
To Lietuvoje dar nebuvo.
Aš ne apie tuos žadamus nurėžti nuo kultūros biudžeto 15 proc. – Lietuvoje visuomet taupoma pirmiausia kultūros sąskaita, nors prieš rinkimus visos partijos meluoja, kad kultūra – joms prioritetas.
Bet kad sezono metu nutrauktų veiklą Nacionalinis dramos teatras ir Valstybinė filharmonija – to tikrai dar nebuvo net keistai valdomoje Lietuvos valstybėje.
Naujas valstybės kultūros politikos ir kultūros vadybos žodis: šaukiant apie pinigų kultūrai stygių, atsisakoma pajamų už spektaklius ir koncertus. Kas šios kvailystės autorius?
Nesyk buvo remontuojama per savo istoriją šlovingoji senoji Filharmonija, Nacionalinis dramos teatras Vilniuje net iš naujo buvo pastatytas (rekonstruotas), tačiau prieš tai būdavo iš anksto pasirūpinta, kur šie nacionalinio profesinio meno flagmanai tęs savo veiklą, kol statybininkai baigs darbą.
Ir buvę Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovai daugybę kartų sudėtingiausius scenos rekonstrukcijos ir teatro remonto darbus taip suplanuodavo ir išdėstydavo, kad jie nėmaž nesugriaudavo teatro sezono. Mat tie vadovai buvo profesionalai, žinantys, kad nieko nėra svarbiau už teatro ir muzikos sezoną.
Kas būtų,jeigu vasaros sezono metu Palangoje, Nidoje, Juodkrantėje remontus pradėtų restoranai, kavinės, poilsio namai, taip pat privačių būstų savininkai? Pamanytume, kad pajūryje prasidėjo masinis pamišimas. Tačiau Lietuvos kultūroje nuo šio sezono tai bus normalu.
Beje, jeigu kavinė ar kirpykla laikinai uždaroma remontui, paprastai ant durų kabinamas skelbimas, kur ji persikėlusi, kad klientai neišsilakstytų pas konkurentus. Kur persikėlė Nacionalinis dramos teatras, Valstybinė filharmonija? Gal į Lietuvos Kultūros ministeriją? Bet ant teatro ir filharmonijos durų nei ministerijos adreso, nei kultūros ministrės L.Ruokytės –Jonson telefono.
Kultūros ministrė Nacionalinį dramos teatrą ir Valstybinę filharmoniją paleido neribotų atostogų. Kai protas paleidžiamas atostogų, iš Balio Sruogos „Dievų miško“ žinome, jog viskas baigiasi koncentracijos stovykla. Kuo Lietuvai baigsis, kai jos kultūra išvaroma priverstinių atostogų? Ar išvaryta ji beturės kur sugrįžti? Kuo nacionalinei kultūrai baigsis kultūros ministrės ir jos „chebrytės“ absoliuti ir agresyvi inkopetencija?
Girto ežiuko svajonės: “Kad taip valdžiažmogiai visi vienu metu išeitų atostogų ir daugiau nebegrįžtų…”
Taigi atrodo dar ir Kongresų rūmai ruošiasi rekonstrukcijai..Kultūros sunaikinimas kitaip nepavadinsi.
Lietuvos kultūra ne ,,išėjo atostogų”, o ją išvijo atostogų.
Sklinda gandai, jog „Kultūros” m-ja pasiūlė vyriausybei Lietuvos kino atsisakyti, sunaikinti ar parduoti. Kiek žinau, jis yra sukaupęs kad ir ne visą, bet nemažą Lietuvos kino archyvą, ir planuose buvo kaip nors susigrąžinti ar bent išpirkti iš Maskvos jos pagrobtą tarpukario ir sovietmečio archyvo dalį. Tačiau vyriausybės mus vedą iš krizės į krizę, tai… „Kultūros” ministrė rado genialią išeitį.
Na, kas savo nosines kur papuola pameta…
Na, kam reikalinga kultūra mieste, kuriamr žmonės gyvena pagal principą: dirbk, pirk ir mirk ?
Manau, kad tai ne „kvailystė“, o kryptingos, planingos diversijos prieš Lietuvą dalis. Kartu su svarbių ženklų šalinimu iš viešųjų erdvių, kultūrinės visuomenės kiršinimu ir t.t. Mes jau seniai gyvename savotiško „lėtinio“ karo stovyje, kurio viena iš nuostabių savybių ta, kad jo neįmanoma „įrodyti“! Kaip ir Ukrainoje. Bet gal svarbiau būtų ne įrodinėti, o išmokti gintis?