A. Krupavičius: Kai kuriems į prezidentus geriau neiti

Prezidento rinkimų kampanijos karuselė įsibėgėja. Į kandidatų sąrašą jungiasi vis daugiau politikų, siekiančių aukščiausio šalies vadovo posto. Kas juo taps, visi kartu nuspręsime mes, Lietuvos žmonės. Apie tai, kurie kandidatai verti perimti į rankas valstybės vairą, „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Algiu Krupavičiumi. Jo paprašėme apžvelgti prasidėjusią rinkiminę kampaniją, įvertinti kandidatus ir išskirti jų stipriąsias bei silpnąsias puses.

– Dalyvauti prezidento rinkimuose šiuo metu oficialiai yra apsisprendę 8 kandidatai, o visuomenė vis dar laukia S.Skvernelio atsakymo. Ar galima tikėtis, kad kandidatų sulauksime ir daugiau?

– Nors daug ženklų rodo, kad S.Skvernelis labai nori dalyvauti rinkimuose, šiuo metu jo reitingas krenta. Jo aukso amžius užimti prezidento postą buvo 2017 m. pavasarį ir vasarą. Jis asmeniškai, matyt, visais įmanomais būdais siektų prezidento posto. Bet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai iškyla rimta dilema: ar siųsti premjerą į prezidento rinkimus, ar visgi susilaikyti ir ieškoti kito kandidato.

Neverta tikėtis, kad verslininkas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis kandidatuotų į prezidentus.

Savo kandidatų nepaskelbę liko dvi socialdemokratų jėgos. Atviras klausimas, ar jie ryšis kelti savo kandidatus. Taip pat manau, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis turi didelę pagundą dalyvauti dėl paprastos priežasties – lygiagrečiai vyks EP rinkimai, tad jiems reikės matomumo. Taip gali galvoti ir kiti partijų vadovai. Tad manau, kad kandidatų sąrašas bus ganėtinai ilgas.

– Ar galime tikėtis kandidatų sąraše išvysti Rolando Pakso pavardę?

– Kol kas jis tai padaryti neturi teisinių galimybių, nes susijusiam Konstitucijos pakeitimui reikia 95 Seimo narių balsų. Tad galimybė jam teisėtai dalyvauti rinkimuose prilygsta miražui. Bet yra ir kitų būdų, pavyzdžiui, rengti lygiagrečius rinkimus (lygiagrečiai oficialiems rinkimams rengti neoficialius).

– Stebint televizijoje transliuojamas naujienas apie artėjančius prezidento rinkimus, vis „pamirštami“ paminėti kai kurie kandidatai. Pavyzdžiui, A.Juozaitis ar A.Maldeikienė. Galima galvoti, kad dalis rinkėjų apie  šiuos kandidatus sužinos tik pamatę jų pavardes balsavimo biuletenyje?

– Televizijos, deja, yra šališkos. Tai reiškinys matomas visame pasaulyje. Nacionalinis transliuotojas turėtų būti neutralus ir objektyvus, pateikti visų kandidatų požiūrius visuomenei. Dabar šališkumas yra akivaizdus.

A.Juozaičio perspektyvos rinkimuose yra geros. Jau dabar jis įvardijamas kaip paslaptingas, kitoks kandidatas. Pagal balsų pasiskirstymą 2015 m. rinkimuose, galima manyti, kad A.Juozaitis tikrai galėtų pretenduoti į buvusius Artūro Paulausko rinkėjus. Tuose rinkimuose A.Paulauskas surinko apie 12 proc. balsų ir buvo „per plauką“ nuo antrojo rinkimų rato. Ko gero, A.Juozaičio perspektyvos yra netgi geresnės, nes 2015 m. A.Paulauskas jau turėjo įvairiai vertinamą istoriją politikoje. Šiuo požiūriu, galima sakyti, kad A.Juozaitis yra „švarus lapas“.

– G.Nausėda apie apsisprendimą dalyvauti rinkimuose paskelbė priešais Gyvybės mokslų centrą, V.Ušackas – Kaune, greta „Laisvės kario“, A.Juozaitis – Biržų pilyje. Ne per daug pompastikos?

– Prisistatymai tuo pačiu buvo ir pompastiški, ir tradiciniai. Sakyčiau, vaizduotės kai kuriems kandidatams pritrūko. Gal Lietuvoje nueiti prie paminklo su bendražygių grupele ir viešai pareikšti apie dalyvavimą, kaip tai padarė V.Ušackas, mažiau įprasta. Bet pasauliui tai atrodo gana banaliai.

Be to, atkreipkime dėmesį, kai A.Juozaitis tiksliai įvardijo, kada ir kur paskelbs savo apsisprendimą, iki to likus daugiau kaip dienai, G.Nausėda paskelbia, kad jis savo sprendimą pasakys tą pačią dieną ir valandą, tik kitoje vietoje. Politinės etikos požiūriu tai yra labai blogas sprendimas.

