Penktadienis, 9 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kokią rinktis treniruotę?

www.alkas.lt
2018-12-30 14:35:13
116
PERŽIŪROS
0
Kokią rinktis treniruotę?

Tomas Majarsas (Thom Myers) | „Anatomic Trains“ mokyklos nuotr.

Tomas Majarsas (Thom Myers) | „Anatomic Trains“ mokyklos nuotr.
Tomas Majarsas (Thom Myers) | „Anatomic Trains“ mokyklos nuotr.

Įvairiausių treniruočių metodų gausa gali apsukti galvą. Atrodo, kad šiais laikais rinktis tikrai yra iš ko. Deja, daugybė trenerių ir klientų susikoncentruoja į svorio metimą ar raumenų auginimą – norus kurie ne visada dera su ilgalaikiais tikslais kuo ilgiau išlaikyti kūną jauną ir sveiką.

Anatominių traukinių metodas keičia ne tik judėjimo būdą, bet ir požiūrį į sportą, sveikatą ir kūną apskritai. Svarbiausia – ne stiprinti atskiras kūno dalis, o žvelgti į organizmą kaip į visumą.

Tradicinės treniruotės atliekant pasipriešinimo pratimus gali išties padidinti ir sustiprinti raumenis, tačiau taip pat jos išbalansuoja kūną ir didina traumų tikimybę. Tokią situaciją lemia raumenų sandara – raumeninės skaidulos ir fascijos (jungiamojo audinio plėvė, apsupanti kiekvieną raumeninių skaidulų pluoštą). Raumeninių skaidulų pluošto funkcijas ir išvaizdą keičiantys pratimai ne visada naudingi ir fascijoms. Už visų raumenų apjungimą tarpusavy atsakinga fascijų sistema turėtų būti stiprinama kitais būdais.

Treneriams, kurie jau pasirengę naujai fitneso epochai ir siekia pagerinti savo darbo kokybę, įsisavinti kokybiškas, naujausiais mokslo atradimais pagrįstas metodologijas ir būti maksimaliai naudingi savo klientams jau sukurta speciali metodų sistema – „Anatominiai traukiniai treniravime“. Ši treniruočių programa paremta revoliuciją fitneso pasaulyje sukėlusio Tomo Majarso (Thom Myers) sukurtu fascijų jungčių žemėlapiu. Pasak trenerės, vienos iš fitneso mokymų centro „Aeromix“ įkūrėjų Renatos Leganovič, nemaža dalis sąmoningų, profesionalių ir nuolat tobulėti siekiančių Lietuvos trenerių bei fizioterapeutų savo darbe jau taiko T. Majarso metodus ir puikiai suvokia anatominių traukinių svarbą siekiant atsistatyti po traumų bei išvengti sveikatos bėdų ateityje, bet naujausi atradimai šioje srityje nuolat įneša šviežių vėjų ir keičia fitneso pasaulį iš esmės.

Su minkštaisiais audiniais dirbantis terapeutas, edukatorius, geriau žmogaus kūną suprasti padedančio Anatominių traukinių modelio autorius ir vystytojas T. Myers yra pasaulyje pripažintas fascijų bei elastingų jungiamųjų plėvių ekspertas. Jis jau 20 metų moko fitneso profesionalus, masažistus, trenerius ir kitus specialistus, kaip, suvokiant visų jungiamųjų plėvių rolę judesių valdyme, padėti žmonėms geriau rūpintis savo kūnais. Pasak T. Majarso, raumenys sukuria judesius, tačiau būtent fascijos atlieka visą organizacinį darbą.

Anatominiai traukiniai skatina holistinį požiūrį į kūną

Miofascijų meridianai kūne suformuoja apkrovos žemėlapį, kuris atsiranda dėl reguliariai mūsų atliekamų šabloniškų judesių ir jų sukeliamos apkrovos. Kūnas turi būti treniruojamas kaip visuma, tačiau svarbu suprasti ir atskiras šiame žemėlapyje egzistuojančias sąsajas. Anatominiai traukiniai padeda suvokti ryšius tarp visame kūne išsiraizgiusių fascijų ir miofascijų bei apjungia individualius raumenis į funkcinius blokus, o tai lemia geresnius terapijos ir treniravimo rezultatus.

Suvokiant visą kūną apimančius fascijų ir mikrofascijų tinklo ryšius, sveikatos specialistams, judesio mokytojams ir sportininkams gerokai paprasčiau spręsti kompleksines laikysenos, sveikatos problemas ir mokyti žmones judėti teisingai. Norint atkurti natūralias kūno funkcijas ir prigimtį atitinkančią laikyseną bei laiku užkirsti kelią didelėms bėdoms, sumažinti traumų riziką bei išlaikyti kūno funkcionalumą iki brandaus amžiaus, verta tarpusavy derinti manualinę terapiją ir judesio treniruotes.

