Aklieji, taip pat regos sutrikimų ar kitą teksto skaitymo negalią turintys asmenys nemokamai galės pasiekti daugiau jiems prieinamų formatų kūrinių ir objektų: knygų, žurnalų, laikraščių, periodinių leidinių, spaudinių, kitų tekstų, taip pat natų, įskaitant garso formato medžiagą. Tai numato Kultūros ministerijos parengtas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų projektas.
„Pagal Kultūros ministerijos parengtas pataisas tokiems asmenims skirti kūrinių ir kitų objektų formatai nekomerciniais tikslais galės būti gaminami be autorių sutikimo,
jais taip pat bus leidžiama nemokamai keistis tarp Europos Sąjungos ir kitų Marakešo sutartį ratifikavusių valstybių, taip papildant nacionalinius fondus“, – sako kultūros viceministras Gytis Andrulionis.
Tokiais sprendimais gausinant šiai asmenų grupei pritaikytus kūrinius, į Lietuvos teisinę sistemą perkeliamos Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatos pagal Marakešo sutarties įsipareigojimus. 2013 m. Marakeše (Maroke) buvo pasirašyta Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos sutartis dėl geresnės aklųjų, regėjimo ir skaitymo negalią turinčių asmenų prieigos prie literatūros kūrinių. Šiuo metu sutartį yra ratifikavusios beveik penkios dešimtys pasaulio valstybių.
2018 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvos aklųjų bibliotekos, didžiausios šalyje specialiųjų formatų leidinių, skirtų skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms, leidėjos fondą sudarė daugiau kaip 292 600 egzempliorių įvairių dokumentų, kasmet specialiaisiais formatais išleidžiama daugiau nei 400 leidinių, iš kurių daugiausia – knygos ir žurnalai. Naujasis teisinis reguliavimas suteiks galimybę šiai bibliotekai ir kitoms pelno nesiekiančioms institucijoms, įskaitant viešąsias ir specialiąsias bibliotekas, švietimo įstaigas, gaminti skaitymo sutrikimų turintiems asmenims prieinamos formos kopijas ir keistis jomis su kitų valstybių institucijomis. Įstatymo pataisų projekte numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija sudarys tokių bibliotekų ir įstaigų sąrašus, skelbs juos interneto svetainėje, taip pat informaciją teiks Europos Komisijai, kuri ją skelbs centralizuotai, kad šalių institucijos galėtų efektyviai bendradarbiauti ir keistis turimais fondais.
