Artėja gegužės 12-oji diena, kai rinksime naująjį prezidentą ir balsuosime referendume dėl dvigubos pilietybės suteikimo užsieniuose gyvenantiems tautiečiams.
Dėl prezidento kandidatūros jokios dvejonės nėra, reikia išrinkti nepriklausantį šiai bukai sistemai asmenį. O štai dėl dvigubos pilietybės ilgai negalėjau apsispręsti.
Galvojau, kad laikmetis toks atėjo, kai beveik visas pasaulis atviras, gal ir verta suteikti dvigubą pilietybę, bet vienas nesenas įvykis padėjo apsispręsti. Bet apie viską iš eilės.
Vieną šaltoką pavasario rytą išsiruošiau lankyti paveldo objektų rytų Lietuvoje. Buvo truputį pašalę, tad nusprendžiau pabandyti aplankyti labai atokų piliakalnį.
Nuo vieškelio reikia važiuoti apie 5 km paprastu keliuku iki kaimo, kuriame gyvena vos pora žmonių. Sunkokai, bet nuvažiuoti pavyko, ank keliuko sustoti bijojau, todėl nekviestas įvažiavau į vienišos sodybos kiemą. Iš namo į prieangį išėjo sena moteris, remdamasi dviejomis lazdomis, vos judėdama.
Pasilabinau, atsiprašiau už įsiveržimą ir paklausiau kaip geriau nueiti iki piliakalnio. Šeimininkė nesupyko ir viską gražiai paaiškino, tiesa, nusistebėjo, kaip aš iki jos sodybos sugebėjau atvažiuoti.
Piliakalnį aplankiau, bet skubėjau, nes tekėjo saulė ir oras šilo, o kelias prastas. Kai grįžau prie namo, šeimininkė sėdėjo priangyje, mačiau, kad ji manęs laukia. Paklausė, ar patiko piliakalnis, kodėl aš ten buvau, o paskui gailiai paprašė:
– Vaikeli, ar gali nuvažiuoti iki parduotuvės ir nupirkti man valgyti? Nieko daugiau neturiu, tik bulvių.
Man šmėstelėjo mintis apie šylantį orą, prastą kelią, sugaištą laiką, visgi iki parduotuvės 9 km atstumas, bet svarstymo nebuvo, atsisakyti negalėjau.
Senutė padavė man 20 eurų banknotą, paprašė nupirkti paprasčiausių maisto gaminių ir parvežti 2 eurus grąžos.
Sakė, kad skolinga kaimynei, kuri žiemą gyveno pas dukrą mieste, bet pavasarį turėtų sugrįžti.
Kaimynė gyvena už gero kilometro, o daugiau kaime nieko nėra. Iki parduotuvės nuvažiavau be didesnių nuotykių, nupirkau gerokai daugiau, nei senolė paprašė, nes už 18 eurų ką ten gali nupirkti.
Grįžtant atgal jau kilo problemų važiuojant, bet pavyko. Įnešiau maisto gaminius į namą, sudėjau į šaldytuvą ir spintelę, nes senolė vos judėjo. Padaviau jai 2 eurus, o ji apsiverkė. Dar pasakė:
– Vaikeli, aš matau, kad tu daugiau išleidai, nei aš daviau, bet aš negaliu tau atiduoti, nes daugiau pinigų neturiu.
Aš patikinau, kad viskas gerai ir jau susiruošiau eiti, bet ji vėl paprašė:
– Palauk, aš nors arbatos išvirsiu, žolelių turiu. Mačiau kaimiško pyrago nupirkai.
Negalėjau aš išeiti, atnešiau vandens, užkaičiau arbatinuką, supjausčiau pyragą ir atsisėdome abu prie stalo. Kai pastačiau prie jos arbatos puodelį, ji siekė pabučiuoti man ranką. Aš visiškai sutrikau, atitraukiau ranką ir pasakiau – negalima, aš ne dėl to juk važiavau.
Begeriant arbatą, mačiau, kad saulė jau gerokai pakilo, bet paskubomis išbėgti negalėjau. Nedrąsiai paklausiau:
– O kaip Jūs čia viena gyvenate?
O ji atsakė:
– Kaime buvo daug žmonių, bet vieni mirė, kaip ir mano vyras, kiti, jaunesni, išvažiavo ir nieko neliko. Kartais seniūnijos darbuotoja aplanko, tai paštininkė atvažiuoja, va taip ir gyvenu.
– O vaikų turite?
Senolė atkuto, akys nugiedrėjo ir ji beveik linksmai atsakė:
– Turiu dvi dukras ir sūnų, ir anūkų turiu.
Aš vėl paklausiau:
– O kur jie ir kaip gyvena?
– O, jie gyvena gerai, abi dukros Norvegijoje, sūnus Airijoje, jie gerai uždirba, ir namus ir mašinas turi.
Aš neatstojau:
– O kada jie buvo Jūsų aplankyti?
Senolės žvilgsnis užgeso ir ji tyliai sumurmėjo:
– Vyriausioji buvo viena pusdieniui užvažiavusi praeitą vasarą, o kitų nemačiau jau daugiau kaip metus.
– O anūkus ar matėte?
Senolei buvo sunku, bet ji atsakė:
– Tik du iš penkių anūkų ir seniai. Ir, tarsi teisindamasi, – pridūrė – jie daug dirba, labai užsiėmę.
