Ketvirtadienis, 12 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

10 neįtikėtinų dalykų, kurių nežinojote apie šokoladą

www.alkas.lt
2018-11-03 07:00:53
373
PERŽIŪROS
9
10 neįtikėtinų dalykų, kurių nežinojote apie šokoladą

10 neįtikėtinų faktų, kurių nežinojote apie šokoladą | „Headline Agency“ nuotr.

10 neįtikėtinų faktų, kurių nežinojote apie šokoladą | „Headline Agency“ nuotr.
10 neįtikėtinų faktų, kurių nežinojote apie šokoladą | „Headline Agency“ nuotr.

Sakoma, kad visus žmonės galima skirstyti į dvi rūšis tipus – tuos, kurie mėgsta šokoladą ir tuos, kurie jį dievina.

Ne veltui šio saldumyno garbei suskaičiuotume kone dešimtį tarptautinių ir nacionalinių švenčių, leidžiančių dar kartą pasimėgauti mylimiausiu desertu. Tačiau šis saldumynas dar gali nustebinti – ar jis gali padėti numesti svorio? Ar žinojote, kad šokoladas iš dalies priskiriamas vaisiams ar daržovėms? O ar teko girdėti apie pasaulį užkariavusį rožinį šokoladą?

  1. Šokoladas gali būti vadinamas vaisiumi ar daržove?

Skamba itin netikėtai, tačiau šis saldumynas yra gaminamas iš kakavos pupelių, o pupeles daugelis priskirtų daržovėms. Tačiau šokolado suskubti vadinti daržove nevertėtų – kakavos pupelės nėra priskiriamos ankštinių daržovių kategorijai, nes kakavos pupelės – tai kakavos medžio vaisių sėklos. Kita vertus, „Chemistry Central Journal“ dar 2011 m. publikuotuose tyrimo rezultatuose teigiama, kad šokolado pupelės gali būti įvardijamos kaip „super vaisius“ (angl. super fruit). Taip yra dėl kakavoje esančio antioksidantų kiekio, kuris gali būti didesnis nei tam tikrų vaisių sultyse.

  1. Didžiausia naujovė šokolado rinkoje – rožinis šokoladas

2018 m. įeis į šokolado istoriją visam laikui – būtent šiemet visuomenei buvo pristatyti pirmieji saldumynai su naujuoju šokoladu – „Ruby“. Tai ketvirtoji šokolado rūšis, papildžiusi juodojo, pieniško ir balto šokolado pasiūlą. Tai didžiausia pastarojo šimtmečio šokolado industrijos naujovė, kurią sukūrė šveicarų kompanija „Barry Callebaut“. Naujojo šokolado spalva išgaunama natūraliai, nenaudojant dažiklių ar skonio priedų. Praėjus vos keturiems mėnesiams po „Ruby“ šokolado išradimo, „Nestle“ tarptautinė komanda sukūrė pirmąjį produktą – „KitKat Ruby“ šokoladinį batonėlį. Jo pristatymas sukėlė didžiulį susidomėjimą – per pirmąją savaitę šokolado batonėliai būdavo išparduodami per 30 minučių nuo specializuotų parduotuvių darbo laiko pradžios. Naujovę jau spėjo pamėgti ne tik viso pasaulio, bet ir Lietuvos smaližiai.

  1. Šokoladas gali padėti numesti svorio

Kopenhagos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad reguliariai ir nedidelėmis dozėmis valgant juodąjį šokoladą, greičiau jaučiame sotumo jausmą bei lengviau kontroliuojame potraukį kitiems saldumynams ar greitiems ir nesveikiems užkandžiams. Žurnale „The Journal of the International Society of Sports Nutrition“ paskelbti duomenys taip pat įrodo, kad nedidelis gabalėlis juodojo šokolado gali pagerinti deguonies cirkuliaciją treniruotės metu. Egzistuoja net šokolado dieta, kurios metu pusvalandį iki valgio suvalgoma po mažą juodo šokolado gabalėlį, siekiant sumažinti apetitą.

  1. 90 proc. šokolado istorijos jis buvo skystos konsistencijos

Kai dauguma iš mūsų išgirsta žodį „šokoladas“, įsivaizduojame šokolado plytelę, batonėlį ar saldainius. Tačiau apie 90 proc. visos šokolado istorijos jis buvo skystos konsistencijos gėrimas, neturintis nieko bendro su cukrumi ar saldumu. O ir pats žodis „chocolatl“, atkeliavęs iš Centrinės Amerikos, yra dviejų žodžių „choco“ ir „latl“ junginys, kurie reiškia „kartus vanduo“. Ir tik prieš kiek daugiau nei pusantro šimto metų Didžiojoje Britanijoje buvo sukurta pirmoji šokolado plytelė, kuri buvo pagaminta kartu išlydant cukraus, šokolado ir kakavos sviesto masę.

