Trečiadienis, 11 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kokią rinktis treniruotę?

www.alkas.lt
2018-12-30 14:35:13
118
PERŽIŪROS
0
Kokią rinktis treniruotę?

Tomas Majarsas (Thom Myers) | „Anatomic Trains“ mokyklos nuotr.

Tomas Majarsas (Thom Myers) | „Anatomic Trains“ mokyklos nuotr.
Tomas Majarsas (Thom Myers) | „Anatomic Trains“ mokyklos nuotr.

Įvairiausių treniruočių metodų gausa gali apsukti galvą. Atrodo, kad šiais laikais rinktis tikrai yra iš ko. Deja, daugybė trenerių ir klientų susikoncentruoja į svorio metimą ar raumenų auginimą – norus kurie ne visada dera su ilgalaikiais tikslais kuo ilgiau išlaikyti kūną jauną ir sveiką.

Anatominių traukinių metodas keičia ne tik judėjimo būdą, bet ir požiūrį į sportą, sveikatą ir kūną apskritai. Svarbiausia – ne stiprinti atskiras kūno dalis, o žvelgti į organizmą kaip į visumą.

Tradicinės treniruotės atliekant pasipriešinimo pratimus gali išties padidinti ir sustiprinti raumenis, tačiau taip pat jos išbalansuoja kūną ir didina traumų tikimybę. Tokią situaciją lemia raumenų sandara – raumeninės skaidulos ir fascijos (jungiamojo audinio plėvė, apsupanti kiekvieną raumeninių skaidulų pluoštą). Raumeninių skaidulų pluošto funkcijas ir išvaizdą keičiantys pratimai ne visada naudingi ir fascijoms. Už visų raumenų apjungimą tarpusavy atsakinga fascijų sistema turėtų būti stiprinama kitais būdais.

Treneriams, kurie jau pasirengę naujai fitneso epochai ir siekia pagerinti savo darbo kokybę, įsisavinti kokybiškas, naujausiais mokslo atradimais pagrįstas metodologijas ir būti maksimaliai naudingi savo klientams jau sukurta speciali metodų sistema – „Anatominiai traukiniai treniravime“. Ši treniruočių programa paremta revoliuciją fitneso pasaulyje sukėlusio Tomo Majarso (Thom Myers) sukurtu fascijų jungčių žemėlapiu. Pasak trenerės, vienos iš fitneso mokymų centro „Aeromix“ įkūrėjų Renatos Leganovič, nemaža dalis sąmoningų, profesionalių ir nuolat tobulėti siekiančių Lietuvos trenerių bei fizioterapeutų savo darbe jau taiko T. Majarso metodus ir puikiai suvokia anatominių traukinių svarbą siekiant atsistatyti po traumų bei išvengti sveikatos bėdų ateityje, bet naujausi atradimai šioje srityje nuolat įneša šviežių vėjų ir keičia fitneso pasaulį iš esmės.

Su minkštaisiais audiniais dirbantis terapeutas, edukatorius, geriau žmogaus kūną suprasti padedančio Anatominių traukinių modelio autorius ir vystytojas T. Myers yra pasaulyje pripažintas fascijų bei elastingų jungiamųjų plėvių ekspertas. Jis jau 20 metų moko fitneso profesionalus, masažistus, trenerius ir kitus specialistus, kaip, suvokiant visų jungiamųjų plėvių rolę judesių valdyme, padėti žmonėms geriau rūpintis savo kūnais. Pasak T. Majarso, raumenys sukuria judesius, tačiau būtent fascijos atlieka visą organizacinį darbą.

Anatominiai traukiniai skatina holistinį požiūrį į kūną

Miofascijų meridianai kūne suformuoja apkrovos žemėlapį, kuris atsiranda dėl reguliariai mūsų atliekamų šabloniškų judesių ir jų sukeliamos apkrovos. Kūnas turi būti treniruojamas kaip visuma, tačiau svarbu suprasti ir atskiras šiame žemėlapyje egzistuojančias sąsajas. Anatominiai traukiniai padeda suvokti ryšius tarp visame kūne išsiraizgiusių fascijų ir miofascijų bei apjungia individualius raumenis į funkcinius blokus, o tai lemia geresnius terapijos ir treniravimo rezultatus.

Suvokiant visą kūną apimančius fascijų ir mikrofascijų tinklo ryšius, sveikatos specialistams, judesio mokytojams ir sportininkams gerokai paprasčiau spręsti kompleksines laikysenos, sveikatos problemas ir mokyti žmones judėti teisingai. Norint atkurti natūralias kūno funkcijas ir prigimtį atitinkančią laikyseną bei laiku užkirsti kelią didelėms bėdoms, sumažinti traumų riziką bei išlaikyti kūno funkcionalumą iki brandaus amžiaus, verta tarpusavy derinti manualinę terapiją ir judesio treniruotes.

Norint užtikrinti tinkamus raumenų ir fascijų ryšius, išvengti sužeidimų bei kuo ilgiau išlaikyti kūną jauną ir stiprų, rekomenduojama vadovautis keliais pagrindiniais principais. Sąmoningi judesiai, pakankamai skysčių ir subalansuota mityba – yra trys kolonos, galinčios padėti puikiai jaustis iki gilios senatvės.

 Tomas Majarsas (Thom Myers) | „Anatomic Trains“ mokyklos nuotr.
Tomas Majarsas (Thom Myers) | „Anatomic Trains“ mokyklos nuotr.

Klaidos, kurių treneriai turėtų vengti

Dauguma fitneso profesionalų apie raumenis mokėsi atkirai, tarsi izoliuojant juos nuo sisteminių ryšių. Tačiau bandymas išmokti kiekvieno raumens funkcijas neįvertinant konteksto prieštarauja kūno integralumui ir holistiniam požiūriui. Toks mokymosi būdas neaprėpia gyvybiškai svarbių faktorių, kuriuos nulemia fascijos: šalia esančių raumenų bei jų jungčių įtakos; raumenų susitraukimų poveikio raiščiams bei nervų ir kraujagyslių tiekiamo maitinimo į raumenis.

Nesvarbu, ar esate pradedantieji, ar patyrę fitneso industrijos vilkai, darbas su fascijomis – neišvengiamas. Tačiau kai kurie treneriai, net ir dirbantys ne vienus metus, daro tą patys to nesuvokdami. Naujausi tyrimai tik patvirtina fascijų ir kitų jungiamųjų audinių svarbą. Fascija – daug daugiau nei plastiškas raumenų apsiaustas – tai stabilumo ir mechaninės kontrolės sistema.

Taigi, kaip bebūtų sunku pakeisti senus įpročius ir atsikratyti pasenusio supratimo apie tai, kas išties veiksminga, atsiranda vis daugiau įrodymų, kad būtent fascijų fitnesas yra tinkamiausias būdas norint treniruoti visą kūną. Taip pat svarbu turėti omeny anatominius traukinius ir daugiau dėmesio skirti sveikatai, lankstumui bei teisingam judesių atlikimui užuot susikoncentravus į svorį ir jėgą. Raumenys gali lemti jūsų formą treniruojantis, tačiau jungiamieji audiniai daro poveikį bendrai kūno būklei. Būtent jie išlaiko kaulų atsparumą, grąžinant juos į reikiamą poziciją patyrus spaudimą ir apkrovas.

Vienintelis sertifikuotas Anatominių traukinių lektorius pirmąkart atvyksta į Lietuvą

Lietuvos treneriai ir sveikatingumo specialistai jau dirba pagal T. Majarso knygas ir taiko jo kurtus metodus kasdienėje veikloje, tačiau jie niekad neturėjo galimybės šių technikų mokytis iš pirmų lūpų ir susipažinti su kursų kūrėjais akis į akį. Tačiau fitneso mokymo centras „Aeromix“ pasiruošęs šią spragą užlopyti. Jau sausio mėnesį į Vilnių atvyks kurso „Anatominiai traukiniai treniravime“ autorius ir vienintelis sertifikuotas mokytojas pasaulyje Ari Pekka Lindberg. Šie keturių dienų kursai paremti revoliuciją sukėlusiu T. Majarso fascijų jungčių žemėlapiu. Mokymai apima naujausius tyrimų duomenis, susijusius su sužalojimų rekonstrukcija, jėgų perdavimu, posturalinėmis kompensacijomis, atsaku į įvairius tempimo būdus, elastingumu, fascijų neurologija, drėkinimui ir senėjimo procesais.

Prestižinę JAV įsikūrusią mokyklą „Anatomic Trains“ atstovaujantis fitneso ekspertas pristatys 4-D neuro-miofascijinį požiūrį į kūno judėjimą, kuris apima testavimą bei funkcionalumo ir kūno darbo lavinimą ir padės Lietuvos specialistams įgyti naujų gebėjimų, kurie leis kurti ir vystyti bet kuriam klientui tinkančius individualius pratimus. „Labai džiaugiamės, kad pagaliau turėsime galimybę dirbti su kineziterapeutais, manualinės terapijos specialistais ir fitneso profesionalais Lietuvoje ir pasiūlyti jiems išbandytus įrankius, kurie padeda geriau suprasti kūno sandarą, laikyseną ir perprasti neuromiofascijų tinklą, išvystyti treniruočių strategijas ir gebėti savo praktikoje taikyti pratimus, kurie padėtų žmonėms geriau jaustis savo kūnuose“, – sako T. Majersui priklausančios „Anatomic Trains“ mokyklos vykdančioji direktorė Melani Berns (Melanie Burns).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I. Bakėjus: 20 proc. rezultato duoda sportas, 80 proc. – mityba
  2. J.Dapšauskas. Paulius N. tvirtina, jog viskas prasideda mūsų galvoje
  3. J. Dapšauskas. Sportas – jauniems, fizinis aktyvumas ir kūno kultūra – visiems
  4. Sportuojantiems lietuviams trūksta sąmoningumo
  5. Skųstis negalima sportuoti – kur dėtų kablelį vilniečiai? (nuotraukos)
  6. Po seminaro garsus medikas skyrė laiko ir olimpiečių terapijai
  7. Ką reikia žinoti apie organizmo valymą?
  8. Kardiologas P.Šerpytis: lietuviams pats metas atrasti golfą
  9. „Judėkim.lt“ padeda kovoti su fizinio aktyvumo mažėjimu, pasitelkdami šiuolaikiškomis priemonėmis (video)
  10. Gydytoja Laimutė Šumskienė: vaikai nebemoka kalbėti – kalti kompiuteriai
  11. Lietuvos vaikus rugsėjį išjudins masinės mankštos ir bėgimai
  12. Siūloma mokiniams kartu su mokytojais pertraukos metu apibėgti savo mokyklą
  13. Vyriausybė pritarį Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektui
  14. Svarstoma sveikatos įstaigų pertvarka
  15. Fizinis aktyvumas nereikalauja daug išlaidų ar laiko sąnaudų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Lietuvoje

EIMIN į Seimą neša aštuoniolikos įstatymų paketą

2026 02 11
Sniego valymas
Gamta ir žmogus

Vilniečiai kviečiami išmaniai stebėti sniego valymą

2026 02 11
Robertas Kaunas
Lietuvoje

KAM prisatė Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą

2026 02 10
Karo tarnyba
Lietuvoje

Daugiau nei 150 jaunuolių savo noru pradėjo karo tarnybą

2026 02 10
Vaikai
Lietuvoje

Kaune stiprinama prevencinė pagalba šeimoms, pirmenybė – vaiko gerovei

2026 02 10
Aplinkos ministerija
Lietuvoje

Socialdemokratai kviečia aplinkos ministrą

2026 02 10
Prokuratūra
Lietuvoje

Prezidentas priėmė generalinio prokuroro pavaduotojų priesaiką

2026 02 10
Šildymas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Sostinėje šildymo kainos išaugo apie 60 proc

2026 02 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • skt. apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • +++ apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • +++ apie I. Gečienė-Janulionė. Suaugę išvykusių lietuvių vaikai vis dar palaiko ryšius su Lietuva

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • EIMIN į Seimą neša aštuoniolikos įstatymų paketą
  • Vilniečiai kviečiami išmaniai stebėti sniego valymą
  • Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • I. Gečienė-Janulionė. Suaugę išvykusių lietuvių vaikai vis dar palaiko ryšius su Lietuva

Kiti Straipsniai

Dronas

Atidaroma pirma Kaune uždara dronų valdymo treniruočių bazė

2026 02 09
Sveikata

Tyrimas atskleidė, ką ligoniai labiausiai vertina šeimos gydytojų darbe

2026 02 08
parkwoodtravel.ca nuotr.

Kad „Instagram“ įkvėptos atostogos nesibaigtų ligoninėje

2026 02 07
Vaistai

Vaistų vartojimas: prieš ar po valgio

2026 02 01
Gripas

Žiema – vaikų ligų metas: kaip padėti mažiesiems kovoti su virusais?

2026 02 01
Sergamumas gripu sumažėjo visoje Lietuvoje

Kodėl šiltas šalikas nuo peršalimo neapsaugo?

2026 02 01
Maisto papildai sportui

Kaip lengviau atsigauti po didelio krūvio treniruotės?

2026 01 30
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai

Atsigavimas po kraujagyslių operacijos: 3 žingsniai

2026 01 29
Pinigai

Daugiau nei du milijonai grąžintų lėšų pasitarnaus ligonių gydymui

2026 01 27
Marija Jakubauskienė

Sveikatos apsaugos ministrė pripažįsta, kad liberalai buvo teisūs

2026 01 27

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • skt. apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • +++ apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
  • +++ apie I. Gečienė-Janulionė. Suaugę išvykusių lietuvių vaikai vis dar palaiko ryšius su Lietuva
  • skt. apie Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
L.Gutauskas. Pravardės rengėjų nuotr.

Sausio mėnesį vyks susitikimai su „Metų knygos“ rinkimams pateiktų knygų autoriais

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai