
Keliautojai žino, kad kiekviena kelionė, kokia ji bebūtų – ar per džiungles, ar – dykumas, ar per kitas nepažįstamas vietas, reikalauja jėgų ir ištvermės, tačiau vis vien keliauja. Gera žinia tai, kad ir toliau tęsiamas kelionių po baltų Lietuvą, po nuostabias slėpiningas vietoves, „braižant“ naujų mitologinių objektų, apie kuriuos iki šiol pasakojamos legendos ir padavimai, žemėlapis.
Tyrimų vietoje kadaise plytėjo senasis Švenčius. Per praėjusius šimtmečius ežeras traukėsi, o jo duburys pelkėjo. Vėliau jis suskilo į tris mažesnius ežerus: Švenčių, Švenčiuką ir Briaunį. Pasak Vykinto Vaitkevičiaus, archeologiniai tyrimai Bajoruose leidžia daryti išvadą, kad mirusiųjų palaikai – ugnies nepaliesti kaulai bronzos amžiuje ir sudegę kauliukai ankstyvaisiais viduramžiais – buvo skandinami senojo Švenčiaus ežero vandenyse.
Apie senovės lietuvių laidojimo į vandenį paprotį ir jo mitologines priežastis, ekspedicijos dalyviai istorikas Vytautas Budvytis, psichologė Elona Lovčikienė, moksleivis Faustas Vaičiulis pasidalino savo įspūdžiais laidoje „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“, joje buvo galima išgirsti pasaką „Antimi pavirtusi sesuo“ ir padavimą „Akmuo Gaidelis“. TV laida buvo rodoma šiandien, rugsėjo 9 d. , 9 val., o kartojama bus 10 d. (pirmadienį) 10.40 val., 12 d. (trečiadienį) 14.10 val., 14 d. (penktadienį) 11.40 val. per Balticum TV.
Po savaitės patrauksime link Baltijos pajūrio, į Įpiltį. Gyvenvietė šiandien apima Senosios Įpilties, Naujosios Įpilties, Benaičių, Lendimų kaimus ir yra viena iš seniausiai apgyvendintų pajūrio vietovių. Istorinėje kuršių žemėje randama daug mitologinių objektų, apie kuriuos pasakojami padavimai, – tai ir šalia pagrindinio Senosios Įpilties piliakalnio esantis Aukuro akmuo, ir Naujosios Įpilties Alkos kalnas, ir Laumės kūlis.
Senojoje Įpiltyje, netoli Marijos kalnelio, Graistupio upelio dešiniajame krante kyšo įspūdingo dydžio akmuo, vadinamas Aukuro akmeniu, iš po kurio trykšta gydomosiomis savybėmis garsėjantis šaltinis. Yra išlikęs padavimas apie akmens ir šaltinio kilmę.
Išliko pasakojimas ir apie tai, kad Naujosios Įpilties kalne veikė senovės pagonių šventvietė. Čia buvo akmuo su dubeniu, kurį vietiniai gyventojai vadino Aukuro akmeniu. Jį sunaikino XX a. pradžioje. Taip pat pasakojama apie keistus nutikimus ir regėjimus ant šio kalno.
Kiek toliau nuo Naujosios Įpilties Alkos kalno, Juodupio upelio dešiniojo kranto dauboje guli dar vienas įspūdingas akmuo, vadinamas Laumės kūliu. Jis įtrauktas į Lietuvos didžiausių riedulių dešimtuką. Pasakojama, kad kadaise ant akmens stovėjo pirtis, o akmuo pramintas Laumės kūliu neatsitiktinai – manoma, kad ant jo savo pėdos žymę paliko laumė.

Aplankysime šias vietoves, išgirsime įdomius pasakojimus. Su mitologu, prof. dr. Rimantu Balsiu aiškinsimės, kodėl pirtis senovės lietuviams buvo šventa vieta ir kokiais darbeliais garsėjo laumės. Laida bus rodoma rugsėjo 16 d. (sekmadienį), 9 val., kartojama 17 d. (pirmadienį) 10.40 val., 19 d. (trečiadienį) 14.10 val., 21 d. (penktadienį) 11.45 val. per Balticum TV.
Televizijos laidų „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ kūrybinė grupė: režisierė Nijolė Jačėnienė, operatorius Saulius Gudas, videomontuotojas Algis Galatiltis, videoanimatorius Tadas Sokolovas, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, aktorius Sigutis Jačėnas. Dėkojame už pagalbą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir Klaipėdos apskrities viešajai Ievos Simonaitytės bibliotekoms, leidyklai „Alma littera“, knygos „Lietuva. 101 legendinė vieta“ autoriams Daivai Vaitkevičienei ir Vykintui Vaitkevičiui. Informaciniai partneriai: dienraštis „Vakarų ekspresas“, portalas Alkas.lt. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“.
Puiki laida. Šaunuoliai!
O archeologas Vykintas Vaitkevičius tikrai vertas aukšto įvertinimo.
Labai įdomi ir reikalinga laida.
Ačiū S. ir N. Jačėnams ir, aišku, archeologams, kurie dirba sunkų, bet labai reikalingą darbą.
Keista. Europoje mitologiją vadina jų šalių istorija, todėl antraštėje turėtų būti “apie lankomas istorines Lietuvos vietoves”. Labai lėtai, kažkodėl, mūsų sąmonę įveikia Vakarų civilizacijos kultūra. Gal reikėtų antraštę pataisyti?