Aukščiausiasis Teismas išteisino Kauno medžių gynėjus (video)

Spalio 10 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė neskundžiamą nutartį, kad medžių kirtimui Kaune pasipriešinusiems ir policijos „stop“ juostos nepaisiusieji piliečiai neturi būti baudžiami. Teismas patvirtino, kad visuomenė turi teisę iš savivaldybės reikalauti kokybiškos informacijos apie ketinamų iškirsti medžių būklę, prašyti atlikti želdinių būklės ekspertizę.

LAT nusprendė administracines bylas pareiškėjams – Auksei Petrulienei ir advokatui Sauliui Dambrauskui – nutraukti.

2017 m. viešumoje plačiai nuskambėjo žinia, kad Kauno miesto gatvėse pradėjus kirsti medžius, visuomenė ėmė reikšti nepasitenkinimą, prašė stabdyti medžių naikinimo darbus, įvairioms valdžios įstaigoms ir valdininkams ėmė rašyti skundus. Nesulaukus iš savivaldybės atsako, S. Dambrauskas pats ėmėsi skubių veiksmų siekdamas apsaugoti naikinamus medžius.

Lietuvos dendrologų draugija, apžiūrėjusi likusius penkis nenupjautus ir septynis nupjautus kaštonus, nustatė, kad šie medžiai gali (ar galėjo, nes dalis jų nupjauta) dar ne mažiau kaip keliasdešimt metų saugiai augti šioje vietoje. Anot dendrologų, medžių šaknų sistema vykdant gatvės rekonstravimo darbus nebuvo pažeista, nes įrengiamas kelkraščio bortas buvo daugiau kaip už 3 metrų.

Pirmosios instancijos teismas S. Dambrauską nubaudė už tai, kad jis nevykdė, esą, teisėto policijos pareigūnų nurodymo pasitraukti iš nesaugios, laikinai apribotos asmenims patekti vietos, prievarta buvo patrauktas, perėjo juostą „STOP POLICIJA“ (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 2 ir 4 dalys). Apeliacinės instancijos teismas S. Dambrausko apeliacinį skundą atmetė. Pareiškėjas kasacinio teismo prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir administracinę teiseną jam nutraukti.

Tačiau LAT atnaujino administracinio nusižengimo bylą ir tenkino asmens prašymą – administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teisėjų kolegija nusprendė, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami asmens kaltės klausimą, neatsižvelgė į visus šiam klausimui spręsti reikšmingus bylos duomenis ir netinkamai taikė aplinkos apsaugos klausimus reglamentuojančius teisės aktus.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme kaip vienas iš bendrųjų principų yra nurodoma tai, kad, pertvarkant esamus želdynus ir kuriant naujus, įvertinama suinteresuotos visuomenės motyvuota nuomonė. Taip pat želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, veisimo valdymą vykdo savivaldybės, kurios […] teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais; fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę gauti patikimą informaciją apie želdynų ir želdinių inventorizavimą, apskaitą, planuojamus ir vykdomus darbus želdynų teritorijose; inicijuoti ir teikti pasiūlymus valstybės institucijoms ir savivaldybėms dėl naujų želdynų kūrimo, esamų želdynų ir želdinių apsaugos; nustatyta tvarka apskųsti valstybės institucijų, savivaldybių, atskirų pareigūnų, fizinių ir juridinių asmenų veiksmus, kai jie pažeidžia želdynų ir želdinių apsaugos reikalavimus. Šiame įstatyme nurodyta ir tai, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos.

Teisėjų kolegija pripažino, kad suinteresuota visuomenė turėjo teisę iš savivaldybės reikalauti kokybiškos informacijos apie ketinamų iškirsti medžių būklę, prašyti atlikti želdinių būklės ekspertizę, o kaip rodo bylos medžiaga, į pateiktus prašymus ir reikalavimus nebuvo reaguojama. Nutartyje išaiškinta, kad asmuo buvo įsitikinęs, jog siekia visuomenei naudingo rezultato, kad vykdo Želdynų įstatyme įtvirtintą nuostatą (14 straipsnio 2 dalis), jog fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, kartu reiškia ir įstatymu jam deleguotą pareigą ginti želdynus. Šioje konkrečioje byloje ši pareiga reikštų neleisti iškirsti dar likusių neiškirstų kaštonų. Pareiškėjas, kaip ir kiti su juo buvę asmenys, nesitraukė nuo medžių, neleido vykdyti darbų, nes pasitraukus iš įvykio vietos, nukirtus medžius, jau neliktų galimybės atlikti kokybišką jų būklės ekspertizę, juolab atkurti buvusią situaciją.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius duomenis ir vertindama susidariusią situaciją, kuriai esant nebuvo paklūsta policijos pareigūnų reikalavimams ir pereita „STOP POLICIJA“ juosta, konstatavo, kad asmens veikoje nėra kaltės, jo valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą, o į bent laikiną medžių išsaugojimą nuo iškirtimo, kol bus išsiaiškinta jų būklė.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

LAT yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.