***

Kandidatai į prezidentus politologo Algio Krupavičiaus akimis:

Arvydas JUOZAITIS

Jis turi profesinės patirties įvairiose srityse, taip pat politikoje, diplomatijoje. Jo keturių „bokštų“ programa – kalba, šeima, nacionalinis tautinis švietimas ir teisingumas – skamba logiškai ir įtikinamai.

Trūksta organizacijos, kuri padėtų rengti rinkimų kampaniją. Be to, kai kuriais atvejais jis bandomas sutapatinti su tautininkų politine srove. Jei jam pavyks išvengti vienos politinės grupės „privatizavimo“, jis taps viršpartiniu ir rimtu antisisteminiu kandidatu.

Gitanas NAUSĖDA

Geras ekonomistas, ekspertas. Jeigu būtų renkamas finansų ministras, galėtų būti kandidatas numeris vienas.

Visoje savo profesinėje veikloje jis užėmė konsultanto, patarėjo, eksperto pareigas. Ko gero, nėra vadovavęs jokiai didesnei organizacijai. Vadovavimas ugdo tam tikras lyderystės savybes, gebėjimą telkti ir burti organizaciją.

Ingrida ŠIMONYTĖ

Kaip finansų ir ekonomikos ekspertė, ji yra svarstytina kandidatė į atitinkamą ministro postą. I.Šimonytė atrodo energinga, sveiko proto politikė. Ištikimi Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų rinkėjai, ko gero, didžiąja dalimi ją palaikys.

Finansų ministro kompetencijų prezidentui neužtenka. Be to, I.Šimonytė nelabai pripažįsta savo klaidų, tai būdinga ir dabartinei prezidentei. Politikė nėra savikritiška, stengiasi apginti savo sprendimus ir nėra linkusi į juos pažvelgti iš šalies. Dabar Seime vykstantis parlamentinis tyrimas taip pat lems tai, kad jai gali sunkiai sektis pritraukti abejojančius rinkėjus.

Saulius SKVERNELIS

Geras komunikatorius, geba bendrauti su skirtingais žmonėmis, su žiniasklaida.

Visi bandymai „vynioti į vatą“ apsisprendimą dalyvauti rinkimuose yra ne visai sąžiningi. S.Skvernelis jau buvo viešai charakterizuotas kaip pavojingas populistas. Kuo toliau, tuo problemos, susijusios su populizmu, augs dideliu pagreičiu. Viešojoje erdvėje taip pat formuojamas naujas S.Skvernelio apibūdinimas – susireikšminęs demagogas. Neprisiima atsakomybės. Tai įrodo istorija, kai policija kelias valandas vaikėsi konvojuojamą asmenį, kuris iš pareigūno atėmė ginklą. Ministras nematė reikalo apie tai kalbėtis su tuometine Seimo pirmininke Loreta Graužiniene. Neseniai S.Skvernelis pareiškė, kad dėl kainų mažinimo žemės ūkio ministras turi priimti sprendimą per savaitę. Nors mokesčių ir PVM politika yra ne Žemės ūkio ministerijos reikalas, o už įvedamą mokesčių mažinimą pirmiausia atsakomybę turi prisiimti ministras pirmininkas.

Vygaudas UŠACKAS

V.Ušackas turi kompetencijos užsienio reikalų ir saugumo politikos lauke, todėl jis tiktų užimti šių sričių ministro postą. Savo trūkumus V.Ušackas bando užpildyti rinkdamas komandą, be to, pirmasis prisistatė visuomenei, aktyviai vykdo kampaniją regionuose.

Jo esamų kompetencijų trūksta norint tapti valstybės vadovu. Jo laukia daug kliūčių. Be to, V.Ušackas nešioja jam prikabintą prorusiško kandidato etiketę. Tai konservatorių partijos nariams ir jų šalininkams nepriimtina. Be to, jo atžvilgiu kritiškai yra pasisakęs partijos patriarchas V.Landsbergis. Nepaisant jo energijos ir norų, kol kas situacija dėliojasi nepalankiai.

Aušra MALDEIKIENĖ

Iš dalies galima priskirti prie nesisteminių kandidatų. Tačiau riboja tai, kad ji yra Seimo narė. Be to, ekonomistų tarp kandidatų jau yra daugybė.

Petras AUŠTREVIČIUS

Jau yra dalyvavęs Lietuvos prezidento rinkimuose, žino rinkimų virtuvę. Ko gero, dalis žmonių atsimena kalambūrą „Už Petrą! Už Petrą!“.

Tai, kad liberalai patyrė krizę, yra P.Auštrevičiaus trūkumas rinkimuose. Be to, jis jau beveik 5 metai yra mažai matomas Lietuvos politikos lauke.

Naglis PUTEIKIS

Kaip ir A.Maldeikienė, N.Puteikis bus įdomus kandidatas rinkimuose. Abu jie pretenduoja į „protesto“ balsus ir, matyt, dalį tų balsų jie gaus.

Valentinas MAZURONIS

Greičiausiai vadovaujasi olimpiniu principu „dalyvauti yra svarbiau nei laimėti“.

Jei jis kardinaliai nepakeis savo veiksmų, jis taps vienu iš autsaiderių.