Norint užtikrinti tinkamus raumenų ir fascijų ryšius, išvengti sužeidimų bei kuo ilgiau išlaikyti kūną jauną ir stiprų, rekomenduojama vadovautis keliais pagrindiniais principais. Sąmoningi judesiai, pakankamai skysčių ir subalansuota mityba – yra trys kolonos, galinčios padėti puikiai jaustis iki gilios senatvės.

 Tomas Majarsas (Thom Myers) | „Anatomic Trains“ mokyklos nuotr.
Tomas Majarsas (Thom Myers) | „Anatomic Trains“ mokyklos nuotr.

Klaidos, kurių treneriai turėtų vengti

Dauguma fitneso profesionalų apie raumenis mokėsi atkirai, tarsi izoliuojant juos nuo sisteminių ryšių. Tačiau bandymas išmokti kiekvieno raumens funkcijas neįvertinant konteksto prieštarauja kūno integralumui ir holistiniam požiūriui. Toks mokymosi būdas neaprėpia gyvybiškai svarbių faktorių, kuriuos nulemia fascijos: šalia esančių raumenų bei jų jungčių įtakos; raumenų susitraukimų poveikio raiščiams bei nervų ir kraujagyslių tiekiamo maitinimo į raumenis.

Nesvarbu, ar esate pradedantieji, ar patyrę fitneso industrijos vilkai, darbas su fascijomis – neišvengiamas. Tačiau kai kurie treneriai, net ir dirbantys ne vienus metus, daro tą patys to nesuvokdami. Naujausi tyrimai tik patvirtina fascijų ir kitų jungiamųjų audinių svarbą. Fascija – daug daugiau nei plastiškas raumenų apsiaustas – tai stabilumo ir mechaninės kontrolės sistema.

Taigi, kaip bebūtų sunku pakeisti senus įpročius ir atsikratyti pasenusio supratimo apie tai, kas išties veiksminga, atsiranda vis daugiau įrodymų, kad būtent fascijų fitnesas yra tinkamiausias būdas norint treniruoti visą kūną. Taip pat svarbu turėti omeny anatominius traukinius ir daugiau dėmesio skirti sveikatai, lankstumui bei teisingam judesių atlikimui užuot susikoncentravus į svorį ir jėgą. Raumenys gali lemti jūsų formą treniruojantis, tačiau jungiamieji audiniai daro poveikį bendrai kūno būklei. Būtent jie išlaiko kaulų atsparumą, grąžinant juos į reikiamą poziciją patyrus spaudimą ir apkrovas.

Vienintelis sertifikuotas Anatominių traukinių lektorius pirmąkart atvyksta į Lietuvą

Lietuvos treneriai ir sveikatingumo specialistai jau dirba pagal T. Majarso knygas ir taiko jo kurtus metodus kasdienėje veikloje, tačiau jie niekad neturėjo galimybės šių technikų mokytis iš pirmų lūpų ir susipažinti su kursų kūrėjais akis į akį. Tačiau fitneso mokymo centras „Aeromix“ pasiruošęs šią spragą užlopyti. Jau sausio mėnesį į Vilnių atvyks kurso „Anatominiai traukiniai treniravime“ autorius ir vienintelis sertifikuotas mokytojas pasaulyje Ari Pekka Lindberg. Šie keturių dienų kursai paremti revoliuciją sukėlusiu T. Majarso fascijų jungčių žemėlapiu. Mokymai apima naujausius tyrimų duomenis, susijusius su sužalojimų rekonstrukcija, jėgų perdavimu, posturalinėmis kompensacijomis, atsaku į įvairius tempimo būdus, elastingumu, fascijų neurologija, drėkinimui ir senėjimo procesais.

Prestižinę JAV įsikūrusią mokyklą „Anatomic Trains“ atstovaujantis fitneso ekspertas pristatys 4-D neuro-miofascijinį požiūrį į kūno judėjimą, kuris apima testavimą bei funkcionalumo ir kūno darbo lavinimą ir padės Lietuvos specialistams įgyti naujų gebėjimų, kurie leis kurti ir vystyti bet kuriam klientui tinkančius individualius pratimus. „Labai džiaugiamės, kad pagaliau turėsime galimybę dirbti su kineziterapeutais, manualinės terapijos specialistais ir fitneso profesionalais Lietuvoje ir pasiūlyti jiems išbandytus įrankius, kurie padeda geriau suprasti kūno sandarą, laikyseną ir perprasti neuromiofascijų tinklą, išvystyti treniruočių strategijas ir gebėti savo praktikoje taikyti pratimus, kurie padėtų žmonėms geriau jaustis savo kūnuose“, – sako T. Majersui priklausančios „Anatomic Trains“ mokyklos vykdančioji direktorė Melani Berns (Melanie Burns).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I. Bakėjus: 20 proc. rezultato duoda sportas, 80 proc. – mityba
  2. J.Dapšauskas. Paulius N. tvirtina, jog viskas prasideda mūsų galvoje
  3. J. Dapšauskas. Sportas – jauniems, fizinis aktyvumas ir kūno kultūra – visiems
  4. Sportuojantiems lietuviams trūksta sąmoningumo
  5. Skųstis negalima sportuoti – kur dėtų kablelį vilniečiai? (nuotraukos)
  6. Po seminaro garsus medikas skyrė laiko ir olimpiečių terapijai
  7. Ką reikia žinoti apie organizmo valymą?
  8. Kardiologas P.Šerpytis: lietuviams pats metas atrasti golfą
  9. „Judėkim.lt“ padeda kovoti su fizinio aktyvumo mažėjimu, pasitelkdami šiuolaikiškomis priemonėmis (video)
  10. Gydytoja Laimutė Šumskienė: vaikai nebemoka kalbėti – kalti kompiuteriai
  11. Lietuvos vaikus rugsėjį išjudins masinės mankštos ir bėgimai
  12. Siūloma mokiniams kartu su mokytojais pertraukos metu apibėgti savo mokyklą
  13. Vyriausybė pritarį Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektui
  14. Svarstoma sveikatos įstaigų pertvarka
  15. Fizinis aktyvumas nereikalauja daug išlaidų ar laiko sąnaudų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Alkas.lt ir pixabay.com koliažas
Naujienos

Ukraina prašo skubiai šaukti JT Saugumo Tarybą po Rusijos smūgio „Orešniku“ Lvovo sričiai

2026 01 09
Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos
Lietuvoje

Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos

2026 01 09
Jaunos šeimos | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Įdomioji 2025-ųjų Klaipėdos rajono statistika: tarp rečiausių vardų – Iveina, Ertas ir Prometėjas

2026 01 09
Seime rengiama konferencija: „Kokios Lietuvos istorijos mokomi mūsų moksleiviai?“
Istorija

Seime rengiama konferencija: „Kokios Lietuvos istorijos mokomi mūsų moksleiviai?“

2026 01 09
Radijo pastatas S. Konarskio g., Vilniuje 1991 m. sausio 13 d.
Istorija

Pristatoma nauja knyga vaikams apie Sausio 13-ąją – „Ilgiausia šimtmečio naktis“

2026 01 09
Donaldas Trampas ir Grenlandija
Akiračiai

L. Kojala. Svarstymai dėl Grenlandijos neturėtų susivesti į Venesuelos paralelę

2026 01 08
Tiltas per Danę
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje projektuojamas naujas tiltas per Danės upę

2026 01 08
Kelias, žiema
Gamta ir žmogus

Policija įspėja, kokių klaidų nedaryti žiemą

2026 01 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)
  • Naivus klausimas apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)
  • Juozas apie S. Buškevičius. Kairieji radikalai, o ne vatnikai yra pavojingesni Lietuvai
  • Nuomonė apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ukraina prašo skubiai šaukti JT Saugumo Tarybą po Rusijos smūgio „Orešniku“ Lvovo sričiai
  • Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos
  • Įdomioji 2025-ųjų Klaipėdos rajono statistika: tarp rečiausių vardų – Iveina, Ertas ir Prometėjas
  • Seime rengiama konferencija: „Kokios Lietuvos istorijos mokomi mūsų moksleiviai?“

Kiti Straipsniai

Valstybinės ligonių kasos

PSD: papildomas mėnuo ir svarbūs pokyčiai šiemet

2026 01 06
E. sveikata

Psichikos sveikatos duomenys palaipsniui bus perkelti į E. sveikatą

2026 01 05
Vaistai

Kai vaistai ima kenkti: kaip žinoti, kad jų vartojate per daug?

2026 01 04
Sveikata

Kaip susigaudyti sveikatos paslaugų pasiūloje Lietuvoje

2026 01 04
freepik.com nuotr.

Alerginė sloga – ne tik pavasario bėda

2026 01 04
Sveikata

Kas šeštas gyventojas į medikus kreipiasi pavėluotai

2026 01 04
Papildai sportui

Papildai sportui: ką svarbu žinoti prieš pradedant vartoti

2026 01 02
Sveikata

Šeimos gydytojai turės daugiau galimybių nustatyti ligas

2025 12 30
Maistas, žuvis

Apklausa: lietuviai vartoja per mažai Omega-3

2025 12 27
Vaišės šventėms

Ką pasakytų jūsų šaldytuvas po švenčių?

2025 12 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)
  • Naivus klausimas apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)
  • Juozas apie S. Buškevičius. Kairieji radikalai, o ne vatnikai yra pavojingesni Lietuvai
  • Nuomonė apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)
  • P.Skutas apie Prezidentas Vokietijoje susitiko su Federaliniu Kancleriu
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
L.Gutauskas. Pravardės rengėjų nuotr.

Sausio mėnesį vyks susitikimai su „Metų knygos“ rinkimams pateiktų knygų autoriais

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai