Milijonai ne emigrantų sugrąžinimui, o kalboms apie tai

Emigracija – viena iš pastarųjų dešimtmečių Lietuvos „rykščių“. Žmonės, ieškodami darbo, geresnio gyvenimo ar tiesiog teisybės, šimtais palieka šalį. Per nepriklausomybės laikotarpį, gimtinę paliko daugiau negu 700 tūkst. mūsų šalies piliečių. Labai tikėtina, kad didžioji jų dalis, nepaisant valdžios kalbų apie emigrantų sugrąžinimui skirtas programas, į Lietuvą nebegrįš. Ar visgi yra būdų, kaip susigrąžinti išvykusiuosius? Ir kaip šią problemą sprendžia kitos šalys?

Estai grįžta

Remiantis Estijos ambasados pateikta informacija, emigrantų sugrąžinimo programa šioje šalyje veikia pilnu tempu. Estijos Konstitucija numato, kad kiekvieno šios šalies piliečio teisė yra gyventi savo šalyje. Jų sugrįžimu į šalį rūpinasi Integracijos fondas. Pastarasis ne tik padeda sugrįžti namo, bet ir teikia socialinę bei finansinę, grįžimo išlaidas kompensuojančią, paramą. Įdomu tai, kad skatinami sugrįžti ne tik tie, kurie išlaikė ryšį su estų kultūra, gerbia Estijos valstybę ir jos konstitucinę santvarką, bet ir tie, kurie nori grįžti dėl ekonominės ar socialinės padėties ir jiems tam reikalinga finansinė parama. Sugrįžtantiems numatyta iki 2000 eurų vienkartinė išmoka. Senatvės pensiją gaunantiems asmenims, kurie grįžta į Estiją, ir kuriems trūksta darbo stažo, dėl išmokų gali kreiptis į Socialinio draudimo tarnybą.

Planuojantys grįžti asmenys raginami užsiregistruoti ir gyventojų registre, kad galėtų naudotis gydymo paslaugomis ar leisti vaikus į ugdymo įstaigas. Pagal galiojančius Estijos įstatymus vietos valdžia privalo garantuoti, kad vaikų darželiai ir mokyklos būtų kuo arčiau namų. Yra numatyta ir nemokama pagalba norintiems susirasti darbą, pradėti ar toliau vystyti savo verslą. Ambasada nepateikė statistikos, kiek žmonių sugrąžino minėta programa. 1990 metų lygio, kai šalyje gyveno maždaug 1,5 mln. gyventojų, kaimynai taip pat dar nepasiekė. Šiuo metu Estijoje gyvena 1,3 mln. žmonių. Visgi žiniasklaida skelbia, kad Estijos gyventojų skaičius pastaruosius porą metų auga.

Lenkai padeda įsikurti

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos ministro patarėja Joana Grabčinska (Joanna Grabczyńska) nurodė, kad lenkų grįžimo į tėvynę tvarką reglamentuoja 2000 m. lapkričio 9 d. priimtas įstatymas. Minėtas įstatymas akcentuoja repatriantų grįžimą, tačiau, sprendžiant iš ministerijos atsakymo, panaši tvarka gali būti taikoma visiems, norintiems grįžti namo. Specialioje svetainėje grįžtantiems yra nurodyti ne tik bendri patarimai, bet ir atskiri patarimai nusprendusiems legaliai ir tvarkingai palikti Airiją, Didžiąją Britaniją, JAV, Vokietiją ir Austriją. Grįžtantis į tėvynę asmuo ir jo šeimos nariai iš valstybės biudžeto gali gauti vienkartinę išmoką kelionės išlaidoms padengti. Ši išmoka kasmet gali būti didinama.

Įstatymas numato galimybę padengti mokyklinio amžiaus vaikų, kuriems ugdymas yra privalomas, mokymosi išlaidas, o studentams – apmokėti gyvenimą bendrabutyje. Numatyta ir pagalba norintiems įsikurti. Turimo būsto remontui, renovacijai ar įrangos įsigijimui gali būti skirta iki 6000 lenkiškų zlotų (maždaug 1400 eurų) už kiekvieną sugrįžusio asmens šeimos narį. Žmonės gali tikėtis finansinės paramos buto ar namo nuomai arba įsigijimui. Rūpintis būstu asmuo gali tiek pats, tiek prašyti tos vietos, į kurią jis keliasi, bendruomenės pagalbos. Tiesa, bendra finansinė pagalba vienam sugrįžusio asmens šeimos nariui negali viršyti 25 tūkst. lenkiškų zlotų (maždaug 5800 eurų).

Grįžusiems į gimtinę garantuojamos visos medicininės paslaugos, kuriomis naudojasi nuolat šalyje gyvenantys asmenys. Atitolusiems nuo savo šaknų ar gimusiems užsienyje, siūlomi nemokami lenkų kalbos ir adaptavimosi kursai.

Grįžusiųjų adaptacijos centrai kuriami tokiose vietose, kur netoliese yra ugdymo ir medicinos įstaigos bei galimybė susirasti darbą. Jeigu grįžusiojo adaptaciją apsunkina jo amžius, sveikatos būklė, įgūdžių trūkumas ar prastos lenkų kalbos žinios, porai metų jam, vietos savivaldos institucijos sprendimu, gali būti skirtas pagalbininkas. Sprendžiant įdarbinimo klausimą, savivaldos sprendimu, grįžusiam asmeniui, jeigu jis neturi profesijos arba profesija nėra paklausi, kompensuojama dalis išlaidų, susijusių su kvalifikacijos keitimu. Gali būti kompensuojama dalis darbdavio išlaidų patirtų sukuriant naują darbo vietą ar apmokinant sugrįžusįjį.

Taip pat, pagal ES reglamentą, Lenkijoje gali būti pripažinta ne tik kitur įgyta kvalifikacija, bet ir darbo užsienyje laikotarpis įtrauktas į bendrą darbo stažą.

Visos, su sugrįžusiais asmenimis susijusios išlaidos, padengiamos iš šalies biudžeto.

Lenkijos gyventojų skaičius per pastaruosius 28-erius metus kito labai nežymiai. 1990 m. šalyje gyveno 38,04 mln. žmonių, dabar – 37,97 mln.

Planai neaiškūs

Justina Budžiūtė, Vengrijos Ambasadoriaus padėjėja, „Vakaro žinioms“ teigė, kad šiuo metu jokia speciali programa, skirta emigravusių vengrų sugrąžinimui, nėra vykdoma. „Anksčiau tokia programa buvo, tačiau ji nebuvo sėkminga. Šiuo metu Vengrijos vyriausybė renka informaciją apie sėkmingą kitų šalių patirtį ir, kai bus apsispręsta, kuria kryptimi veikti, prie programos bus sugrįžta“, – leidiniui sakė J.Budžiūtė. Vengrijoje 1990 m. gyveno 10,4 mln. gyventojų, šiuo metu gyvena maždaug 9,8 mln.

Neoficialiomis žiniomis, į Kazachstaną (atsakymo iš ambasados taip ir nebuvo sulaukta) grįžtantys kazachai gauna dirbamos žemės sklypą, karvę, porą avių ir iki 400 eurų siekiančią vienkartinę išmoką kiekvienam šeimoms nariui. 1990 metais Kazachstane gyveno 16,35 mln. žmonių, dabar šis skaičius šoktelėjo iki 18,04 mln.

„Vakaro žinių” trigrašis:

Tos šalys, kuriose vykdomos piliečių sugrįžimą skatinančios programos, daug dėmesio skiria kasdieniams, buitiniams dalykams – būsto įsigijimui, sveikatos priežiūros užtikrinimui, adaptacijai, švietimui, įdarbinimui. Taip pat grįžtantiems yra numatytos vienkartinės kelionės ar įsikūrimo išlaidas padengiančios išmokos, o juos įdarbinantiems asmenims – lengvatos. Lietuvos Vyriausybė, sprendžiant iš preliminaraus plano, milijonus planuoja investuoti į programos viešinimą ir teigiamo įvaizdžio formavimą…

Ką sugalvojo Lietuvos Vyriausybė?

