Neseniai atliktos apklausos metu paaiškėjo priežastys, kodėl lietuviai išmeta maistą. Remiantis pasauline statistika, kuri skelbia, kad net 30-50 procentų viso maisto pasaulyje yra tiesiog iššvaistoma.
Maisto švaistymas ir globalios problemos
Pasak specialistų, jeigu žmonės neskubėtų maisto gaminių išmesti vos tik pasibaigus galiojimui ar kiek suprastėjus išvaizdai, juos būtų galima tinkamai paruošti patiekalams ar tikslingiau panaudoti ir su maisto nepritekliumi susidurenčiais žmonėmis. Pakitusi gaminių išvaizda dar nereiškia, kad jie nebetinkami vartoti. Maisto švaistymas – tai didelė problema, kurią sprendžiant būtų galima ne tik prisidėti prie alkstančių žmonių gyvenimo sąlygų gerinimo, bet ir klimato kaitos pokyčių mažinimo.
Išmetamas maistas turi įtakos ne tik alkstančių gyvenimams, bet atlieka vaidmenį ir klimato kaitoje. Irdamos maisto atliekos išskiria šiltnamio efektą skatinančias dujas, kurių kiekis visame pasaulyje lygus visos Europos CO2 emisijai. Tad maisto švaistymo mažinimas gali prisidėti net prie dviejų rimtų problemų sprendimo.
Likučius išmeta ir dėl valgymo kitur, ir nusibodus
Lietuvoje žmonėms kartkartėmis tenka išmesti maistą ne tik švenčių metu. Prekybos tinklo atlikta pirkėjų apklausa atskleidė, kad net 49 proc. apklaustųjų maistą išmeta dėl to, kad tiesiog nespėja laiku jo suvartoti. Likusi respondentų grupė teigė, kad neišmeta jokio maisto. Apklausa įvyko 2019 metų balandžio mėnesį, kurioje sudalyvavo apie 6 tūkst. žmonių.
„Tai rodo, kad dalis žmonių sėkmingai planuoja savo pirkinius ir laikosi tam tikro mitybos plano, kuris padeda nešvaistyti maisto. Vis dėlto net pusė visų apklaustųjų pripažįsta, kad jiems to padaryti nepavyksta ir dalį maisto jiems tenka išmesti, o tai lemia visų pirma informacijos ir planavimo įgūdžių stoka. Nemažai žmonių dar iki galo nežino skirtumų tarp žymėjimo ant gaminių „Geriausias iki“ ir „Tinka vartoti iki“, taip pat neretai nepelnytai nurašomos kreivesnės, dėl stovėjimo kiek apvytusios daržovės, dėmėti vaisiai, nors tai dar nereiškia, kad dėl to jų skoninės savybės ar kokybė yra prastesnės“, – sako socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė Renata Sagatauskė.
Tik nedidelė dalis, tai yra 6 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių paatviravo, kad maistą išmeta dėl neplanuotų valgymų ne namuose. O 4 proc. apklaustųjų maisto likučius išmeta, nes jie nusibosta.
Patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą
Tam, kad nespėto suvartoti maisto netektų išmesti, atkreipkite dėmesį į kelias svarbias detales. Jos gali padėti ilgiau išlaikyti maistą šviežią, atsakingiau planuoti pirkinius ir taip sumažinti nereikalingas išlaidas.
- Daugelis žmonių nespėja laiku suvartoti gaminių ir todėl, kad nežino, kaip tinkamai juos laikyti. Neteisingas jų išdėliojimas šaldytuve gali sukelti ir ankstyvą sunokimą bei pernokimą, dėl ko gaminiai atsiduria šiukšlių dėžėje. Pavyzdžiui, bulvės, pomidorai, česnakai, agurkai ir svogūnai neturėtų būti laikomi šaldytuve – šiuos gaminius reikėtų laikyti kambario temperatūroje.
- Atkreipkite dėmesį į bananus, avokadus, pomidorus, persikus, kriaušes, svogūnus – nokdami jie, kaip ir dauguma vaisių, išskiria etileno dujas, kurios skatina šį procesą. Kad išvengtumėte ankstyvo gedimo, tokius maisto gaminius laikykite toliau nuo etilenui jautrių produktų, pavyzdžiui, bulvių, obuolių, lapinių žalumynų, uogų ir pipirų.
- Didžiuosius savaitės apsipirkimus patariama papildyti keliais mažesniais apsilankymais parduotuvėje iškart suvartojamiems produktams įsigyti. Tokiu būdu šviežių daržovių ar įvairesnių produktų namuose turėsite tiek, kiek spėsite suvartoti laiku.
- Nors didelės produktų pakuotės turėtų būti patogesnės, pastebėta, kad neretai jų taip pat nespėjama suvartoti laiku. Todėl rekomenduojama didesniais kiekiais įsigyti tuos produktus, kurie galėtų būti sunaudojami per ilgesnį laiko tarpą ir nesugestų. Tam geriausiai tinka kruopos, sandėliuojamos daržovės ir kiti ilgai stovintys produktai.
