Tyla tampa įprasta. Taip įprasta, kad net aukščiausia šalies valdžia tiesiog nutyli viešai keliamus nemalonius klausimus. Taip yra su Tautos forumo pabrėžtomis problemomis bei pasiūlymais stabdyti Armijos Krajovos (AK) garbinimą lenkiškais vadinamuosiuose rajonuose.
Priminsim, kad Pareiškime neginčijami AK nuopelnai kovojant su hitlerininkais Lenkijoje, tačiau į jos kruvinus pėdsakus Lietuvoje, Vilnijoje, negali būti užsimerkiama, jie nutylimi, neigiami, juo labiau švenčiami, visokeriopai palaikant Lenkijos valdžios bei visuomeninių organizacijų.
Pirmiausia akys kryptų į mūsų Vyriausybę. Galima suprasti, labai švelniai tariant, keistoką jos požiūrį į mūsų strateginės partnerės agresyvėjančią veiklą, vykdant vadinamąją „kresų“ politiką, keliant iš kapų savus didvyrius. „Labai švelniai tariant“ , nes mūsų premjero pasirinkimas patarėju tautinių mažumų klausimais skirti asmenį, dar neseniai buvusį (tebesantį?) Lenkų rinkimų akcijos (tomaševskininkų) aktyviu nariu, yra labai abejotinas. Nesunku nuspėti, ką šis patarėjas gali patarti premjerui.
Tuo tarpi Seimui ir Prezidentūrai verta linkėti pasimokyti iš Lenkijos pozicijos ir politikos savo valstybės tautinių mažumų bei gentainių užsieniuose klausimu. Kartu tektų pripažinti, kad dar nuo Atgimimo laikų gyvuojanti visų Lietuvos valdžių nuostata „duokime jiems daugiau nei jie prašo, ir viskas bus gerai“, taip ir nesulaukus jokio dėkingumo, patyrė visišką fiasko. Maža to, ji seniai yra kenksminga pačiai lenkų bendruomenei, didindama atstumą tarp jos ir lietuvių valstybės.
Tačiau yra ir daugiau dalykų, kurie sutinkami visiška tyla, į kuriuos Tautos forumas savo pareiškime neatkreipė dėmesio. Klausimas gana drastiškas: koks bažnyčios vaidmuo toliau lenkinant šitą kraštą?
Lygiai prieš ketverius metus bibliofilas Gintautas Šapoka atviru laišku (https://www.lzinios.lt/lzinios/Lietuva/redakcijos-pastas-atviras-laiskas-lietuvos-vyskupams/183744) kreipėsi į Lietuvos vyskupus atkreipdamas jų dėmesį į faktus, kurių gali nematyti tik tas, kuris nenori matyti. Štai citata iš jo laiško:
Kaip reikia jaustis lietuviams, kai Vilniaus bažnyčiose per lenkiškas šv. Mišias meldžiamasi ir giedama, kad „Marija – Lenkijos karalienė“, teigiama, kad pats Dievas yra lenkų tautos globėjas, tik lenkiškumas yra dorybė, o Vilniaus rajonas paskelbtas Jėzaus Kristaus Karaliaus nuosavybe?Ar galima toleruoti tokius faktus, kai lenkų kunigai teigia, kad lenkiškai sukalbėta „Zdrowas Maryjo“, atstoja dešimt lietuviškai sukalbėtų „Sveika Marija“? Juk lenkų kunigai dar ir dabar skelbia: „Būti geru kataliku gali tik geras lenkas, o geru lenku – geras katalikas“. Gera lenkystė, lenkų kunigų manymu, yra kelionė į Dievo karalystę. Jums (vyskupams – aut.) tikriausiai žinoma, kaip Šalčininkų rajono Turgelių klebonas per šv. Mišias koneveikdavo tuos, kurie veda vaikus į lietuviškas mokyklas. Po šių faktų paviešinimo lietuviams teko net tris kartus kreiptis į Vilniaus vyskupystę, kad situacija keistųsi.
Kas pasikeitė? Kunigas iš Lenkijos Ryšardas Halva (Halwa) per Žolines lankosi Butrimonyse ir Pabarėje (Šalčininkų rajonas). Butrimonyse pamaldų metu jis kreipiasi į Dievo motiną Mergelę Mariją: „Išgelbėk mūsų lenkybę čia“. Ir priduria: nebijokime tų, kurie persekioja lenkus, bet būkime ištikimi Dievui, Marijai; mes visada būsime galinga tauta, didžiuokimės, kad esame lenkai.
Nuo ko reikia gelbėti ir ko bijoti?
Lenkiškoje žiniasklaidoje gyvenvietės nurodytos „w Butrymańcach i Podborzu“. Į kurią pusę turėtų intelektualiai „integruotis“ ten gyvenantys, kad lietuviški vietovardžiai būtų taip neatpažįstamai luošinami? Butrimonių pavadinimą dar galima atpažinti, o štai Podborzu ir išversti nepavyks („pod“ – lenk. „po, prie“ ir dar keliolika reikšmių, o „borz“ reiškia „barsukas“, bet vengriškai). Nesvarbu, kaip – svarbu ne lietuviškai.
Vilniaus arkivyskupija prie šios temos prisideda, atrodo, nepastebėdama, kad Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose dar gyvenama ir lietuvių, kad lietuvybė šio krašto parapijose šiandien yra pasmerkta.
Net jei manytume, kad Lietuvos bažnyčia tokiu būdu šiame krašte palaiko valstybinės nuolaidžiavimo, pataikavimo bei lietuvybės susinimo politiką, praradimų kaina bažnyčiai būtų per didelė. Šiemet vyriausybė katalikų bažnyčią parėmė daugiau nei milijonų eurų.
Dabar Šalčininkuose, Apaštalo Petro bažnyčioje, iš 11 pamaldų per savaitę tik vienerios būna lietuviškai sekmadienio rytą. Butrimonyse, Tabariškėse, Šalčininkėliuose, Pabarėje, Turgeliuose, Akmenynėje, Tetėnuose, Dūkštose, Maišiagaloje, Riešėje, Mickūnuose, Medininkuose ir kitur – tik lenkiškai. Kaimų bažnytėlėse, kur pamaldos vyksta tik vieną du kartus per savaitę, rastume lenkiškų ir lietuviškų pamaldų lygybę. Tačiau iš kitų trylikos parapijų (Vilniaus arkivyskupijos duomenys) aštuoniose pamaldos vyksta tik lenkiškai, penkiose lietuviškai išgirsime tik kartą (kaip ir rajono centre), porą kartų per savaitę arba „pagal pageidavimą“. Ne ką geresnė padėtis ir Vilniaus rajone: iš aštuoniolikos parapijų septyniose pamaldos tik lenkiškai, šešiose –lietuviškai kartą per savaitę, kitose – kaip ir tose mažytėse bažnytėlėse Šalčininkų rajone.
Žinia, Lenkijos žiniasklaidoje, neretai lenkų persekiojimas, diskriminacija, kalbos, rašto draudimai, pavardžių rašymas, nepasiekiamos egzaminų aukštumos ir t.t. yra mėgstamos fiktyvios temos. Kartais jų poveikis saviems piliečiams pastiprinamas pasmerkiant mus ir iš aukščiausių strateginės partnerės valstybės tribūnų. Prie antilietuviškos propagandos pačiu laiku „prisidės“ E.Vėlyvio kompanijos kriminalinės vertės pasimaivymai Turgelių bažnyčioje.
Ir… kadangi lietuviai bažnyčioje elgtis nemoka, atrodo, pačiam Dievui malonesnė yra malda lenkų kalba. Kaip ir bene žinomiausio lietuvių bei jų kalbos bažnyčioje persekiotojo vyskupo Jalbžykovskio (R. Jałbrzykowski) laikais pilsudskinės Lenkijos okupuotame krašte.
„Puikios“ žinios, artėjant Popiežiaus vizitui.
Čia iš kokio siaubo filmo?! Kad tai vyksta Lenkijoje, Suvalkuose, tai dar galima suprasti, bet kad Lietuvoje… Na, čia tai jau visiškas pypiecas!!!
Neoliberalus Premjeras S.Skvernelis ir dalis jo Vyriausybės narių be Lietuvos bažnyčios liberalkrikščioniška Hierarchija pribaigs lietuvybę pietryčių Lietuvoje ir vis labiau paspartins polonizaciją šiame krašte.Deja.Tegul jiems Dievas nepadeda.
o kur dabartinės opozicijos darbai šiuo klausimu? Tai gal nuo 19990 metų reikėjo dirbti šiame regione? Ar tik dabar pavojus iškilo? Tamsta, Išties, Dievas visiems padeda, kai mato, kad žmonės nori padėti patys sau. Pripažinkime, kad patys nieko nepadarėme, kad ten išlaikyti lietuvybę ir tų žmonių pagarbą valstybei. Svarbu sukrauti atsakomybę Skverneliui ar dar kam nors (ko nemėgstame). Juokinga…..