Ir pravirko. Kai nustojo, jos akyse degė toks ilgesys ir skausmas, kad aš irgi vos neapsiverkiau. Važiuodamas jau pažliugusiu keliu, beveik į jį nežiūrėjau.
Tikrai buvo sunku. Ir važiavimas buvo dramatiškas ir mintys tokios pačios. Na, kaip taip gali būti, gyveno žmogus, vaikus užaugino, o dabar siekia pabučiuoti ranką svetimam už tai, kad atvežė maistą.
Tai ar jūs ten, norvegijose tikrai gerai gyvenate, košmarai nekamuoja, palikus artimiausią žmogų – motiną – vienišai, kankinančiai mirčiai? O ar pagalvojate, kas uždirba jiems pinigus pensijoms, kol jūs ten gerai gyvenate?
Gamtos ir dievų surėdyta, kad tėvai augina vaikus, o šie, tėvams pasenus, juos prižiūri ir padeda laimingiems ir oriems iškeliauti. Emigracija ne tik žlugdo ekonomiką, bet nutraukia nusistovėjusius šeimos ryšius, visiškai laužo tautos psichologiją ir visokeriopai blogina padėtį šalyje.
Jei jūs, emigrantai, turite kojas, rankas, galvas ir bent kiek košės jose, tai grįžkite, pakeiskite postuose visokius kirkilus, skvernelius, nausėdas, karbauskius ir šimonytes, ir imkitės tvarkyti valstybę iš esmės.
Kad paskui anūkams galėtumėte pasakyti – ir aš ten buvau ir prisidėjau prie visuotinės gerovės kūrimo. O bėgti iš savo krašto, tai tikras bailumo požymis.
Jau praėjo daugiau kaip mėnesis nuo tos įsimintinos kelionės, bet maldaujančios senutės pamiršti negaliu.
Prisimindamas begalinį ilgesį ir skausmą senolės akyse, už dvigubą pilietybę aš nebalsuosiu. Tėvai, vaikai, seneliai ir anūkai turi gyventi drauge, arba bent netoli.
Pakeitus (kaip?) visokius (visokias) Tamstos išvardintus “sisteminius”,pakeisti kuo? Kuriais? Iš kur?
Gal tais keliais, kurie nebuvo paminėti?
Jums pritariu, nes ta straipsnio vieta man netiko.
judviems visai nepiktai, – nepakeičiamų nebūna.
Labai jaudinantis straipsnis, iki ašarų, tačiau ir be jo jau buvau apsisprendusi pasakyti NE.
Leonas Litvinavičius rašo:”Artėja gegužės 12-oji diena, kai rinksime naująjį prezidentą ir balsuosime referendume dėl dvigubos pilietybės suteikimo užsieniuose gyvenantiems tautiečiams…. atnešiau vandens, užkaičiau arbatinuką, supjausčiau pyragą ir atsisėdome abu prie stalo. Kai pastačiau prie jos arbatos puodelį, ji siekė pabučiuoti man ranką…Prisimindamas begalinį ilgesį ir skausmą senolės akyse, už dvigubą pilietybę aš nebalsuosiu.”… Būdamas paprastu eiliniu žmogeliu neatsistebi, kokia “galias gali turėti tautinė arbata išgerta atitinkamoje tautinėje aplinkoje tokiema tautiniams intelektualams”kaip Litvinavičių Leonukas. Jis,gerai užkaifavęs po tokio “tautinio”čiajapitijo, gali laisvai užbalsuoti referendume net “už dvigubos pilietybės SUTEIKIMĄ” užsienyje gyvenantiems tautiečiams nepasiklausęs tų šalių vyriausybių… Laimė,kad Litvinavičių Leonukas prie stopkė tautinio čiajaus,”pamatęs senolės akyse begalinį skausmą ir ilgesį” taip pat nenorėdamas vakarų valstybių vadovų jų šalių pilietybių klausimuose “pastatyti į nulinę vietą”, už dvigubą pilietybę NEBALSUOS. Belieka visiems dar neišsivaikčiojusiems durnių laivo keleiviams suploti rankomis ir kojomis, nes tokiu atveju ne tik Lietuvos senolės, bet ir visa Lietuva bus “išgelbėtos nuo ilgesių ir iš akių sklindančio skausmo”, taip pat vakarų civilizuotų valstybių vadovai nebus Lietuvos “supervalstybinės galios PADARYTI dvigubų pilietybių suteikimo reikaluose visiškais NULIAIS”…. Belika tik vienas klausimas…., kur “susiveikti tokio tautinio čiajaus”, kurio išgėrė Litvinavičių Leonukas, nes kiek vienas dar neišsivaikščiojęs eilinis “tikras tautietis” nori “SUSIVEIKTI GALIŲ”, kad jis savo kaimo bakūžėje, savo chebroje prie tautinės krūminės butelio “galėtų užbalsuoti ir SUTEIKTI AR NESUTEIKTI DVIGUBĄ PILIETYBĘ” savo sabutylnikui ar taip kokiam patikusiam “Bičui”…..kad tautinių senolių, jaunuolių ir visokių kitokių “uolių” akyse pradingtų liūdesys ir ilgesys, kurio nepajėgia iš akių “išvyti” ir išgerti buteliai krūminės….Litvinavičiaus BALSAVIMŲ Lietuvoje už”DVIGUBOS PILIETYBĖS tautiečiam SUTEIKIMĄ SUPRATIMAS intelektualiniams tautiečiams tikrai padėtų”…..
Tai padarysite tai senoliai ir kitiems šimtams tokių senolių meškos paslaugą. Nes jeu panaikinsite jų pilietybę, tai jie tikrai negrįš. Jūs tik pridėsite papildomą kliūtį grįši.
Ar šis komentaras nesuderinamas su alkas nuomone, kad laikomas paslėptas? Nebūkime LRT.
Ponia Veronika, labai liūdna, kad daug žmonių, propagandos subalamūtytų iš kažkur ima tą “panaikinimą”… Na niekas nieko nenaikina ir neatima. Tarkime dauguma Tautos nubalsuos prieš. Ir ką, – po savaitės prasidės pilietybės atiminėjimas ar naikinimas Lietuvos piliečiams? Neliustruotų gebistų briedas, pučiamas į smegenis lengvai manipuliuojamiems žmonėms.
Ačiū už komentarą, bet noriu pabrėžti straipsnyje išsakytą skausmą ir neteisingas išvadas. Lietuvos pilietybė prarandama kuomet gaunama kitos valstybės pilietybė.
Tas yra tiesa. Tačiau gyvenimas yra toks, kad daug žmonių išvažiavo dėl skirtingų priežasčių. Jie negali taip paprastai sugrįžti ir lankyti artimųjų. Pilietybės praradimas tik padidins problemų skaičių norintiems sugrįžti, nors ir trumpam.
Žmonės kurie retai lankydavo savo šeimas, ateityje lankys juos dar rečiau.
is tu saliu, kuriu pilietybe turintiems norima ‘issaugoti’ ir Lietuvos pilietybe, visi tikrai ir dabar gali kada panoreje atvykti ‘lankyti artimuju’… neklaidinkite zmoniu
Tai ir senolė gali lankyti savo šeimą Norvegijoje, teisinių kliūčių tam nėra.
Na, tamstą kažkas kaip reikiant suklaidino, viską galvoje sumaišė.
Niekas nesirengia NUO DABAR pilietybę atimti, jei žmogus ją PATS SAUGO.
O lankyti artimųjų juo labiau niekas netrukdo (nei bėgių, nei asfalto neardys, nei lėktuvams įskristi trukdys) – nei tiems, kas emigravo, nei tiems kas dar ir ištikimybę svetimai valstybei prisiekė! Todėl tamstos baimės, kad ateityje dar rečiau lankysis – visiškai nepagrįstos, nes padėtis liks tokia pati, o lankymas priklausys tik nuo PATIES EMIGRANTO galimybių ir noro, Pasas čia niekuo dėtas.
Ką jūs kalbate, juk Lietuva atima pilietybę tą patį mėnesį kuomet gauni kitos šalies pilietybę. Ir atiminės toliau, šis referendumas tam ir skirtas, kad IŠSAUGOTI pilietybę. Juk taip parašyta ant balsavimo lapo.
Atima iš tų, kas PATS JOS NESAUGO, dėl kitos ją PAMETA, kas pats parodo, jog kita jam vertingesnė, tai TIK iš tų jų pamestą pilietybę ir atsiima. Tų, kas PAMETA, nors tam nėra JOKIŲ jį tai padaryti verčiančių priežasčių, tik asmeninė nauda.
Nerodyk tamsta visko ATVIRKŠČIAI. Tai lygiai kaip pačiam išprovokuoti peštynes, o paskui skųstis, kad ir pats per muštynes atgal gavai. Mes, čia likę, turime ne apie tuos, kas renkasi, katras saldainis saldesnis, o apie valstybės išsaugojimą, jos saugumą galvoti. Jei tamstai dar sunku suvokti, ir vis dar tik apie patiriamus asmeninius nepatogume galvoti gebate, tiesiog ramiai palaukite. Ateis laikas – suvoksite.
Jūs skleidžiat propagandą ir suveliat į krūvą abstrakčius dalykus.
Referendumas yra dėl pilietybės IŠSAUGOJIMO. Taip parašyta naujame konstitucijos straipsnyje ir taip parašyta ant balsavimo lapo.
Dabar pilietis gavęs kitos valstybės pilietybę, privalo atsisakyti Lietuvos pilietybės. Šis referendumas nori tai pakeisti.
Jeigu jis bus sėkmingas ir žmonės pažymės X prie “taip”, tuomet Lietuvos piliečiai, gavę kitos valstybės pilietybę, galės IŠSAUGOTI ir Lietuvos pilietybę.
Jūs slepetės po slapyvardžiu ir norit suklaidinti žmones. Bet žmonės nėra kvaili ir balsuos savo nuožiūra, kad pasirūpinti pirmiausia savo šeima ir artimaisiais.
Ponia V.T. įsitikinusi, kad čia rašantys situacijos nežino, kad jų artimųjų nėra užsienyje, kad jų vaikai bei anūkai ten nedirba ir negyvena, ar giminių ten nuo karo laikų nėra?
Nusiimkite jūsų vadės jums uždėtus akinius ir pamatysite, jog visi siaubai buvo tik šakėmis debesyse paišyti.
tos pilietybes neatima iš išvykusių. Baikit kvailinti žmones. Išvykėliai patys atsisako Lietuvos pilietybės dėl sotesnio kąsnio. Tai kam jiems brukti, per prievartą, ta antrą pilietybę?
