Pėsčiųjų žygiai tampa pastarųjų kelerių metų aktyvaus laisvalaikio tendencija. Rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ duomenimis, apie 113 tūkst. šalies gyventojų (nuo 15 m.) dalyvauja pėsčiųjų žygiuose.
Populiariausi jie tarp didžiausių miestų gyventojų – 8,3 proc. pastarųjų sako dalyvaujantys pėsčiųjų žygiuose arba įvardija žygius kaip savo pomėgį. Kiek mažesniuose miestuose iki 200 tūkst. gyventojų, tokia veikla domisi apie apie 5,3 proc.
„Jeigu visi pėsčiųjų žygių entuziastai susiburtų į vieną vietą – tai jų kiekis viršytų Šiaulių gyventojų skaičių. Iš tyrimo matome, kad žygiai labiausiai traukia didesnių miestų gyventojus ir tai natūralu, kad nutolusiam nuo gamtos žmogui jos labiau norisi – beveik pusę žygių mėgėjų (46,3 proc.) sudaro Kauno ir Vilniaus gyventojai. Dar apie ketvirtadalis (23,4 proc.) yra iš tokio dydžio miestų kaip Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir kt. (30–200 tūkst. gyventojų). O iš mažesnių miestų ir miestelių – apie 14–16 proc.“, – sako Justina Dundulytė, „Kantar TNS“ rinkos tyrimų vadovė.
Daugiausia domisi trisdešimtmečiai
Pasak jos, analizuojant pagal amžių, žygiai labiausiai traukia brandžius jaunus žmones, t.y. 30–39 m. grupę – jie sudaro apie 43 proc. visų žygeivių.
„Antras didelis segmentas, kurį domina žygiai pėsčiomis yra 50–59 m. žmonės, beveik kas trečias mėgstantis žygius (30 proc.) nurodė esąs tokio amžiaus. Gana populiarūs pėsčiųjų žygiai ir tarp vyresnių klasių moksleivių, pirmakursių: 15–19 m. žmonėms tarp žygeivių tenka daugiau nei ketvirtadalis (26,1 proc. visų dalyvaujančių žygiuose), dalis jų galimai dalyvauja su šeimomis arba mokyklų, būrelių bendruomenėmis“, – sakė ekspertė.
Vyrai ir moterys pėsčiųjų žygius renkasi panašiai – atitinkamai 5,5 ir 5 proc. šalies gyventojų nuo 15 metų.
Pėsčiųjų žygių organizatoriai fiksuoja keliolikos kartų augimą
Žygių populiarėjimą pastebi ir pėsčiųjų žygių organizatoriai. Pėsčiųjų žygių asociacijos atstovo Vytenio Genio teigimu, kasmet Lietuvoje vyksta apie 20 tradicinių žygių, o bendras jų skaičius gali viršyti 100. „Pėsčiųjų žygiai šalyje jau tapo populiaria aktyvaus laisvalaikio forma. Tai lemia ir gerokai padidėjęs žygių skaičius, išsiplėtusi tematikos ir atstumų įvairovė (nuo kelių kilometrų iki kelių šimtų), skirtingos žygių idėjos. Žmonės dažniausiai eina į žygius ieškodami emocinės sveikatos – juose fiziškai pavargstama, o emociškai pailsima“, – sako Pėsčiųjų žygių asociacijos atstovas V. Genys.
Masiškiausių pėsčiųjų žygių Baltijos šalyse organizatoriaus VšĮ „TrenkTuras“ duomenimis, susidomėjimo žygiais kreivė ypač šoko aukštyn per pastaruosius kelerius metus.
„Pavyzdžiui, į pirmąjį mūsų masinį žygį „Pėsčiomis pajūriu“ 2015 m. susirinko apie pusė tūkstančio dalyvių, o 2017 m. žygiavo jau beveik 8 tūkst. žmonių – tai yra apie 15 kartų daugiau. Šiuo metu mūsų aktyvių žygeivių bendruomenę sudaro jau daugiau kaip 20 tūkst. narių ir šis skaičius nuolat auga“, – sakė VšĮ „TrenkTuras“ vadovas Deividas Urbonavičius.
Jo manymu, žygių populiarėjimą skatina vis didėjantys gyventojų dėmesys sveikai gyvensenai, o žygiavimas pėsčiomis yra nebrangi ir daug kam lengvai prieinama aktyvaus laisvalaikio forma. Postūmį galėjo suteikti ir išskirtinai pėsčiųjų žygių organizavimo specializacijos įmonių atsiradimas.
Žygiai kaip pomėgis jau pralenkė futbolą ir artėja prie bėgimo entuziastų
Pėsčiųjų žygiai paprastai rengiami vaizdingose šalies vietovėse, todėl, pasak J. Dundulytės, prie populiarėjimo galėjo prisidėti ir apskritai lietuviams būdingas pomėgis laisvalaikį leisti gamtoje.
„Maždaug 30 proc. šalies gyventojų renkasi aktyvų poilsį gamtoje, iškylavimą. Iš aktyvaus laisvalaikio tai yra populiariausias jo leidimo būdas, o organizuotos paslaugos, kai suplanuojamas maršrutas, data, laikas ir pagalba tampa gera paskata tokiam pasirinkimui, todėl nestebintų ir tolesnis šio hobio gerbėjų augimas. Tokia tendencija fiksuojama ir pasauliniu mastu“ , – sakė „Kantar TNS“ rinkos tyrimų vadovė J. Dundulytė. Pasak jos, pėsčiųjų žygiai kaip hobis Lietuvoje jau pralenkė futbolą (4,3 proc.) ir ima artėti prie bėgimo entuziastų skaičiaus (6,7 proc.).
