metai ago

        Taip. Bet tai, ką Jūs čia papasakojote, nėra beprasmis tuščias pilstymas dėl nepilnavertiškumo, kuo, deja, pasižymi daugelis humanitarų. Būtent tokių žmonių, svajojančių inžinierių, sukurti aparatai tyrinėja Visatą. Kalbant apie politiką, ar ne humanitarai parvežė stalino saulę, po to uoliai darbavosi kpSS ideologinio darbo fronte, o dabar spiegia, kad turi būti vienas bendras tualetas visiems? Kokioje Vilniaus mokymo įstaigoje toks bendras tualetas atsiras ir kas jame nedelsiant atsitūps, galima atspėti iš pirmo karto.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          4 metai ago

          Taip, čia esama bėdos. Viena vertus, tokie nesavanaudžiai svajokliai sukuria genialius kūrinius, tačiau kita vertus, būtent dėl jl nesavanaudiškumo juos taip lengva apgauti… Juk kitus įtarinėjame tuo ir tiek, kiek patys esame pagedę, kiek patys gebame prikiaulinti. Tik gerokai pagyvenus patirtis šiek tiek išblaivo.
          Kai buvau vaikas, tėveliai išmokė tam tikrų taisyklių, įpratino jų laikytis, aiškino, jog kitaip negalima, todėl tikėjau, jog visi aplink taip pat daro, nes juk kitaip negalima? Tik kad tai tartum akinius uždėjo, nes net neleisdavo atidžiau stebėti – ar tikrai kiti to laikosi. Tai kaip padangėse ant debėsėlių gyvenantys nepatikės, kad iš TEN galėsi Saulę savo Lietuvai atnešti? Juk žadėjo, kad taip bus? O meluoti negalima, vadinasi, nemelavo, nes būtų didelė gėda, jei pagautų meluojant, juk niekas daugiau jais netikėtų, nenorėtų bendrauti?
          Todėl dėl Venclovos, Paleckio ir kitų jokia abejonė manyje nekirba, o štai dėl Salomėjos, Petro nuojauta rėkia – jie buvo apgauti ir į kampą įstumti, o galiausiai nunuodyti, nes pradėjo „spurdėti”. Mano vyras buvo toks patiklus, tikėjo kiekvieno padorumu. Juo naudodavosi, kad netingėjo. Todėl labai suprantu tokius. Net supratęs, jog ANAS buvo sukčius, negi dėl vieno nedorėlio visus kitus įtarinėsi? 🙁
          Kūrėjai, mąstytojai sudaro tik mažą visuomenės dalį. Didžiosios dalies humanitarų darbas sekinantis. .

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.
Energetika

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.
Kultūra

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
Gedimino pilies bokštas | J. Butrimaitės nuotr.
Architektūra

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Sūduviai
Etninė kultūra

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31
Liuteronų sodas | M. Avik nuotr.
Architektūra

Vilniaus viešosios erdvės – tarp geriausių Lietuvoje: įvertintos Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose

2025 05 31
„Stasys Museum“ | V. Garlos nuotr.
Gamta ir ekologija

„Stasys Museum“ pirmųjų veiklos metinių proga pristato „Vaikų miško paviljoną“

2025 05 31
V. Zelenskio ir D. Trampo susitikimas Ovaliajame kabinete
Ukrainos balsas

V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis

2025 05 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Globalistas apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
  • jo apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • KUR, KADA ir KAIP??? apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
  • +++ apie Didžiulė vėliava ant TV bokšto atidarė šaltibarščių šventę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?
  • Cukrus – ne tik baltos smulkios granulės
  • Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams
  • Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

Kiti Straipsniai

Mokiniai | pixabay.com, Klimkin nuotr.

Trumpės mokslo metai, siūloma reguliuoti mokymosi krūvį

2025 05 21
Klaipėdos uostas stiprina bendradarbiavimą su mokslininkais | Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.

Klaipėdos uostas stiprina bendradarbiavimą su mokslininkais

2025 05 15
Baltijos jūra

Kodėl mums svarbi Baltijos jūra?

2025 05 12
Kernavė

Tiriama kaip Kernavės kraštovaizdis atrodė praeityje

2025 05 11
„Youtube“ socialinis tinklas

Nematomas „YouTube“ įrašų pasaulis

2025 05 10
Petras Gaučas 1999 m.

N. Tuomienė. Paminėtas lietuvybės puoselėtojo, kartografo P. Gaučo atminimas

2025 05 03
Žaliasis tiltas

Gyvūnai jau naudojasi „Via Baltica“ kelyje esančiu žaliuoju tiltu

2025 04 18
Į „Mokslo mikrofoną“ Saulių atvedė smalsumas: „Jei apie mokslą kalbėsime tik rimtai, nesusikalbėsime“ | LMT nuotr.

Į „Mokslo mikrofoną“ Saulių atvedė smalsumas: „Jei apie mokslą kalbėsime tik rimtai, nesusikalbėsime“

2025 04 01
Populiacinis biobanko atidarymas

Atidarytas pirmasis šalyje populiacinis biobankas

2025 03 31
Raminta Popovienė

Būsimiesiems studentams – paroda „Karjera & studijos Lietuvoje 2025“

2025 03 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Globalistas apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
  • jo apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • KUR, KADA ir KAIP??? apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
  • +++ apie Didžiulė vėliava ant TV bokšto atidarė šaltibarščių šventę
  • +++ apie „Stasys Museum“ pirmųjų veiklos metinių proga pristato „Vaikų miško paviljoną“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Maudynės | pixabay.org nuotr.

Birželio 1 d. Lietuvoje skelbiama maudymosi pradžia

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai