Spalio 24 d., trečiadienį, 11:30 val. Vilniuje, Seimo III rūmai, Konferencijų salė Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetu Seime surengs konferenciją „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“. Ši konferencija skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir folklorinio judėjimo bei žygeivystės 50-mečiui pažymėti.
Konferencijos dalyviai sieks atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į folklorinių ansamblių bei žygeivystės judėjimo reikšmę Lietuvai išsivaduojant iš sovietinio režimo.
EKGT pirmininkės Dalios Urbanavičienės teigimu, pusiau pogrindinė folklorininkų, kraštotyrininkų ir žygeivių veikla sovietmečiu buvo vienas iš svarbiausių
tautos dvasią ir atmintį padėjusių išsaugoti judėjimų. Jame brendo išlaisvintos Lietuvos idėja, tapusi XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje kilusios Dainuojančiosios revoliucijos ištakomis.
Konferencijoje pranešimus skaitys mokslininkai, tiriantys etnokultūrinio sąjūdžio ypatumus, folklorinių ansamblių, žygeivių, kraštotyrininkų ir ramuviečių judėjimo pradininkai ir aktyvūs dalyviai. Bus aptarta šio judėjimo reikšmė ir prasmė Lietuvos istorijoje.
Taip pat vyks diskusija apie folklorinių ansamblių veiklą bei būklę prieš ir po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. Konferencijos pabaigoje bus priimti konferencijos pranešimų pagrindu parengti nutarimai ir siūlymai.
Konferenciją pasibaigs koncertu. Jame dalyvaus 50-metį švenčiantis VU folkloro ansamblis „Ratilio“ ir nuo 1970 m. gyvuojantis Žiūrų kaimo etnografinis ansamblis, kuriame dainuoja šio kaimo aplinkoje išaugusios kelios kartos.
Norintys dalyvauti šioje konferencijoje turi iki spalio 23 d. parašyti el. paštu info@ekgt.lt
Prieš prasidedant konferencijai 10.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Seimo nario Stasio Tumėno spaudos konferencija „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos“.
Žiūrėkite tiesioginė spaudos konferencijos transliaciją ir užduokite klausimus ČIA (nuoroda veiks vykstant spaudos konferencijai):
Konferencijos darbą galima bus tiesiogiai stebėti internetu:
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas
Etninės kultūros globos taryba
Konferencija
Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė
Skirta Lietuvos atkūrimo 100-mečiui, folklorinio judėjimo ir žygeivystės 50-mečiui
2018 m. spalio 24 d.
Lietuvos Respublikos Seimas, Gedimino pr. 53, Vilnius
Seimo III rūmai, Konferencijų salė
DIENOTVARKĖ
10.30–11.30 Konferencijos dalyvių registracija
11.30–14.00 I posėdis
Pirmininkauja: Seimo narys Stasys Tumėnas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė
11.30 Konferencijos atidarymas (Seimo Kultūros komiteto ir laikinosios Etninės kultūros grupės atstovų pasisakymai)
11.45 Įžanginis pranešimas: prof. dr. Ainė Ramonaitė. Etnokultūrinis judėjimas sovietmečiu: nematoma alternatyva sistemai?
Kraštotyros, ramuvos, žygeivystės judėjimai sovietmečiu
12.00 Vladas Braziūnas. Ąžuolėli šimtašaki, vidury pasaulio dygęs.
12.15 Venantas Mačiekus. Lietuviška Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuviečių veikla.
12.30 Prof. dr. Valentinas Baltrūnas. Nuo turizmo iki žygeivystės.
12.45 Nijolė Balčiūnienė. Žygeivių atotrūkis nuo sovietinės visuomenės. Dainų klubo pradžia.
13.00 Antanas Gudelis. XX a. 7-ojo dešimtmečio jaunimo tautinis judėjimas. Laikotarpio kontekstas.
13.15 Ramunė Vėliuvienė. Idėjos dėl prioritetinių kraštotyros krypčių.
13.30 Apybraiža apie Norbertą Vėlių LRT laidoje „Ryto suktinis su Zita Kelmickaite“.
14.00–14.30 kavos pertrauka
14.40–17.00 II posėdis
Folklorinio judėjimo raida
Pirmininkauja: prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė (pradedama „Visi“ ansamblio atstovų daina)
14.40 Doc. Zita Kelmickaitė. Folklorinis judėjimas sovietmečiu: išlikimo galimybės ir manipuliacijos.
15.00 Doc. dr. Lina Petrošienė. Klaipėdos krašto folkloro / lietuvybės gaivinimas XX a. 2-ojoje pusėje.
15.15 Doc. Rūta Vildžiūnienė. Autentiškos saviraiškos būdai folkloro ansamblių veiklomis.
15.30 Folklorinis judėjimas prieš ir po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo (pasisakymams vadovauja prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė, dalyvauja prof. dr. Rytis Ambrazevičius, Vida Šatkauskienė, Julija Ikamaitė, Eglė Valentė).
16.20 Pasisakymai ir nutarimų priėmimas.
17.00 Koncertas, dalyvauja Žiūrų kaimo (Varėnos r.) etnografinis ansamblis, VU folkloro ansamblis „Ratilio“.
Organizacinis komitetas: N. Balčiūnienė, dr. L. Petrošienė, doc. dr. D. Senvaitytė, J. Šorys, doc. dr. D. Urbanavičienė, prof. habil. dr. D. Vyčinienė.
Puikus renginys.
Manau, kad Lietuvoje nepalnytai buvo pamirštas kultūrinių ir jaunimo organizacijų indėlis. Juk būtent jos ir paskatino Politinį mūsų tautos atgimimą.
Tad gražios konferencijos, sėkmės!
,,… pusiau pogrindinė,,,,” 🙂 🙂 🙂
Prie šių judėjimų derėtų priskirti ir blaivystės judėjimą, kuris savyje apjungė tautiškumą bei kartu buvo ir žygeiviškas. Blaivystės judėjimas visuomenėje, ypač Vilniuje buvo žinomas kaip Blaivystės klubo “Sąjūdis” veikla.
Dar vieną, kad ir ne etno, bet visgi tikrą ir labai prie psichologinio komforto prisidėjusį judėjimą turėtume prisiminti – Lietuvos vairuotojų eismo kultūros.
Neprisimenu kelintais metais, nežinau, kas buvo pradininkas, tačiau buvo užsimota „jiems parodyti”, jog Lietuvoje Vakarų kultūros eismas. Ir iš tiesų tada juntamai pakito vietos vairuotojų elgesys gatvėse ir keliuose, svarbiausia – nesuvaidintas geranoriškumas, kai netgi su malonumu vairuotojai praleisdavo „žioplas bobules”, ar mamą-žąsį, vedančią per kelią savo žąsiukus ir pan. Stiprūs vyrai pajuto malonumą globoti silpnuosius eismo dalyvius. Tada ir pakelėje stovinčių pavėžėjimo judėjimas prasidėjo. Kitų SSSR tautų vairuotojai irgi į tai atkreipdavo dėmesį, gėrėjosi „u vas kak na Zapade”.
O kada jis prasidėjo? Kažkaip neprisimenu.
gal Kvietkauskas prisimena? Jis anuomet buvo visų albiniukų TV „globėjas”.
Tada spaudoje pasirodydavo straipsnių apie vieno kitam draugišką pagalbą keliuose, padėkų, įv. sambūriuose (bibliotekų renginiuose ar kitur) būdavo pasikalbama apie tai, kaip pas mus jau taip yra, o kitame SSSRe taip nėra. Prisimenu kažką apie tai, kad moteriai nuleido ratą autostradoje, tai niekas nepravažiavo pro šalį – keletas mašinų sustojo, ratą jai ar tai savo paskolino, ar jos atsarginiu pakeitė, ar tai sutvarkė, bet visi laimingai nuvažiavo savo keliais. Dabar mūsų keliuose viskas toli gražu nebe taip. Gal su ekologiniu judėjimu tada viskas prasidėjo? Dėl to įvairiuose ar roko maršuose, ar kituose renginiuose galėjo dalyvauti tiek daug žmonių, nors nei pinigų nei mašinų kelionėms neturėjo. Juk prie Sąjūdžio artėjome per ankstesnes iniciatyvas, per susikūrusias naujas draugijas.
Judėjimas Kaune, Politechnikos institute, prasidėjo po A. Vienuolio mirties, 1957 metais, kaip per studentų rankas pradėjo vaikščioti A. Vienuolio kreipimasis LTSR Aukščiausioje taryboj, dėl Vilnijoos lenkinimo. Pirma tokia žygiaiviška akcija KPI įvyko 1958 rudenį, po priedanga būk tai aplankyti Drukšių “tautų draugystės” elektrinę. Gavome tam tikslui autobusiuką. Pėsčiomis apėjome pusę Drukšių ežero. Bučiavome Lietuvos žemę, kai eidami kirtome Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Grįžtant pro Kamajus priėmėm pakeleivį, kuris pasipasakojo esąs legendinis Pupų dėdė. Turiu ir žygio dalyvių nuotrauką.