Išleistas didysis lietuvių-esperanto kalbų žodynas. Šio didžiulės apimties žodyno autoriai yra žymus Lietuvos pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas, redaktorius, vertėjas, žodynininkas Petras Čeliauskas ir ankstesnių žodynų autorius Konstantinas Puodėnas (1923 – 2009). Žodyną išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras bendradarbiaujant su Lietuvos esperantininkų sąjunga. Žodynas yra leidžiamas ir pristatomas visuomenei pasitinkant Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį, kuris sukaks 2019 metais.
Žodyno apimtis yra 51 spaudos lankas, 816 puslapių, jame yra 45000 žodžių.
Žodyno parengimas yra daugiau nei 30 metų didelio ir kruopštaus darbo rezultatas. Tokios apimties žodyno Lietuvoje dar nebuvo. Paskutinį kartą Konstantino Puodėno lietuvių-esperanto ir esperanto-lietuvių kalbų nedidelės apimties žodynas išleistas 1988 metais ir jau seniai yra tapęs bibliografine retenybe. Todėl tokio žodyno Lietuvai labai reikėjo.
Žodynas yra parengtas akademinio Dabartinės lietuvių kalbos žodyno, Tarptautinių žodžių žodyno ir norminio didžiausio esperanto kalbos aiškinamojo iliustruoto žodyno (Plena ilustrita vortaro ) pagrindu. Taip pat naudotasi daugeliu kitų lietuviškų ir esperantiškų žodynų.
Žodyne yra pateikiama dabartinės lietuvių kalbos leksika ir dažniausiai vartojama mokslinė terminologija. Knygos gale yra tikrinių vardų vardynas (asmenvardžiai, geografiniai vardai, astronominiai vardai) ir esperanto kalbos žodžių darybos taisyklės.
Žodynas yra išleistas 1000 egz. tiražu rėmėjų lėšomis. Žodyną spausdino UAB Morkūnas ir Ko.
Knygą redagavo Antanas Grincevičius ir Danutė Vidrinskienė. Viršelio autorė Virginija Jokubaitė.
Pirmasis Lietuviškai- esperantiškas žodynėlis pasirodė 1921 metais, bet jis buvo vos 80 puslapių. Balys Giedra kartu su Petru Lapiene 1940 metais buvo parengę Pilną lietuvių-esperanto kalbų žodyną (apie 35000 žodžių), ir jis jau buvo įteiktas spaustuvei, bet sovietų okupacijos laikmečiu šį grandiozinį darbą sunaikino. Tik po 20 metų (1960) 15000 egz. tiražu išspausdintas platesnis (apie 5000 lietuviškų žodžių) Stasio Sabalio Lietuvių-esperanto kalbų žodynėlis.
Vėliau prie žodynų daug dirbo Konstantinas Puodėnas. 1988 metais 40000 egz. tiražu išleistas jo parengtas ir Adomo Vaitilavičiaus redaguotas dvigubas Esperanto-lietuvių ir Lietuvių-esperanto kalbų žodynas, kurio antroji dalis apima 195 puslapius (apie 15000 lietuviškų žodžių) .
Konstantinas Puodėnas buvo parengęs ir daug platesnio Lietuvių-esperanto kalbų žodyno juodraštinį variantą, kurį reikėjo iš pagrindų perdirbti, taisyti, pildyti, redaguoti. Tačiau tas jo mašinraštis labai palengvino ir pagreitino šio šiuo metu išleisto žodyno parengimą. Todėl Konstantinas Puodėnas taip pat yra laikomas šio žodyno bendraautoriumi.
Žodyną galima įsigyti Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centre (Kaunas, S.Daukanto g. 11), Lietuvos esperantininkų sąjungoje (Kaunas, L.Zamenhofo g. 5) ir internetu https://leidiniai.plc.lt . Jo kaina – 25 eurai.
Viena kalba, viena tauta, viena rasė, vienas vadas.
Sėkmės jums su esperanto kalba suvienodinti pasaulį iki vienos kalbos kaip karinės uniformos privalomumo visiems žmonėms. (žr. pavyzdį G. Orwell, “1984”)
Nesuprantu, kam reikalinga ta kalba… Nuo to laiko, kai L.Zamenhofas ją sukūrė kaip viso pasaulio žmonių tarpusavio bendravimo kalbą, kokiose valstybėse ir kiek žmonių ją vartoja? Tai čia gi muilo burbulas! Juk yra gyvos anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, arabų, kinų kalbos. O kam reikalinga ta dirbtinė ir negyva kalba?
La projekto Esperanto jam est finita. Jei daugiau kaip per 100 metų nepaplito, tai ir nebepaplis. Adios, desperanto.