Vakar, sausio 10 d., Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo bylą dėl devynmetės mergaitės tarptautinio įvaikinimo į Naująją Zelandiją, tačiau sprendimo priėmimą atidėjo sausio 16-ai dienai. Nors sprendimo dar nėra, mergaitė jau beveik savaitę Vilniuje gyvena su galimais įtėviais, kurie šią apipylė dovanomis ir pramogomis, apie kurias iki šiol ji galėjo tik svajoti. Į teismo posėdį dėl sesers globos kovojantis brolis nebuvo įleistas, o sprendimo laukia ir dar viena šeima iš Lietuvos, taip pat pareiškusi norą tapti mergaitės globėjais.
– Ar po to, kai atvykote, dar buvote susitikęs su seserimi? – „Vakaro žinios“
paklausė prieš savaitę iš Jungtinės Karalystės atvykusio vyresniojo brolio, ketinančio tapti sesers globėju.
– Buvome susitikę pirmą dieną, kai atskridau. Kelias minutes ją mačiau praėjusią savaitę penktadienį, kai mane tarnybos pakvietė pokalbiui, nes susitikti su manimi norėjo iš Naujosios Zelandijos atvykę galimi įtėviai. Po to susitikimo jie išvyko į Vilnių ir daugiau matytis negalėjau. Po pokalbio su zelandiečiais parašiau prašymą matytis su abiem seserimis, kurios iki tol kartu buvo vaikų namuose. Man buvo pasakyta, kad atsakymą sužinosiu pirmadienį. Tą dieną man niekas nekėlė ragelio, kol galiausiai paskambinau ne iš savo telefono. Atsakymo, ar galiu susitikti su seserimis, aš negavau iki šiol. Skambinau dėl to ir šį trečiadienį, bet man niekas neatsakė.
Iš vyresnės sesers sužinau, kaip jai sekasi. Kol kas būti su zelandiečiais jai patinka: jai perka žaislus, vedasi pramogauti. Kol kas jiems sudėtinga bendrauti dėl kalbos, bando susikalbėti gestais. Daug informacijos vyresnė sesuo suteikti irgi nenori.
– Jaučia spaudimą?
– Su manimi ji visada mielai bendrauja, tačiau manau, kad jaučia spaudimą. Grįžus į globos namus, jai auklėtojos prikaišioja, kad jos brolį vėl per televiziją rodė, kad per brolį įtėviai sesės negalės išsivežti.
– Apie ką vyko pokalbis, į kurį buvote pakviestas su galimais įtėviais penktadienį?
– Pokalbis truko 1 val. ir 36 min. Bet per šį laiką su jais kalbėjau apie 2 minutes. Tik su vyru, nes moteris sėdėjo ir tylėjo. Visą likusį laiką su manimi kalbėjo jų advokatė ir kita specialistė. Iš karto pasakiau nemanantis, kad toks susitikimas yra oficialus, nes brolis su įtėviais susitikti negali. Jie bandė mane patikinti, kad ryšys su seserimi nenutrūks, galėsime bendrauti. Man buvo sakoma, kad jeigu bus stabdomas įvaikinimo procesas, sesuo patirs stresą, nes bus grąžinta į vaikų globos namus.
– Kitai jūsų seseriai iš tų pačių globos namų šiemet sukaks 18-a. Koks bus jos likimas?
– Jai bus įteikta išeitinė 3000 eurų pašalpa ir atidarytos institucijos durys. Tačiau aš jai jau pasakiau, kad ji gali kreiptis tiek į mane, tiek į vyresnį brolį Norvegijoje. Bendromis jėgomis palaikysime ir padėsime, kiek reikės, kad ji nenukryptų keliais, kuriais nuėjo broliai, šiuo metu esantys įkalinimo įstaigose. Brolis, kuriam šiuo metu 19-a, į įkalinimo įstaigą pateko tiesiai iš vaikų namų, vos jam suėjo 18-a. Vaikų namai yra vaikų namai.
– Kodėl vaikų namuose jaunuoliai pasirenka tokį gyvenimo būdą?
– Trūksta pinigų. Dažniausi nusikaltimai susiję su vagystėmis, kitokiu būdu prasimanyti pinigų. Neseniai sužinojau iš savo septyniolikmetės sesers, kad, gyvendama vaikų namuose, ji gauna 15 eurų per mėnesį savo išlaidoms. Ką reiškia tokie pinigai septyniolikmečiui? Kaip su tokiomis pajamomis jis gali pritapti prie savo bendraamžių ir nebūti atstumtas? Ji pasakojo, kad kartais draugai padeda, pavaišina greito maisto užkandinėje ar picerijoje. Bet tai yra nemalonu ir žemina. Žinau, nes pats patyriau, kai draugai padėdavo drabužiais, pinigais. Gerai, kad yra, kas padeda, bet tai verčia jaustis blogai. Todėl paprašiau sesers banko sąskaitos, pažadėjau padėti ir pridėti bent po 10 svarų per savaitę. Kol kas negaliu pažadėti didelių sumų, bet bent šiek tiek.
– Kaip susiklostė gyvenimas, kad 8 brolių ir seserų šeima buvo išblaškyta į skirtingus pasaulio kraštus?
– Esu vienintelis, kuris pas mamą sulaukė pilnametystės, o ne vaikų globos namuose. Buvau paimtas 1995 m. ir iki 2005 m. augau vaikų globos namuose. Tuo metu šeimoje jau buvo du jaunesni broliai ir dvi sesutės, o du vyriausi broliai vis dar buvo atskirti. Gyvenimas su mama buvo įvairus. Ji stengdavosi negerti ir tuomet būdavo gražių akimirkų, tačiau po kiek laiko ji vėl pradėdavo iš naujo. 8 vaikai šeimoje yra nuo 6 skirtingų tėvų. Trys iš jų jau mirę. Kiek žinau, esu vienos nakties nuotykio rezultatas. Ne kartą tėvas buvo susisiekęs, norėjo bendrauti, tačiau su sąlyga, kad atsisakysiu mamos ir šeimos. Aš pasirinkau – geriau užaugti tokioje šeimoje, kokia ji yra, nei atsisakyti brolių ir seserų. Nežinau, ar vyresni broliai bendrauja su tėvais.
– Kol mama gerdavo, kas jums, mažiems vaikams, padėdavo?
– Mes, geriančios mamos vaikai iš daugiavaikės šeimos, buvome nurašyti. Bet aš, matydamas, koks gyvenimas laukia prieš akis, nenorėjau patekti į įkalinimo įstaigą ar prisidaryti problemų. Mokykloje man labai padėjo auklėtoja. Ji manimi tikėjo, kažką manyje įžvelgė, motyvavo. Aš pradėjau skaityti knygas ir supratau, kad galiu kažko pasiekti gyvenime, nepasukti blogiausiu keliu. Prieš metus gimus vaikui, požiūris dar labiau pasikeitė. Supratau, kad turiu būti atsakingas už kiekvieną, net patį smulkiausią veiksmą, pasakytą žodį. Ir nuo šiol gyvenu ne dėl savęs, o dėl jo.
– Kaip manote, kokį sprendimą priims teismas?
– Tikiuosi, teismas atsižvelgs į tai, kad oficialiai pareiškiau norą tapti sesers globėju. Be to, atsirado dar viena šeima, kuri pareiškė norą globoti seserį. Nesu teisininkas, bet manau, atsiradus šioms aplinkybėms, teismas svarstymą turėtų atidėti. Jeigu išsipildys pats blogiausias scenarijus, man bus skaudu. Jei kas dabar paklaustų, nenorėčiau, kad tada kažkas būtų mane atėmęs iš šeimos. Kiekvieno vaiko svajonė yra turėti šeimą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kratosi atsakomybės
„Vakaro žinios“ pasiteiravo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, ar po to, kai brolis oficialiai pareiškė norą būti sesers globėju, buvo sustabdyta tarptautinio įvaikinimo procedūra, kaip žadėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Gavome atsakymą, kad tai sprendžia teismas. Atsakydama į klausimą, ar mergaitės broliai buvo informuoti apie tai, kad jų sesuo siūloma tarptautiniam įvaikinimui, ar jiems buvo pasiūlyta tapti sesers įtėviais, tarnyba paaiškino, kad to daryti neprivalo.
Beje, iš Jungtinės Karalystės atvykęs brolis jau anksčiau pasakojo, kad 2012 m. jam nebuvo suteiktas leidimas į nuomojamą būstą priimti dvi savo seses ir brolį viešnagėms po pamokų, nes butas netinkamas. Paprašyta pakomentuoti situaciją, tarnyba atsakė, kad dėl lankymo, bendravimo, laisvalaikio praleidimo sprendžia teisėtas globėjas bei jo steigėjas – Kauno miesto savivaldybė. „Pasiteiravus, kokie reikalavimai įsivaikinti keliami asmenims iš kitų šalių, buvo atsakyta, jog „vertinamos visos aplinkybės, kad vaikas jaustųsi saugus ir gyventų visavertį, saugų, socialiai aprūpintą gyvenimą. Visa tai vertina tos šalies panaši kaip mūsų tarnyba. Mūsų tarnyba taip pat pakartotinai vertina surinktus duomenis.“
Nuo 2006 m. į Naująją Zelandiją buvo įvaikinti 28 vaikai iš Lietuvos. 5 šeimos įvaikino po 3 vaikus, 6 – po 2 vaikus ir 1 vieną vaiką.
tik tada, kai netenka vienos sesers, susidomėjo kaip gyvena ir kita? nežinojo, kad sesuo gauna mažus kišenpinigius? (mano dukra paauglė gauna tiek pat. Namuose.
O mano sunus tiek is manes negauna. Galvoju, gal i vaiku namus priduot – bent kisenpinigiai didesni bus….
,,Tik tada” atrodo, kad vaikas gyveno kitose sąlygose ir yra už daug ką atsakingas. Valdiškoms tarnyboms atsakomybės jokios. Jos gali sakyti, ,,kad to daryti neprivalo” (informuoti brolį apie sesers įvaikinimą), ,,nebuvo suteiktas leidimas” brolį ir seseris priimti ,,nes butas netinkamas”, o ir dabar – zelandiečiai, dar nebūdami įtėviais, linksmina mergaitę, o broliui bendrauti neleidžia. Ir arkliui aiški tiesa ir teisingumas.
99 iš 100 – mergaitė bus išvežta po teismo nuosprendžio.
SISTEMA dirba neužsikirsdama pagal savo vidinę nuomonę, nuleistą iš viršesnių pagal rangą apšviestųjų, aukštesnę už žmogiškumą, žmogaus teises ir Konstituciją.
apšviestųjų forget-me-not
Ekspertuose.eu teko skaityti, kad Soc. apsaugos ministras L. Kukuraitis Seimo nariui M. Puidokui jau grasina teismais už… melą! Trūksta žodžių. Juk visi, kas sekame tuos įvykius nuo pirmojo INIT TV reportažo, matome akivaizdų melą ir skrupulingą slaptumą tik iš Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybų pusės. Įdomu, koks bus teismo verdiktas sausio 16 d. Nejaugi teismas atiduos mažametę į nežinią tolimame pasaulio krašte, į N. Zelandiją? Juk tikriausiai niekas iš Vaiko teisių nebuvo ten nuvykęs pažiūrėti, kokios ten gyvenimo sąlygos, niekas neapklausė kaimynų, kokie žmonės tie zelandiečiai. Labai stebiuosi, kad, mažametei bendraujant su broliu, šalia stovėjo visas pulkas stebėtojų, tačiau dabar, beveik savaitę 9-metei laiką leidžiant su jos dar neįvaikinusiais įtėviais, šalia jų turbūt nėra nė vienos auklytės? Niekas nežino, kaip jaučiasi mergaitė, ar leidžiama jai telefonu bendrauti su seserimi ir broliu Arūnu, kuris, net išvykdamas į GB, neturėjo galimybės su ja atsisveikinti. Dar labai stebina tai, kaip pas zelandiečius gyvendami 2 broliukai galėjo pamiršti LIETUVIŲ kalbą. Nejaugi jiems buvo draudžiama kalbėtis tarpusavyje?