Cia ne del musu emigrantu “rupinamasi”. O del zydu, nes ne visi spejo “atsiimti” nekilnojamojo turto…
+++
“Valstiečiai” negebėdami tinkamai valdyti valstybės prisivirė košės su tų referendumų organizavimu ir ne tik, tai tegul ir srebia… Referendumų balsalapių neimsiu ir už juos nepasirašysiu. Parašo vietoje, kad kartais kam nekiltų pagundos klastoti, įrašysiu ‘nedalyvauju”. Dalyvausiu tik prezidento rinkimuose. Manau, kad pilietybės išsaugojimo klausimus galima išpręsti ir be referendumų – įstatymais nustatant atskirus atvejus, kai kartu galima būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.
1. Manau, puikus pasiūlymas.
Tačiau man atrodo, jog to negana, kad nepaliktum galimybės pasinaudoti nedalyvaujančių lapeliais. Lapelį visgi reikia paimti ir sugadinti, arba suplėšytą įmesti į balsadėžę (išsinešti jų negalima!).
2. Kadangi negali garantuotai žinoti, kur tiesa, o kur kvailinimas, gal iš tiesų nepakenktų ir parašą, ir žodį „Nedalyvauju” SAVO tušinuku įrašyti?
3. Kažkada kažkur čia komentuodama, įdėjau paskaičiavimus, rodančius, jog nebalsuoti, nedalyvauti rinkimuose yra naudinga tik kažkam „stumiamam” (kaip Vilnijoje jau 30 m. vyksta), kadangi, mažėjant rinkimų dalyvių skaičiui, balsų „už” procentinis svoris tik auga, ir jis dėl to labai greitai perkopia 50% „už”! O jo „už” surenkami NETEISĖTU būdu (per išankstinį ir namų balsavimą – finansine paskata arba šantažu bei masiškai perkant balsus. O šį kartą net visa savaitė skirta rinkėjų apdorojimui!).
Ar kas bandė paskaičiuoti, koks kokio varianto rezultatas, balsuojant referendume?
Pvz., miestelis su 5.000 rinkėjų. Atvejis, kai
– kai balsuoti (ne)ateina 100 % / 75% / 60% / 40% rinkėjų (atsižvelgiant į tai, kiek rinkėjų turi balsuoti, kad referendumas (ne)įvyktų);
– kai visi pasiima abu balsalapius ir balsuoja kas UŽ, kas PRIEŠ, arba sugadina kurį vieną, arba abu balsalapius;
– balsuoja tik vienu klausimu (prezidento rinkimuose, arba referendume), ir t. t.
Tas, katro galva matematiškesnė, gal paskaičiuotų?
4) Gal verta pareikalauti iš rinkiminių TV laidų vedėjų pateikti kandidatams (į prezidentus bei į EP) ir RINKĖJŲ KLAUSIMUS?
T.y., masiškai (organizacijomis, kt. bendruomenėmis), ar asmeniškai kiekvienam iš jų pateikti klausimą, kaip kiekvienas jų supranta TMAPK turinį (t.y., kas iš valstybės kitataučių priskiriami tautinėms mažumoms, o kas ne), ką iš tiesų TMAPK rekomenduoja valstybei, turinčiai TM salelių, ir kokios yra išlygos, kai pretenzijų netenkinimas yra pateisinamas.
Kol kas girdėjau tik LRyto TV kviečiant pateikti klausimus (telefonu arba raštu). Pasinaudokime ja, bet ir mūsų nacionalinę prispauskime. Gal galima ir organizuotai – Tautos forumas, Talka, visuomeniniai Juozaičio, Radžvilo ir kt. komitetai, LK mokytojai, paveldo saugotojai?
Atsargiai. Nepasirašius biuletenio neduos. O pasirašius sugadintas biuletenis bus priskaičiuotas prie dalyvavusių referendume skaičiaus, kad ir sugadintas.
Per kažkuriuos rinkimus pateikiau paskaičiavimą rodantį, kad masinis rinkėjų nedalyvavimas rinkėjų nepageidaujam kandidatui prideda daugiau naudos procentais, net negu balsai „už”.
Kadangi procentai skaičiuojami nuo dalyvavusių rinkimuose skaičiaus, kiekvieno balso „už” procentinė vertė šokteli, kai nedalyvaujančių daug.
Dabar, bent jau išankstiniame balsavime, VIENU parašu pasirašome už visus lapus.
Tai yra, nėra galimybės įrodyti, jog mes (ir dar kažkiek kitų) tik vienu klausimu balsavome, tad po rinkimų turi likti tam tikras skaičius mūsų nepanaudotų balsalapių. Privalote juos suskaičiuoti, parodyti, jog jais kiti nepasinaudojo, ir sunaikinti.
Kadangi išankstiniame balsavime savo vienu parašu biurokratine prasme liudijame, jog dalyvavome visuose 3 balsavimuose (taigi, balsavusių skaičius dirbtinai didinimas), siūlau bent didelėmis raidėmis ant balsalapio užrašyti NEDALYVAUJU.
Dabartinė balsavimo ir balsų skaičiavimo tvarka neleidžia pasitikėti rinkimų skaidrumu ir tikslumu.
Primenu:
1) TM apsaugos reikalavimai kilo ir dėl masinio tautų naikinimo iš rasinių paskatų, taip pat dėl to, kad pasaulyje išnaikinta daugybė tautų su visu savo kultūriniu paveldu. Veiksmingai saugoti nykstančios tautos paveldą pajėgti tik valstybė.
Į TM statusą negali pretenduoti svetur gyvenantys kitataučiai, jei pasaulyje yra tokios tautos nacionalinė valstybė (juolab didelė, pajėgi pati išsaugoti savo tautos kultūrinį paveldą bei kalbą. Juolab negali ir buvusi okupantė bei jos atnešta agresyvi invazinė kalba). Pretenzijos, gigantiškos kaimynės skatinamos ir reiškiamos daugybę kartų už ją mažesnės teritorijos bei tautos valstybei yra amoralios, ciniškos ir nusikalstamos. Juolab, kai jos reiškiamos tautai, kurią UNESCO įrašė į artėjančių prie išnykimo ribos sąrašą. Tai jau tarptautinio masto nusikaltimas.
(Į TM statusą Lietuvoje gali pretenduoti tik savo nacionalinių valstybių neturintys karaimai, totoriai bei čigonai. Deja, pinigus, kuriuos galima būtų jiems, o taip pat ir lietuviškų mokyklų šalies pakraščiuose skirti, nepagrįstai išleidžiame tariamų TM).
O, puikus paties lenko priminimas saviems, tačiau tinkantis ir valstiečiams, ir 2K, ir Kirkilo partijai, ir visiems kitiems, stumiantiems ir besidvejinančią pilietybę, ir valstybės pasą be valstybinės kalbos, ir kitus dalykus, verčiančius Lietuvą pereinamuoju kiemu:
„Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį apkaltino Lenkijos vyriausybę nesilaikant pagrindinio įstatymo, šaliai minint Konstitucijos dieną. „Negali būti taip, kad valdžia kartą per metus švenčia Konstitucijos dieną, nors kasdien konstituciją apeina“, – buvęs Lenkijos premjeras sakė savo šalininkams…”
Yra 2 budai autoriaus taip jaudinanciai aprasytai bedai isspresti:
1. Grizti nano
2. Issivezti senolius ten, kur jums gera.
Zmogus nuo augalo tuo ir skirias, kad judeti gali
O seima yra vertybe, ne zeme, ant kurios sedi.
Taip, tačiau štai tokiomis istorijomis graudena tie, kas už tą pilietybę įtartinai uoliai agituoja, ir tie, kas meluoja, jog tik ją padvigubintą turėdamas, galės Lietuvai padėti, ir tie, kas painioja tautybę, pilietybę, ir pergyvenimus dėl to, kad išvykusių artimųjų nemato.
Štai neseniai ?LRT laidoje nei juoktis, nei verkti, kai viena iš išeivijos tai aiškina, kad pakeisti konstituciją dėl pasidvigubinimo yra niekis, nes konstitucija „ne šventa karvė”,
ir čia pat, toje pačioje laidoje, tik jau kitu klausimu karštai užginčija, kad taip daryti konstitucija neleidžia, todėl šito negalima daryti… Taigi, ar Konstitucija vertybė, ar ne – priklauso nuo to, koks vado skonis?
Negalima senų žmonių išvežti kaip kokių daiktų iš gimtinės, tai pagreitina jų išėjimą. Jie įsigyvenę į vietą ir ten jie nori, (ir tas jų noras, sakyčiau, yra šventas), mirti.
Ar neišsaugota LT pilietybė trukdo dažniau lankyti savo senukus, ar ir grįžti pas juos? Gal pasieniečiai nepraleis?:) Nebent neatvažiuos grynai iš fanaberijos – kaip vaikas, negavęs norimo žaisliuko.
Juk nežiūri į gimtinę rimtai tas, kas svetimai šaliai ištikimybę prisiekia, savosios savo noru atsisakydamas? Bet ir kitų šalių piliečiai jokių trukdžių čia nepatiria – gali čia ir gyventi, ir dirbti, būdamas ne priešiškos šalies pilietis. O svetimos atsisakęs, susigrąžins savąją be ypatingų pastangų.
Beje, ar visos senutės ir senukai yra tikri, kad jų nelankantys vaikai nėra patekę į vergų pirklių rankas? O gal jie niekada nebuvo šeimos žmonės ir nejaučia namų traukos? Juk abiems šiais ir ne vienu kitu atveju nepadės net 10 pilietybių bei pasų, todėl nereikia dėl to Konstitucijos kaltinti.
Kai kurie „pasaulio lietuvių” teikiam paaiškinimai arba primityvūs, arba jie vis dar nesuvokia, kad niekas neatima pilietybės iš išvažiavusių… Kad ir aiškinimas, jog negali kai kurių darbų dirbti, netapę tos šalies piliečiais, – jis daugiau negu juokingas. Nebent jie galvoja, jog čia žmonės nieko apie tai neišmano.
O savo nepaisymu to, kad keleriopa pilietybė didins Lietuvos nesaugumą, jie tik dar labiau įtikina, jog dėl tų, kam asmeninis įgeidis svarbiau už LT saugumą, tikrai neverta rizikuoti!
Noveles vertas straipsnis. Ne protui…
O kas dėl pilietybės išsaugojimo, tai jau ne kartą kalbėta. Sugrįžimui į Lietuva pilnai užtenka lietuvio paso. Išsaugota lietuviška pilietybė dar suteiktų teisę rinkti Lietuvos valdžią. O tai jau pavojus Lietuvai…
Užsienyje gyvenantys lietuviai negali rinkti valdžios, kad ir norėtų. Lietuva turi dvi valdžias: savivaldybės, seimas.
1. Savivaldybių rinkimuose užsienyje gyvenantys lietuviai dalyvaut negali.
2. Seimo rinkimuose, visi 300 000 užsienio lietuvių yra priregistruoti vienoje apygardoje, todėl geriausiu atveju gali išrinkti tik pusę seimo nario.
Tai gi, užsienyje gyvenantys lietuviai niekaip neišrinks Lietuvos valdžios.
Tikriausiai atkreipėte dėmesį į tai, kad litvakams bus kompensuojama valstybei priklausančiais pastatais? Kaip kažkas komentavo, ši kompensacija bus priedas prie kasmet jiems išmokamos per 3 mln. dydžio kompensacijos (t.y., be šios sumos, kurią neaišku kiek dar metų mokėsime, LT šiuo NT kompensuos jiems už nacių ir bolševikų surengtas žudynes, suniokotą turtą).
Kaip manote, jei atsirastų dauginė pilietybė, ar nepanorės pilietybės bei kompensacijos tie, kas gal niekada litvakais nė nebuvo, ir jokios nuosavybės čia neturėjo? – Juk auksarankiai puikiai gamina bet kokio turinio bei senumo dokumentus!
Beje, kadangi balsuosiantys „už” pirks katę maiše (nes būsima įstatymo formuluotė tautai neatskleidžiama – iš didelės pagarbos jai ir jos nuomonei? :), sąmoningai rašau dauginė, o ne dvejopa – juk kai kurių šalių piliečiai turi net ne dvi, o daugiau pilietybių…
Lietuvoje rimti žygiai už dvigubą pilietybę prasidėjo tuo metu, kai Lietuva įstojo į EBPO. Ir EBPO valstybės įstatymo projekte numatytos kaip tos, kurių dviguba pilietybė galios.
EBPO sudėtis:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Tarptautin%C4%97_ekonominio_bendradarbiavimo_ir_pl%C4%97tros_organizacija
Be to, EBPO plečiasi. Rusija derėjosi dėl narystės, bet derybos laikinai sustabdytos po Krymo aneksijos. nėra jokių garantijų, kad jos nebus atnaujintos ir Rusija netaps EBPO nare.
sis straipsniukas parodo kad valstybe negali suteikti normalios senatves pensijos tai mes uzsidirbe pensijites vakaruose grysime i Lt uzbaigti savo dienu kaip ne pilieciai LT bet suprasymu leisti gyventi LT manau kad tautybes niekas neatims
dar kartą prisiminkime artėjant referendumui dėl daugybinės pilietybės įteisinimo Lietuvoje, kreivai įvardijamam kaip Lietuvos pilietybės išsaugojimu priėmusiems kitos šalies pilietybę.
Unė Babickaitė-Graičiūnienė (1897–1961)- viena žymiausių lietuvių tarpukario aktorių turėjo galimybę tapti JAV piliete:
… Unės Babickaitės prašomas valdininkas supažindina su priesaikos tekstu. Jis skaito:
– Aš šaukiu Dievą liudininku, kad aš atsižadu savo šalies Lietuvos… Jei mano buvusi šalis stos į karą su Amerika, aš kariausiu Amerikos pusėje… Mano sąžiningas ketinimas yra nepripažinti visiems laikams priklausomybės ir ištikimybės bet kuriam užsienio valdovui, monarchui, bet kuriai užsienio valstybei ar vyriausiajai valdžiai, ypač Lietuvos Respublikai ar Rusijai, kurių pilietis dabar esu. Aš nesu nei anarchistas, nei poligamistas ir nepraktikuoju poligamijos; mano nuoširdžiausias ketinimas yra tapti Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiu ir nuolat jose gyventi. So help me God.
Unė Babickaitė:
– Aš negaliu prisiekti… Aš neatsižadėsiu savo tėvynės Lietuvos, ir jei mano šalis kariaus su jūsų šalimi, aš ne Amerikos pusėje kariausiu…
Valdininkas: „Negaliu prisiekti“? – juk tai pro forma, tai formalu… Padėkite pirščiuką ant Biblijos. Kartokite paskui mane, galite ne visus žodžius kartoti. Tai formalu.
Salėje įsivyravo bloga lemianti tyla. Ant pakylos sujudimas, valdininkas bėga pas viršininką, sėdintį kitame ilgo stalo gale, šis perveria merginą rūsčiu žvilgsniu, pasikelia nuo kėdės ir pasuka link jos.
– Aš negaliu prisiekti, – ašaros rieda jos skruostais, bet žodžius taria ramiai ir aiškiai. – Mano šalis yra brangi mano širdžiai. Aš jos neišsižadėsiu…
Viršininkas artėja, nenuleisdamas akių, kietai suspaudęs lūpas. Amerika įžeista! Gal Unę suims, gal deportuos, neleidus nė atsisveikinti su draugais ir artimaisiais?
– I respect you, miss! Duokite man savo ranką, – ir viršininkas spaudžia ją abiem savo kietais delnais. Atsigręžęs į valdininkus taria: „Visi jūs paspauskite jai ranką“.
– Penkiolika metų aš čia sėdžiu. Tūkstančius įpilietinau. Tūkstančiai prisiekė. Nė vieno nebuvo, kuris būtų atsisakęs prisiekti.
– Ei jūs, ten sėdintieji! Jūs visi netrukus dėsite savo letenas (dirty hands) ant šv.Biblijos, kelsite savo dešinę. Šauksite Dievą liudininku ir iškilmingai atsižadėsite savo tėvynės dėl Amerikos dolerio. O štai jauna mergaitė atsisako prisiekti, atsisako Amerikos dėl savo Tėvynės, kurios net žemėlapyje nėra!
– O jūs atsistokite, kai ji eis iš salės. Stand up! – sušunka jis įsakančiu, niekinančiu balsu.
Salėje triukšmingai pakyla…
katra iš jų nesukta, NEAPGAUDINĖJA rinkėjų:
– referendumas dėl IŠSAUGOMOS pilietybės,
– referendumas dėl DVIGUBOS pilietybės IŠPLĖTIMO?..
O pasaulio lietuvių vadė ir už Napoleoną plačiau užsimojo: paskelbė, jog nuo referendumo priklauso Lietuvos likimas.
Kodėl man taip labai barakudiškumu pakvipo?
Vilniaus rajono gyventojai suglumę: mokyklos ir darželiai pustuščiai, bet vaikams vietos juose nėra
– delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniaus-rajono-gyventojai-suglume-mokyklos-ir-darzeliai-pustusciai-bet-vaikams-vietos-juose-nera.d?id=81042973
Dviguba pilietybė „DNR” (Donecko) gyventojams taps Kremliui leidimu bet kada įsiveržti į Ukrainą atvirai, ne Vagneriu prisidengus – kad „savo piliečius išgelbėtų”.
Tačiau pasaulyje yra ne tik Kremlius, mėgstantis „savus gelbėti”… Be to, „gelbėti” galima subtiliau… Ypač, jei „gelbėtoja” priklauso ES valstybei.
Tada ateina situacija, kai teoriškai valstybė lyg ir tavo, tačiau praktiškai, cm po cm, ji seniai užgrobta.
.
Būtent. Ne emigrantų problemos esminės svarstant šį klausimą. Vlniaus krašte atsiras daug dvigubų Lietuvos ir lenkijos piliečių. Tolimesnes pasekmes nesunku numatyti.
Yra atvejų, kai žmonėms iš tiesų padėtų ta dviguba pilietybė, tačiau kiti, šaukdami „duok” , neturi tam priežasčių, išsk. nebent norą pasaulio vadei įsiteikti.
Bet ir jiems, ir čia likusiems viskas specialiai išvirkščiai aiškinama: esą, mes jiems „pavydėdami”, iš priešiškumo jiems nesutinkame, o ne Lietuvai saugumo norėdami. Sakome, „Ne” – bent jau kol kas, kol kaimynės nepasveiks nuo savo didybės manijos.
Taip, yra valstybių, kur neskaičiuojamos pilietybės. Bet jos – nė Lietuvos dydžio. Ir nėra „įrėmintos” buvusių okupantų, ir be dvilypių pasų atvirai ir įžūliai Lietuvoje veikia. Jau ne sykį įsitikinome tuo, kad reikia vos per cm duris praverti, ir tuoj į tarpdurį bus įkištas milžiniško dydžio batas. O tada lauk spyrio į duris. Dvigubos pilietybės prabangą LT negali sau leisti. Bent jau kol kas. Ar išvažiavusiems tai nesuvokiam, ar ne itin svarbus LT likimas?
Emigrantų, kam iš tiesų darbe labai padėtų turėti pilietybę ir šalies, kur gyvena bei dirba, tokia mažuma, kad vien dėl to jiems būtų visai nesudėtinga atgauti LT pilietybę pagal jau dabar galiojančias išimtis, tad dėl to švaistyti pinigus referendumams ir kelti papildomas nervų bangas tikrai nepateisinama.
Pvz., per ŽR kalbėjusi mokslininkė, jau 27 m. svetur sauganti LT pilietybę. JAV pilietybė jai padėtų lengviau ir daugiau gauti archyvų dokumentų jos vykdomiems tyrimams. Jos širdžiai būtų maloni galimybė neprarasti LT pilietybės – čia jos visa giminė likusi. Tačiau juk JAV piliečių kelionės tarp JAV ir LT tikrai nesukelia neįveikiamų kliūčių. O netrukus tokioms kaip ji, už nuopelnus mokslui ir Lietuvai, būtų pasiūlyta atgauti ir LT pasus – be ypatingų jų pačių pastangų. O gal net ir Garbės piliečiais tapti. Taigi, problemos nėra, o burbulas pučiamas?
Vos nedaugelis lietuvių dirba postuose, kur priimami dirbti tik tos šalies piliečiai. Į kitus postus pirmos kartos imigrantai (juolab turintys dvigubą pilietybę) net negali pretenduoti, tad jiems ne LT pilietybė trukdo, o tos šalies saugikliai… Į tokius postus net ir tų palikuoniai, kieno protėviai prieš kelis šimtmečius atvyko, ilgai ir atsakingai tikrinami.