10 neįtikėtinų faktų, kurių nežinojote apie šokoladą | „Headline Agency“ nuotr.
10 neįtikėtinų faktų, kurių nežinojote apie šokoladą | „Headline Agency“ nuotr.
  1. Šokoladas – tai naujosios kartos vaistas

Juodasis šokoladas yra vienas galingiausių antioksidantų. Esama daugybės įrodymų, kad kakava gali būti itin naudinga sveikatai, ypač apsisaugant nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ji gali sumažinti širdies ligomis sergančių žmonių mirties riziką iki 3 kartų. Dėl kraujotakos palaikymo savybių, juodasis šokoladas gerina ir smegenų veiklą. Specialistai teigia, kad juodasis kartusis šokoladas mažina ir odos vėžio riziką.

  1. Ar egzistuoja sušių, vasabio ar net sakės šokoladas?

Sojų padažas ar suši – tai nėra tik Japoniškos virtuvės maistas, tai taip pat ir šokolado skoniai. Tam tikros Japonijos dalys turi savo regioninius riboto leidimo „KitKat“ šokoladinių batonėlių skonius.  Jų sėkmę lemia ne tik skonių įvairovė, bet ir užkoduota šokoladinių batonėlių pavadinimo prasmė. Žodis „KitKat“ skamba panašiai kaip „kitto katsu“ – japoniška frazė, kuri reiškia sėkmės palinkėjimą (tiksliau – „tikrai laimėsi“). Todėl šį šokoladinį batonėlį tapo itin populiaru dovanoti vaikams ar studentams prieš įvairius atsiskaitymus ar egzaminus.

  1. Šokoladiniai sausainiai iš tiesų buvo atsitiktinumas

1930m. kepdama sausainius Ruth Wakefield turbūt nė nesitikėjo, kad mažas eksperimentas virtuvėje taps naujuoju maisto pramonės išradimu, kurį pamėgs visas pasaulis. Moteris kepdama sausainius vietoj įprasto kepinių šokolado į tešlą įdėjo įprasto šokolado sulaužytus gabaliukus, tikėdamasi, kad šokoladas ištirps tešlos masėje. Tačiau iš tiesų, vietoj įprastų šokoladinių sausainių per klaidą ji iškepė traškius sausainius su šokolado gabaliukais. Vėliau moteris šį receptą perdavė „Nestle“ kompanijai. Mainais už receptą Ruth Wakefield gavo ne milijonus dolerių, bet nemokamą šokolado tiekimą visam gyvenimui ir įėjo į istoriją kaip viena ryškiausių to meto moterų-išradėjų maisto srityje.

  1. Rekordinė šokolado plytelė svėrė beveik 6 tonas

Pernai Peru saldumynų meistrai pagamino didžiausią pasaulyje juodojo šokolado plytelę su riešutais. Plytelė, kurios 70 proc. sudarė gryna kakava, buvo 7 metrų ilgio, 3 metrų pločio ir 5 cm storio. Ši plytelė buvo įregistruota Gineso pasaulio rekordų knygoje. Meistrai plytelės gaminimui užtruko apie aštuonias valandas, sudėdami daugiau nei 900 kilogramų kakavos ir daugiau nei 20 kilogramų riešutų.

Sunkiausia pasaulyje svorio šokoladinė plytelė buvo sukurta Jungtinėje Karalystėje. 2011-ųjų rugsėjį pagaminta šokolado plytelė svėrė beveik šešias tonas.

  1. Šokoladas gali padėti įveikti nerimą

Šokoladas yra išskirtinis saldumynas ne tik dėl jo skoninių ar gydomųjų savybių, bet ir dėl sodraus kvapo. Jis turi raminamųjų savybių, kurios teigiamai veikia centrinę nervų sistemą, mažina nuovargį, palankiai veikia psichiką, mažina dirglumą bei subalansuoja emocijas. Štai Australijos mokslininkai iš Swinburne universiteto 2013 m. publikavo tyrimo rezultatus, kurie įrodė, kad kakavoje esančios sudedamosios dalys padeda nusiraminti ir įveikti nerimą. Ne veltui šokolado kvapai naudojami ir kuriant eterinių aliejų, namų kvapų ar kūno priežiūros priemones.

