Rugsėjo 17 d. 12 val. Vilniuje prie Vyriausybės rūmų (Gedimino pr.11) Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas surengs protesto akciją „Deklaracijų laikas baigėsi – kultūros darbuotojai nori gyventi oriai!“, kurioje sieks atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į apgailėtiną kultūros darbuotojų padėtį.
Kultūros bendruomenė yra nusivylusi derybomis su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir kitomis valdžios įstaigomis dėl kultūros darbuotojų atlyginimų didinimo 2019 metais.
Nors deklaruojama, kad kultūrai teikiama pirmenybė (yra prioritetine sritis) ir pirmąkart Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvos Respublikos Seime veikia Kultūros komitetas, deja, didesnio dėmesio kultūra ir jos žmonės taip ir nesulaukė.
Nevykdomas ir Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės programos pažadas suvienodinti kultūros ir švietimo sektorių atlyginimų vidurkius. 2017 m. Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo 593 eurai atskaičius mokesčius, kai tuo pačiu laikotarpiu šalies vidurkis – 747 eurai po mokesčių.
Atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams nedidinti nuo 2016 metų ir yra mažiausi visame viešajame sektoriuje Lietuvoje, o vidutinis kultūros srities darbuotojų DU yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje (ES). Nesprendžiama DU didinimo problema sąlygoja nuolatinį kultūros darbuotojų skaičiaus mažėjimą (nuo 13,5 tūkst. 2014 m. iki 13,3 tūkst. 2017 m.), formuoja kitas sudėtingas kultūros lauko situacijas: kultūros įstaigose regionuose ima trūkti profesionalių darbuotojų, neatvyksta dirbti jauni, įgiję kultūros ar meno srities išsilavinimą specialistai, o tai neišvengiamai įtakoja kultūros paslaugų kokybę.
Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas kreipėsi į visas valdžios institucijas: Seimo komitetus, susitiko su Ministru Pirmininku, inicijavo Kultūros ministerijoje darbo grupės sukūrimą dėl darbo užmokesčio didinimo programos parengimo, prašė 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų ir nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai 150 eurų. Deja, bet Kultūros ministerija (LR Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. birželio 27 d. pasitarimo pas Ministrą pirmininką protokoliniu sprendimu) 2019 metais pasiūlė tik 3,5 mln. eurų, t.y. vidutiniškai 21 euru padidinti kiekvieno kultūros darbuotojo atlyginimą.
Todėl Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas, atstovaujantis profesinių sąjungų nacionalines organizacijas, kultūros įstaigų nacionalines organizacijas
2018 metų rugsėjo 17 dieną 12 valandą prie Vyriausybės rūmų (Gedimino pr.11, Vilnius) rengia protesto akciją „Deklaracijų laikas baigėsi – kultūros darbuotojai nori gyventi oriai!“, kurioje kviečia aktyviai dalyvauti visus, kuriems rūpi šalies kultūra.
Protesto akcijos rengėjai tuo pačiu kviečia pasirašyti ir aktyviai dalintis, viešinti parengtą peticiją: www.peticijos.lt/visos/74853
Renginį rengia: Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas.
Daugiau žinių gali suteikti: Vida Garunkštytė, Trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkė 8 686 39691; Aleksandras Posochovas, Lietuvos paslaugų sferos profesinė sąjunga, tel. 8 687 22825; Romas Matulis, Lietuvos kultūros centrų asociacija, tel. 8 687 30484; Lietuvos muziejų asociacija, tel. 8 5 2790918; Danguolė Abazoriuvienė, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, tel. 8 686 56088; Vilma Griškevičienė, Kultūros savivaldos kolegija, tel. 8 687 95800; Laimis Roslekas, Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija, tel. 8 5 2618841.
O kodėl Alkas nerašo, kad Lietuvos, Latvijos ir Gudijos Senieji Tikėjimai apsijungė? Naujiena tikrai verta dėmesio…
Nepritariu. Valstybėje yra gerokai svarbesnių sričių (medicina ir pan.) kurioms stinga finasavimo. Tad pirmiausia turėtų būti pasirūpinta jomis. Kultūra tikrai gali palaukti, o jei kam nepatinka, tai yra toks posakis “nenori – nedirpk, niekas per prievartą neverčia”.
Tai gal vienu kirčiu ir švietimui bei mokslui lėšas nurėžkime?
Ne tau “Martynai” – “nedirpk”- nerašinėk jei neraštingas , PRISIDIRPSI
Valstybės vadovai kultūros darbuotojams mokantys mažesnius nei vidutinis atlyginimus, juos apvaginėja, apsuka, tokie vadovai turi trauktis iš valdininkiškų postų. Valdovai ir vadovai apleidę kultūros dirvonus ir lankas sužlugdo pačias valstybes.
Mes išsikėlėme sau užduotį pagaliau pribaigti tuos, ką sovietai nepribaigė – priklausančius „вонючей интеллигентской прослойкai”. Sovietmečiu bibliotekininkų atlygis, kaip ir virėjų, buvo mažiausias visoje SSSR – 60 rb. Virėjams dėl to, kad jie galėjo iš darbo maisto išsinešti (ir nešė). Bibliotekininkai galėjo iš darbo išsinešti svajonę apie žydrąją paukštę, ar kažką panašaus ir nepagaunamo.
Tik į sovietmečio pabaigą, kai bibliotekininkai vienas po kito pradėjo jungtis prie Sąjūdžio, algos staiga šoktelėjo… Bet buvo jau per vėlu.
Taigi, nepavėluokite, amžinieji seimūnai ir kiti amžinieji, kaip ir bolševikai puoselėjantys tą pačią viltį – pribaigti tą „prosloiką”…
Valstybėje tiesų yra svarbesnių sričių. Tad nereikia čia purkštaut.
Kultūra yra mūsų valstybės pamatas, be jos nereikės nieko. Kas sukūrė mūsų Vasario 16-osios Lietuvą? Ji sukurta kultūros pagrindu ir ją kūrė kultūrininkai. Nėra kultūros, nėra ir Lietuvos.
O kaip bus mokyklų bibliotekininkams? Jie kabo tarp kultūros ir švietimo ministerijų. Kada ko reikia, tada juos pastebi.
Švietimo ministerija nedidins algų, o KULTŪROS?
kad
PIRMADIENĮ, rugsėjo 17 d. 12 val. Vilniuje prie Vyriausybės rūmų (Gedimino pr.11)
paremtume kultūrininkus!
Įdomų dalyką pareiškė ministrė: esą, ji nežino, kodėl tokie maži atlyginimai, nes savivaldybėms KM skyrusi 131 mln. €.
Ar tai reiškia, jog KM nemoka administruoti ir griežtai kontroliuoti tikslinių pinigų panaudojimo – pinigai duoti, bet netikrinama, nereikalaujama, nėra spaudimo, kad jie iki paskutinio cento būtų panaudoti pagal paskirtį?! Kai privatus asmuo skiria kam nors pinigų, jis griežtai reikalauja ir laikytis jo nurodytos pinigų paskirties, ir atsiskaitymo už jų panaudojimą.
————————-
Akmenukas ?profsąjungai, rengusiai mitingą.
Gaila, bet techninė parengtis buvo prastoka – kalbėtojai neturėjo bent vieno laiptelio pakylos, kad žmonės matytų kalbantįjį, nebuvo reikiamo įgarsinimo – kalbėtojų laikomi garsiakalbiai beveik nestiprino balso, todėl kalbantį tik maža dalis girdėjo, tad ne visi ir pastebėdavo, jog šiuo metu kažkas kalba, nes aikštė buvo pilna žmonių, ir garsas buvo tiesiog sugeriamas.
TAIGI.. TIK VALDININKAMS YRA IR BUS LĖŠŲ.. KITI NE NUSIPELNĖ GYVENTI GERIAU.. TIK TRUPINIAI .. NUO PONŲ STALO..