Prieš dvilypę pilietybę pasisakę signatarai:
Antradienį išplatintą pareiškimą pasirašė 27 Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signatarai: Albertas Šimėnas, Saulius Pečeliūnas, Jonas Šimėnas, Benediktas Rupeika, Virgilijus Čepaitis, Bronislovas Genzelis, Egidijus Bičkauskas, Aloyzas Sakalas, Egidijus Klumbys, Audrius Rudys, Jonas Prapiestis, Bronislovas Kuzmickas, Vilius Baldišis, Eimantas Grakauskas, Petras Giniotas, Birutė Valionytė, Irena Andrukaitienė, Rimvydas Raimondas Survila, Aleksandras Ambrazevičius, Algimantas Norvilas, Miglutė Gerdaitytė, Vytautas Kolesnikovas, Vladas Terleckas, Povilas Varanauskas, Kęstutis Rimkus, Eugenijus Petrovas.
Ir jiems už tai AČIŪ
Referendumų bijo tik demokratijos priešai, tironijos šalininkai.
Referendumas – tai oficiali rinkėjų apklausa konkrečiu klausimu. Jei ateis labai daug rinkėjų ir visi biuletenyje pažymės NE – referendumas bus įvykes.
Pilietybės referendume aš nedalyvausiu, bet išsinešiu namo biuletenį atminimui, kolekcijai. Šis referendumas bus neįvykęs – dalyvių bus per mažai.
Dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo referendumas įvyks, dalyvių bus pakankamai. Dalyvausiu ir aš – balsuosiu PRIEŠ.
Nebijau referendumų.
Sprendimas logiškas, bet jei pasirašysit už biuletenį abejoju, ar jis kaip nors nebus įskaičiuotas į dalyvavusių skaičių, kaip sugadintas, pvz. Arba sakysim balsadėžėje randama mažiau buletenių, negu pasirašyta. Kur garantija kad trūkumas nebus užpildytas?
Matjošaitytė berods vakar (ar užvakar) TV laidos metu pasakė aiškiai – dalyvavusių balsavime skaičius bus skaičiuojamas ne pagal išduotų biuletenių skaičių, bet pagal balsadėžėse rastų biuletenių skaičių.
Nežinau ar sakė tiesą. Linkęs tikėti kad taip, juk apsijuoktų prieš visą Lietuvą, viešai kalbėdama netiesą.
Na, pakapstykime matematikos pamokose gautų žinių likučius:
nenorintis vienu ar net dviem klausimais balsuoti asmuo atsisako pasiimti 1 ar 2 balsalapius. Tačiau kas kiek jų paėmė, kiek nepaimtų liko, niekas nesidomi, neregistruoja ir neapskaito. Skaičiuos tik tuos, kuriuos balsadėžėse rado. Taip VRK vadė aiškino: išankstiniuose rinkimuose VIENU parašu už visus TRIS lapus pasirašoma.
Kaip nustatyti, ar prezidentės nepaimtas vienas balsalapis neatsidūrė dėžėje? O juk ne ji viena tokia – atsisakiusi. Išankstiniuose jau vakar buvo per 100 tūkst. pabalsavusių (jei nesuklydo pranešėjas). O kur dar šiandien, ryt ir šeštadienį balsuosiantys (tądien bus namuose seni ir neįgalūs lankomi, jiems maloniai aiškinama, kur ir ką žymėti).
Tuomet galėtų būti rasta biuletenių daugiau negu buvo atėję rinkėjų
Bent jau lygiai tiek, kiek atėjo, nesvarbu kad pusė biuletenių neėmė.
Nežinau, kažin, ar pajėgčiau be spec. programų paskaičiuoti visus galimus rezultatus. Kai dalyvaujančių dauguma balsuoja už, kai prieš (įvairiais procentais!), kai dalyvauja nepakankamai. Ir kas geriau – kai apskritai dauguma ignoruoja šį referendumą, ar kai aktyviai dalyvauja ir triuškinama dauguma pasisako prieš? Juk bet kuriuo atveju mūsų sukti suktukai (sukantys mums smegenis, lyg garbanas) vijurkais suksis ir bandys savaip viską pakreipt. Kad viskas būtų „kaip reikia”, o ne kaip kvaila, kortas jiems maišanti Tauta nusprendė.
“kas kiek jų paėmė, kiek nepaimtų liko, niekas nesidomi, neregistruoja ir neapskaito”.
–
Akivaizdu kad tamsta niekada nebuvai rinkimų komisijos nare arba stebėtoja rinkimuose. Tamstos klaidingas įsitikinimas stebina..
Už referendumus – du kryžiukai, biuletenis sugadintas.
Netruks praeiti laikas, kai visi balsavusieji UŽ dvigubą pilietybę, susipras, kad buvo tiesiog išmaudyti suktai pateikto klausimo, ir savo noru patapo tautos IŠDAVIKAIS! Aišku ta mūsų tautos dalis, kuri jau šiandieną mielai atsisako LR pilietybės dėl ilgesnio pinigo ir svetimų valstybių soc. garantijų, nėkiek nepergyvena. Nepergyvena, nes tiesiog neturi organo, kuris už tai atsakingas…Pastarųjų man nė kiek negaila, nes tokie ir taip niekad nestotų ginti savo Tėvynės. O va dėl naivuolių klaidinimo, atsakingi asmenys normalioj šaly turėtų stot prieš teismą!