Lapkričio 28 dieną, 14 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks pirmojo faksimilinio leidinio „Abėcėlė“ pristatymas.
Svarbiu 2018 metų įvykiu tapo tarptautinio mokslo leidybos projekto pirmosios „Abėcėlės“ faksimilinio atkūrimo užbaigimas. Knyga buvo išleista 1618 metais Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios brolijos leidykloje Vievyje. Išliko du 1618 metų egzemplioriai. XVII a. pradžioje vienas iš leidinių britų kolekcionieriaus buvo išvežtas į Londoną.
Šiandien šis knygų paminklas yra saugomas Didžiojoje Britanijoje Middle Temple bibliotekoje.
Antras egzempliorius yra Danijos karališkoje bibliotekoje. Tėvynėje neliko ne vieno leidinio: kaip dažnai atsitinka mokymo priemonėms – juos paprastai „nuskaitė iki skylių“.
„Abėcėlė“ išleista bažnytine slavų kalba. Leidinys labai retas, jo niekas neištyrinėjo. 2015 metais Baltarusijos Respublikos nacionalinė biblioteka Londono universiteto destytojų dėka gavo galimybę susipažinti su vertingu paminklu ir detaliai jį išstudijuoti.
Šiandien pagal „Abėcėlę“ mokinasi daugelyje šalių. Tai didelio masto projektas, kuris ragina padaryti pirmąjį leidinį „Abėcėlė“ prieinamą plačiajai auditorijai ir pademonstruoti pagarbą mūsų žmonių kultūriniam paveldui.
Projekto partneriai: Didžiosios Britanijos Middle Temple biblioteka, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ambasada Baltarusijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikos ambasada Jungtinėje Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijos Karalystėje, Baltarusijos Respublikos Kultūros ministerija, Tarptautinė baltarusių asociacija, Baltarusijos valstybinis universitetas, Baltarusijos Respublikos švietimo ministerija, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Baltarusijos plėtros ir rekonstrukcijos bankas „Belinvestbank“.
Ar ta gražia proga VLKK su Seimu rengiasi mūsų abėcėlę išplėsti, „patobulinti”?
Gerbiamas Alkai, Gerbiamieji Alko skaitytojai – lietuvninkai, tikriausiai visi pastebite Lietuvos Mokslų akademijos, Lietuvos ir Lietuvių kalbos istorijos institutų darbuotojų absoliutaus pasyvumo, ieškant mūsų šalies ir Lietuvių kalbos,. Tautos kultūros paminklų Lietuvoje ir jų atkūrimo arba susigrąžinimo iš kitų šalių? Stebėjomės po 100 metų atrastu Lietuvos Valstybės Atkuriamuoju aktu, sakytum, visiškai ne iš istorikų sferos Lietuvos patrioto. Šiandieniniai mūsų pseudo istorikai, įžūliai užvaldę vadovų kėdes, ir tuo bandančių save sureikšmionti visagaliais “išminčiais” , blokuojančiais viską, ką surado “be jų leidimo” ir menkinančiais viską, kas iš tikro labai svarbu mūsų istorijai. Antai, Venesueloje gyvenanti lietuvaitė Jūratė de Rosales- Statkutė, seniausuose Pietų Amerikos ir Ispanijos, Prancūzijos archyvuose, suradusi mūsų tautos pirmtakų poveikį ispanakalbių kalbai prieš 2000 – 2200 metų Ispanijos ir Pietų Prancūzijos žemėse, hidronimų studijomis ir jų panašumais su mūsų senąja lietuvių kalba tose žemėse… ir dabar – dar vienas – naujas – senas “atradimas” Lietuvos Vievio muziejuje , gal ir senojoje spaustuvėje, kuri turėtų būti saugojama po stikliniu gaubtu, kaip tikras istorinis- kultūros paminklas. Atradimas, dėl kurio išaukštinimo visomis galiomis kovoja mūsų kaimyninės Valstybės istorikai ir kalbininkai, Mokslų akademija ir net Vyriausybė. Ir labai gaila, kad mūsų mokslininkai vengia bendrauti su baltarusių šios srities mokslininkais, nes lyg patyliukais vyksta baltarusių savinimasis Lietuvos Karalystės istorijos, vien dėl to, kad mūsų Karalystėje valdovai ir jų sekretoriatai oficialiąja Valstybine kalba vartojo baltarusišką. Mums , kaip lietuviams, tai turėtų būti lyg ir maloniu džiugesiu, kad Baltarusijoje gerbiami Lietuvos Karaliai ir Kunigaikščiais, jiems statomi paminklai; o iš kitos pusės labai liūdna, kad mūsų Tėvynėje SAVIESIEMS KARALIAMS TOKIO DĖMESIO TIESIOG NĖRA. O tai sukuria baltarusiams prielaidą, kad jų tauta buvusi arčiausiai prie valdžios, kad viduramžiuose visos pergalės ir valstybiniai laimėjimai buvo pasiekti baltarusių tautos, valdomos baltarusių kilmės valdovų – MINDOVG-o, GEDEMIN-o, OLGIERD-o , KEISTUT-io, JEGIELO-s, VYTOVT-o . Ir tai, kad , rodos , tokiame menkučiame istoriniame įvykyje, kaip ABĖCĖLĖS istorijos atkūrime, baltarusiai lyderiauja, o mūsų mokslninkai tik PRADĖS RŪPINTIS KOPIJOS IŠLEIDIMU… bijau, kad baltarusiai jau išsikovojo šiame reikale PIRMENYBĘ. IR JIE IŠLEIS TĄ ABĖCĖLĘ, kaip savo. Jei mūsų kultūros ryšiai būtų tampresni su kaimynais baltarusiais, garnatuotai ir mūsų LIETUVOS ISTORIJA DAUG KUO PRATURĖTŲ, o ne būtų prolenkiškai menkinama, net niekinama. Nesuprantu, kaip Lietuvos žmonės- tautos patriotai dar kenčią tą lenkams pataikaujantį CHAMĄ BUMBLIAUSKĄ, KURIS ATVIRAI TELELAIDOJE ŠLYKŠČIAUSIAI NIEKINA IR ŽEMINIA MŪSŲ TAUTĄ, JOS EGZISTAVIMĄ. Kodėl toks “veikėjaas” laikomas Vilniaus universitete? Gal dėl to, kad ir ši mokslo įstaiga prarado LIETUVIŠKUMĄ, jį užvaldė neoliberališkai nusiteikę antivalstybininkai, anilietuvininkai.
Ką ir pasakysi – 🙁 🙁 🙁 🙁 🙁 🙁