Deividas Matulionis, ministro pirmininko patarėjas, „Vakaro žinioms“ sakė, kad nors turintis stabdyti emigraciją nutarimas dar nepriimtas, 95 proc. jame numatytų priemonių turėtų likti ir po pataisymų. „Suformuotos trys pagrindinės kryptys – gimstamumo skatinimas, vyresnio amžiaus žmonių integracija į darbo rinką ir emigracijos mažinimas. Pagrindinis tikslas yra pasiekti, kad į šalį grįžtų daugiau žmonių negu išvyksta“ – teigė D.Matulionis.

Kaip vieną pagrindinių problemų pašnekovas įvardino grįžusių vaikų adaptaciją ugdymo įstaigose. „Plane parengta sistema, pagal kurią kiekvienas grįžęs vaikas į mokyklą bus priimamas be papildomo atestavimo, jam bus sudaromas individualus planas ir priskiriamas atskiras mokytojas. Sieksime, kad sistema būtų ne rekomendacinė, o privaloma,“– sakė pašnekovas. Replika: Papildomų kursų ar papildomo ugdymo sistemą grįžtantiems turi ir lenkai, ir estai, tačiau yra vienas „bet“… Matant dabartinę padėtį mokyklose ir nesibaigiantį didesnių atlyginimų reikalaujančių mokytojų streiką, tokie planai neatrodo labai realistiški.

Paklaustas, kaip bus sprendžiama darželių, kurių bent jau sostinėje vis dar trūksta, problema, D.Matulionis užsiminė, kad svarstoma galimybė nacionaliniu lygmeniu iš Gyventojų pajamų mokesčio taikyti lengvatą ar kompensaciją legaliai samdomai auklei.

„Dar vienas klausimas, kurį bandysime išspręsti – darbuotojų paieška užsienyje. Darbdaviai, kurie užsienyje ras ir susigrąžins Lietuvos piliečius dirbti į Lietuvą, gali tikėtis tam tikrų subsidijų. Šiems tikslams pasiekti tobulinama platforma „Work in Lihuania“ – Vyriausybės planus dėstė D.Matulionis. Tiesa, paklaustas ar tikrai platformos tobulinimui būtina kasmet skirti po 700 tūlst. eurų, pašnekovas atsakyti negalėjo: „Tokią sumą įvardino Ūkio ministerija. Tikslesni skaičiai bus žinomi kitąmet, bet siekiama, kad programa būtų pripažinta prioritetine ir finansuojama iš valstybės biudžeto.“ Replika: Analizuojant lenkų ir estų išeivių sugrąžinimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, informacijos apie panašias, šimtus tūkstančių eurų kainuojančias platformas rasti nepavyko.

Taip pat lieka neaišku, kokią praktinę naudą duos platesnis informavimas ir programos viešinimas, kuriam Vyriausybės veiklos plane 2020 m. numatyta skirti 226 tūkst. eurų ir 328,1 tūkst. eurų 2021 metais. Juolab kad praktiniai, „ūkiniai“ klausimai sprendžiami nebus.

Tiek lenkai, tiek estai yra numatę realią finansinę pagalbą grįžtantiems tėvynėje įsikurti. Lietuvoje ypatingomis sąlygomis galės pasinaudoti tik iš karo zonų ar šalių, kuriose siaučia humanitarinė krizė, grįžtantys piliečiai. D.Matulionio teigimu, jiems bus kompensuojamos tiek grįžimo, tiek įsikūrimo išlaidos. Tiesa, pagalba tokie asmenys galės naudotis tik 18 mėnesių.

„Finansinė pagalba sprendžiant būsto klausimą nėra numatyta. Užtat planuojama kurti Nacionalinį informacinį centrą, kuris bus skirtas padėti emigrantams greičiau susirasti būstą. Taip pat, kadangi vienas centras negali aprėpti visos Lietuvos, planuojama, kad savivaldybėse bus specialūs asmenys, kurių pareiga bus pagelbėti būsto konkrečiame regione ieškantiems emigrantams,“ – sakė ministro pirmininko patarėjas.