  1. Juodas šokoladas gali padėti užkirsti kelią dantų ėduoniui

Saldumynai ir sveiki dantys skamba tarsi du nesuderinami dalykai, tad turbūt sunku patikėti, kad juodasis šokoladas gali būti naudingas sveikiems dantims. Tačiau juodasis šokoladas turi daug kakavos, kurioje gausu tanino, o būtent ši medžiaga užkerta kelią dantenų uždegimui bei erozijai. Be to, juodajame šokolade gausu kalcio, kuris reikalingas, kad dantys būtų tvirti ir sveiki. Kakava taip pat naudinga kovojant su ėduonimi, nes mažina rūgštingumą burnos ertmėje. Tačiau norint, kad juodasis šokoladas būtų iš tiesų naudingas, reikėtų rinktis šokoladą, kuriame mažiau cukraus ir 80 proc. sudėties sudaro kakava.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Atsikračiusi 32 kg muzikantė pajuto sveiko gyvenimo prasmę

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Gintaras Raulinaitis says:
    7 metai ago

    Žinote ką??. Man ši publikacija labai sukelia įtarimą, jog tai kokios šokoladą gaminančios įmonės reklaminis užsakymas… O kalbant apie jo įtaka dantų ėduoniui, na, tai visiems turėtų būti aišku, – vos tik suvalgete šokoladą ar medaus, tai ir jaugi skubekite išsivalyti dantis su dantų pasta! Visgi dar stai ką esminionegalima prižiūrėti: IŠ TIESŲ – ŠOKOLADAS YRA LABAI ŽALINGAS KRAUJAGYSLIŲ SIENELĖMIS, KADANGI I VAŠKĄ PANAŠIOS CHOLESTEROLIO APNAŠOS SUSIAURINA KRAUJAGYSLIŲ SIENELIŲ KRAUJO PRALAIDUMO SPINDĮ. IR GALOP ŽMOGŲ IŠTINKA INFARKTAS

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      7 metai ago

      Jei mes patys negebam išlaikyti savo spaudos, jai tenka įsileisti tuos, kad bent šiek tiek egzistenciją palaiko.

      Atsakyti
  2. Skalvis says:
    7 metai ago

    Šveicarai ilgai kovojo, kad šokaladu nebūtų vadinama tai, kas visai ne šokoladas. Šokolado pagrindą sudaro kakavos sviestas, kurio , tipo, šokolade visai nėra. Pralaimėjo šveicarai – klastotės viešpatauja: prieš pinigus nepašokinėsi. Lietuvos saldumynų pramonė irgi visiškai klastotojų rankose.

    Atsakyti
  3. Getas says:
    7 metai ago

    Šokoladas turi būti kartus- 80-90proc. kakavos sviestas, tada gal ir sveika. Lietuvoje “Pergalė” gamina 72 proc., o galėtų gaminti 80 proc.. O pieniškas šokoladas visiškai nesveika valgyti. Mums reikia kartumo ir tą pratinti nuo mažens, nes kartumas lentelėje yra pirmoje vietoje pagal 5 tūkst. metų Ajurvedos kultūrą, o saldumas paskutinėse vietose.

    Atsakyti
  4. Skalvis says:
    7 metai ago

    Getas stengiasi prastumti tą pačią klastą, kaip ir šokolado pramonė: kakavos miltelius pateigti kaip kakavos sviestą ? Čia ir yra skirtumas tarp šokolado ir jo klastotės. Kiek Pergalės šokolade kakavos sviesto ? 0% ?

    Atsakyti
  5. Skalvis says:
    7 metai ago

    Dėl ” kartumo ” : maistas nėra nei kartus, nei saldus, nei rūkštus, neis sūrus. Skonį maistui suteikia mūsų skonio jutikliai. Taip jie pasako mums ko vengti, ko siekti. Kas maistinga, kas nuodinga. Kartu – nuodinga, saldu – maistinga. Tačiau: kas yra nikotinas ar kofeinas ? Besticidai , skirti augalams apsiginti nuo užpuolikų. Kas atsitinka žmogui pavartojus nikotiną ar kofeiną ? Organizmas supranta tai kaip nuodą. Ką daro ? Širdis paspartėja, kraujos spaudimas pakyla, medžiagų apykaita pagreitėja. Taip stengiasi kuo greičiau nuodo atsikratyti. Mobilizuojasi ir tuo pačiu mes jaučiame visapusišką pagyvėjimą. Taig: protingai naudojamas nuodas – vaistas. Bet: per dažnai, per stipriai taip žaidžiant su savo kūnu, jis pasakys: eik tu nafik !

    Atsakyti
  6. Gintaras Raulinaitis says:
    7 metai ago

    Matai, blogiausia yra tai, jogei kofeinas trugdo žmogaus kaulams pasisavinti kalcį

    Atsakyti
    • Skalvis says:
      7 metai ago

      Na, nereikia savintis kas nepriklauso. Arba: neišsikepsi kiaušinienės nesudaužęs kiaušinio. Kažkada viskas buvo paprasta. Dabar turi net valdydamas ir gerdamas būti išmanusis. Bet mes gyvename pasaulyje, kur daiktai išmanėja, o žmonės kvailėja. Todėl stengiamasi kuo greičiau sukurti daiktinį žmogų. Ne tik , kad išprotėjusį dėl daiktų, bet, kad pats būtų daiktas.

      Atsakyti
  7. Skalvis says:
    7 metai ago

    Dėl saldumo: kai vystėsi pojutis – saldu skanu, dar nebuvo cukraus fabrikų. Saldu tai buvo uogos ir vaisiai. Tą malonumą puikiai išnaudoja pramonė. Bet visų gražiausia yra tai, kad cukrų pakeičia pačiu pigiausiu saldikliu sakarinu. Organizmas reaguoja kaip į cukrų, bet tai ne cukrus. Tada. visai šakės..Diabetas garantuotas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kęstutis Mažeika
Lietuvoje

Visuomenės reikmėms paimtą žemę siūloma kompensuoti sklypu valstybinėje žemėje

2026 02 12
Sveikata
Lietuvoje

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai taps paprastesni

2026 02 12
Atliekų perdirbimo įmonė
Lietuvoje

Iš Skaidiškių išsikelia dar viena atliekų perdirbimo įmonė

2026 02 12
Būstas
Lietuvoje

Lietuvoje refinansuota ar persitarta dėl beveik penktadalio būsto paskolų

2026 02 12
Simonas Gentvilas | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Rengiamas neeilinis Aplinkos apsaugos komiteto posėdį „Nemuno aušros“ atstovui nušalinti

2026 02 12
Parama Ukrainai
Lietuvoje

Ukrainai skirti generatoriai šalį sėkmingai pasiekė geležinkeliu

2026 02 12
Vaikai
Lietuvoje

Vilnius šiemet skiria 1 mln. eurų vaikų vasaros stovykloms

2026 02 12
Migracijos departamento automobiliai | VRM nuotr.
Lietuvoje

Migracijos departamentui perduoti nauji tarnybiniai automobiliai

2026 02 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar apie J. Vaiškūnas. Kai Nacionalinės premijos paverčiamos saviapdovanojimais
  • Šįvakar 18 val. LRT Plius apie J. Vaiškūnas. Kai Nacionalinės premijos paverčiamos saviapdovanojimais
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kai Nacionalinės premijos paverčiamos saviapdovanojimais
  • taiva apie R. Armaitis. Simuliacija, kuri kelia nerimą: kaip greitai Lietuva galėtų tapti karo zona

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visuomenės reikmėms paimtą žemę siūloma kompensuoti sklypu valstybinėje žemėje
  • Profilaktiniai sveikatos tikrinimai taps paprastesni
  • Iš Skaidiškių išsikelia dar viena atliekų perdirbimo įmonė
  • Lietuvoje refinansuota ar persitarta dėl beveik penktadalio būsto paskolų

Kiti Straipsniai

Sveikata

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai taps paprastesni

2026 02 12
Sveikata

Tyrimas atskleidė, ką ligoniai labiausiai vertina šeimos gydytojų darbe

2026 02 08
parkwoodtravel.ca nuotr.

Kad „Instagram“ įkvėptos atostogos nesibaigtų ligoninėje

2026 02 07
Vaistai

Vaistų vartojimas: prieš ar po valgio

2026 02 01
Gripas

Žiema – vaikų ligų metas: kaip padėti mažiesiems kovoti su virusais?

2026 02 01
Sergamumas gripu sumažėjo visoje Lietuvoje

Kodėl šiltas šalikas nuo peršalimo neapsaugo?

2026 02 01
Maisto papildai sportui

Kaip lengviau atsigauti po didelio krūvio treniruotės?

2026 01 30
Pinigai

Daugiau nei du milijonai grąžintų lėšų pasitarnaus ligonių gydymui

2026 01 27
Marija Jakubauskienė

Sveikatos apsaugos ministrė pripažįsta, kad liberalai buvo teisūs

2026 01 27
Kas yra gingvitas

Kas yra gingvitas? Simptomai, gydymas ir prevencija

2026 01 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar apie J. Vaiškūnas. Kai Nacionalinės premijos paverčiamos saviapdovanojimais
  • Šįvakar 18 val. LRT Plius apie J. Vaiškūnas. Kai Nacionalinės premijos paverčiamos saviapdovanojimais
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kai Nacionalinės premijos paverčiamos saviapdovanojimais
  • taiva apie R. Armaitis. Simuliacija, kuri kelia nerimą: kaip greitai Lietuva galėtų tapti karo zona
  • Nuomonė. apie J. Vaiškūnas. Kai Nacionalinės premijos paverčiamos saviapdovanojimais
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ką kiekvienam vairuotojui privalu žinoti apie valytuvus

Ką kiekvienam vairuotojui privalu žinoti apie valytuvus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai