Vasario 14 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija aptarė įsibėgėjančius Pasaulio lietuvių metus, Vyriausybės patvirtintą Pasaulio lietuvių metų minėjimo 2019 m. planą, kuriame numatyti 95 renginiai Lietuvoje ir užsienyje. Pasitarime akcentuota, kad vienas svarbiausių pasaulio lietuviams metų renginių yra jubiliejinis Mokslo ir kūrybos simpoziumas, kuris vyks lapkričio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institute. Simpoziumo siekis – stiprinti Lietuvos ir lietuvių kilmės mokslininkų, verslininkų, užsienyje gyvenančių kultūros veikėjų ryšius, sutelkti visą Lietuvos ir išeivijos žiedą kuriant ateities Lietuvą, gebančią priimti globalaus pasaulio iššūkius ir neprarasti savo tapatybės.
„Smagu, kad į Pasaulio lietuvių metų minėjimą aktyviai įsitraukė Lietuvos savivaldybės, o mano miesto Šiaulių gatvėse nuo metų pradžios įrengti meniški stendai, iš kurių žvelgia užsienyje gyvenantys ir kuriantys šiauliečiai,“ – sako komisijos pirmininko pavaduotojas ir Pasaulio lietuvių metų paskelbimo iniciatyvos autorius dr. Stasys Tumėnas ir pabrėžia, „kad nesvarbu, kur gyvena ir dirba lietuviai, svarbu, kad jie kuria ir garsina savo kraštą.“
2019 m. gegužės mėnesį įvyks pirmasis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, į kurį susirinks 43 rašytojai iš 14 pasaulio šalių, birželio mėnesį minėsime svarbią istorinę sukaktį – Lietuvių Chartos 70-metį, liepos mėnesį Neringos mieste rinksis užsienio lietuvių bendruomenių pirmininkai.
„Privalome nuolat stiprinti viso pasaulio lietuvių tautinį ryšį“, – sako komisijos pirmininkas ir diplomatas Antanas Vinkus pabrėždamas, „kad to ryšio vienijami lietuviai ir nuėjo Laisvės keliu, kuriuo ir šiandien einame, džiaugiamės ir didžiuojamės!“
Būtent – laikas parodyti solidarumą su paliktąja Lietuva, vengiant bet kokio lengvabūdiško ar egoistiško žingsnio, kuris Lietuvos likimą lemti gali. Nekalbėkite, lyg ir iš šios Žemės būtumėte emigravę, nesiorientuojantys, kas joje vyksta.
Pradėkite nuo to, kad nemanipuliuosite faktais, neskleisite melo, jog Lietuva atima pilietybę iš tų, kas duonos kąsnį uždirbti išvažiavo! Niekas iš užsienyje dirbančių neliko be Lietuvos pilietybės. 🙁
Be jos liko tik tie, kas svetimos įsigeidė. Tie, kas PATYS SVETIMĄ pasirinko, prieš tai NAUDĄ pasvėrę – katrą turėti labiau apsimoka.
Beje, susižinokite, pvz., bent tai, kas ir kaip, pasinaudodamas liberaliais Vakarų įstatymais, labai vikriai naujosiose ES šalyse žemių prisipirko, jų savininkais tapo. Teritorija lyg ir tos šalies, o žemė – NT po NT – kieno 🙁 ? Jei ir toliau tokiais tempais, ar tų šalių, ar Lietuvos naudai tos žemės, didžiulės jų teritorijos dalys tarnaus, jų savininkai darbuosis?
Gal būtų garbingiau pripažinti, jog kažkas pamėtėjo pigią „išeitį”, kuria lengva sukelti daug triukšmo, nes žmonės, skaudžiai nusivylę šalies ir savivaldybių vadovybių nemokšiškumu ar savanaudiškumu bei tuo, kad šalies atstatymas užtruko ilgiau, negu tikėtasi, nemąstydami griebiasi pirmos pasiūlytos minties – savo skausmą ir nusivylimą išlieja, o kažkas iš to „projekto” sau naudą nugriebia… .