??
Ar kas nors atliko tyrimą – katrų vietovių gyventojai sudarė „Vilniaus brigadą”, katros vietovės gyventojų brigadoje buvo daugiausia?
Taip, norint ko pasiekti, reikia invazinį medį ne jau išbujojusį, sutvirtėjusį ir daug sėklų aplink save pasėjusį rauti, o vos prasikalančius pirmus pasirodžiusius daigelius – rezultatai bus geresni. Tik bijau, jog nuo pat pradžių tose vietose nebent policija galėjo kažką daryti, o kol jai nelabai sekėsi (nes ji dar buvo milicija?), kol šiame regione LT valdžia ne kažin kiek tos valdžios turėjo, apie kitką net svajoti nebuvo galima.
Kai brigada buvo sunaikinta(?), Kremlius ėmėsi pogrindinės veiklos pačios ES „minkštaisiais” įrankiais, parengė tam „kadrus” ir kaimyninėse šalyse, ir čia. Viena iš tų „minkštųjų” galių buvo visų pakraipų žmogaus teisės, tik mums per visus plyšius ir į visas veiklos sritis pateikiamos iškraipyta, absurdiška, chunveibiniška forma. Kol mes stovėjome išsižioję ir apstulbę – negi iš tiesų ES tokia kvaila, negi iš tiesų gali reikalauti buvusiems okupantams kojas mazgoti ir vandenį gerti? – 5 kolona užėmė stiprias pozicijas. Taigi, valdžia šiose vietovėse ir vėl išslydo iš rankų.
Svarbiausia, valdžioje ne kažin kiek buvo tų, kas tas ŽT ir TMAPK galėtų perprasti, užuot paviršutiniškai akimis perbėgus, arba aklai patikėjus Tamoševskio įpirštomis išvirkščiomis tų dokumentų interpretacijomis. Dar sunkiau buvo, kad doroji kaimynė, iš Kremliaus globos išsilaisvinusi* gerokai anksčiau, ir jau turinti nemažą savo valios primetimo silpnesniems, spaudimo darymo patirtį, su malonumu naudojosi susiklosčiusia situacija. O mūsų valstybininkai, lyg netyčia į vandenį įkritę ir iš jo ištraukti viščiukai, tik gailiai cypsėjo ir akytėmis mirkčiojo. O dabar pats premjeras su duoklėmis pas kaimynę „ant kilimo” laksto, „teisėtai savininkei” vieną iš jos voginių grąžino… .
————-
* Ji tikra, kad jos tarnybose ir Seime tikrai nėra nė vieno besidarbuojančio kokio nors vaiskrūmio naudai?
Tamstos paminėtas pirmasis asmuo ne šiaip sau ten laksto: jis ten tobulina lenkų kalbą, pramoktą žiūrint lenkiškus “multikus” apie Lioleką ir Boleką. ?
Ačiū, ponas Medeli. Čia rašo Gintautas Š., kurio straipsnį Jūs paminėjote. Tarkime Dūkštų seniūnijoje, kuri daug maž turėtų sutapti su parapijos ribomis pagal gyventojų surašymą yra 30 procentų lietuvių, o lietuviškų pamaldų nėra. Čia Dievas ir toliau nesupranta lietuviškai. Mūsų Vilniaus arkivyskupas tų dalykų nesupranta. 1906 metais Basanavičiaus iniciatyva buvo parašytas laiškas popiežiui apie Vilniaus vyskupijos lietuvių tragišką būklę. Matomai raikia it dabar burti žmones intelektualus, kad parašytų laišką popiežiui ir jį per jo vizitą Lietuvoje įteikti. Tada prie tų dalykų daug prisidėjo ir lietuviai kunigai, dabar nežinau ar yra tokių kurie gali prisidėti ir parašyti. Linkiu ir toliau kelti tuos klausimus ir burti iniciatyvius žmones tai padėčiai taisyti.
Ačiū tamstai už vertinimą. Bijau, kad popiežius nesuprastų mūsų “sukilimo” prieš savo vyskupus. Tačiau tai neatmeta mūsų galimybės reikalauti iš savo ganytojų atsakomybės stautai.
…negali būti vyskupai savi, kai tikėjimas svetimas…
Dalis lenkų bažnyčių užgrobtos tamsiųjų politinių pajėgų ir seniai ne Dievui, ne Tikėjimui tarnauja. Apsimetėlių rezidentų veikiamos bažnyčios išsigimė, tik apsimeta esančios bažnyčia, nors iš tiesų lenkiškų parapijų „bažnyčios tarnai” yra užsimaskavę politikieriai, bažnyčias pavertę „javkėmis”?
????
Jūs esate teisus.
Tos božnycos visada buvo išsigimusios, negi tik dabar pastebėjote? Krikščionybė tam ir sukurta, kad aplinkui sėtų išsigimimus, apsigimimus ir kitus iškrypimus. Ji pritinka tik iškrypėliams… Lenkams tiko, lietuviams ne…
Tai pats smurtinis „krikščionybės įvedimas” per kraują buvo tik priedanga prisiplėšti svetimų žemių, savo valdas padidinti. Juk, jei einu Kristaus vėliavomis nešinas, o tu priešiniesi, tai jau ne prieš mane – primityvų plėšiką, ne prieš mano karius, o prieš patį Dievą priešiniesi! Puikus plėšikavimo pasiteisinimas. Žiū, grobio ne tik niekas neatims, bet dar ir Vatikanas malonių pridės, nepastebėdamas tos „smulkmenos”, kad toks „Dievo nešimas” yra krūva mirtinų nuodėmių, kad laužo Dievo priesakus nežudyti, nemeluoti, netrokšti svetimo gero, nei svetimos moters (prievartavimai), artimą mylėti, kaip save patį ir t.t… Kristus pats pėsčias ir neginkluotas ėjo, ir kitiems liepė EITI ir PASAKOTI, o ne skersti ir grobti vardan „teisingo tikėjimo”.
Krikščionybė nebuvo įvesta per kraują. Tai yra mitas.
Norėjau pasakyti, kad mitas yra jog krikščionybė buvo įvesta per kraują.
Kai prie dabartinių Elektrėnų Perkūnkiemio kaimo gyventojai su savo bajoru atsisakė krikštytis, tai Vytauto įsakymu bajorui buvo nukirsta galva, visas kaimas išžudytas ir sudegintas, kad kiti žinotu. Vietinių kraštotyrininkų “atradimas” ir tai nebuvo vienintelis atvejis Lietuvoje. Dar pridėkite 200 metų kryžiaus žygių prieš Lietuva ir tikrai pasirodys, kad krikščionybė į Lietuvą atėjo beveik taikiai… 100 metų po Vytauto krikšto LDK galiojo mirties bausmė už Senojo Tikėjimo giesmių giedojimą ar bet kokias apraiškas ir jos buvo vykdomos, vėliau bausmės buvo sušvelnintos, bet liko griežtos. Ir koks turėjo būti stiprus tikėjimas, jei XXa. pirmoje pusėje dar buvo gyvai užrašytos apeiginės giesmės. O ir paskutiniai palaidojimai siekė XXa. pradžią. Būsite Nidoje aplankykite paskutines pagoniškas kapinaites ir nusilenkite protėviams, klauptis ir žegnotis nereikią, svetimų burtažodžių nevartokite…Kas kart įsitikinu koks sunkus protinis susirgimas krikščionybė…
Tai, kad kažkur esu skaitęs, kad berods 1417 metais, kai buvo krikštijama Žemaitija, 3 moterys bėgo pas Vytautą jam skųstis, kad yra kertamos giraitės, o Vytautas nusiuntė laišką Lenkijos karaliui, kad jis liautųsi taip daryti. Gana keista, kad Vytautas tuo metu būdamas tikruoju Lietuvos valdovu nebandė išvyti tų krikštytojų, o dar turėjo siųsti kažkokį laišką Lenkijos valdovui. Mistika.
Tamsta nori pasakyti, jog nei Paryžiuje nebuvo kruvinos Baltramiejaus nakties, nei visur kitur, kur atėjo kryžeiviai „Dievą nešdami”, žmonės su malonumu juos pasitiko, patys nusikratė savojo tikėjimo, kad tik pereitų į krikščionybę: tuoj su džiaugsmu puolė statyti naujas bažnyčias bei maldų mokytis? Visuose tuose kruvinuose žygiuose buvo dangstomasi krikščionybės įvedimu, nes svarbiausia buvo, kad tokiu būdu buvo arba įtvirtinama kažkieno valdžia, arba užgrobiamos naujos valdos, kitų tautų žemės. Kruvini mūšiai vyko net ir tarp pačių krikščionių, įvairiausių to tikėjimo grupių – katalikai ir pačių įvairiausių tikėjimo reformuotojų, protestantų.
Bet kur žiūri Lanzbiergis?
Tau labiau rūpi drabstyti Landsbergį, o tema atrodo mažiau svarbi? O gal tokiu būdu stengiesi nukreipti dėmesį nuo savo tomošefskio?
O kur žiūri mūsų šaunusis VSD?!
Bet gi tie cituojami lenkomaniški pasisakymai bažnyčiose – tai tikras tautinės nesantaikos kurstymas, lietuvių niekinimas! Kaip gali pasiteisinti vyskupijos vadai, kaip gali pasiteisinti teisėsauga, kad nesiima jokių priemonių prieš šitą lenkiško nacizmo propagandą? Po kiekvieno tokio pasisakymo tie lenkų kunigai mažų mažiausiai turėtų būti įtraukiami į nepageidaujamų asmenų sąrašus ir jiems turėtų būti uždrausta atvykti į Lietuvą.
Kaip galima būti tokia veršelių banda? Nejaugi vien bukumas lemia, kad tokios nacistinės lenkų veiklos „nepastebėjimas“ valdančiųjų aiškinamas kaip draugiškumo ir strateginės partnerystės išraiška?
Veršeliais esame mes gimę, veršeliais norime ir būt! ?
Dar yra laiko sukurti, išversti ir įteikti popiežiui laišką apie tai, kad kažkokiu keistu būdu į Vilnijos parapijas skiriami keistos orientacijos ganytojai 🙂 Kad tai jau ne vieną dešimtmetį tęsiasi, nors fizinė okupacija daugiau kaip prieš pusamžį panaikinta.
Gal Vatikanas ir apie tai turėtų pagalvoti, kaip buvusio okupanto užimtose žemėse ir toliau „dobrovolno-prinuditelnai” skiepijama ATNEŠTINĖ (ar įbruktinė) kalba, kaipo ta vienintelė teisinga tiesioginiam ryšiui su Dievu, kaip toliau varinėjamos tarpukario (okupacinių) laikų kalbos apie kamieninę šalies tautą, jos kalbą bei jos teises SAVO ETNINĖJE, tik tarpukariu užgrobtoje žemėje.
Už kažką, 1-os ar 2-os Seimo kadencijos laikais, kai FM buvo R. Sikorskis, susinervinęs dėl kažkokio valdžios sprendimo ir tautos tylėjimo, a.a. mus taip ir išvadino: veršių tauta!
Prašom susipažinti kokie lietuviai asilai. Savo laiku Lenkijos užsienio reikalų ministras Vaščykovskis paskambino Linkevičiui ir paprašė, kad Vilniuje būtų įsteigtos dvi ilgosios lenkų gimnazijos. Linkevičius tuoj paskambino Šimašiui ir reikalai pajudėjo, gimnazijos buvo įsteigtos, nors tai prieštaravo veikiantiems įstatymams. Kažin kodėl Linkevičius nepaarašė Vaščykovskio, kad būtų atidarytos dvi lietuviškos mokyklos uždarytos prieš porą metų Seinų krašte?
Kitas pavyzdys. Vilniuje Antakalnyje steigiama nauja Lenkų rusų pradinė mokykla, kur mokysis 160 vaikų, o Vilniaus rajone 600 vaikų negali eiti į lietuviškas mokyklas. Kas tai?
Trečias pavyzdys. Neseniai lenkiškos televizijos nemokamam transliavimui Lietuvos valdžia skyrė 300 000 eurų, o premjeras praeitą savaitę viešėdamas pas Lenkijos lietuvius pasakė, kad Lieruva ieškos galimybių pagerinti lietuviškos televizijos matomumą Lenkijoje. Kodėl to nedaro Lenkija?
Ketvirtas pavyzdys, kai kalbama apie galimybę Suvalkų mieste įsteigti lietuvišką darželį. Kodėl tai turi daryti Lietuva, o ne Lenkija?
Yra ir masė daugiau pavyzdžių. Tai rodo visišką lietuvių bukumą, nemeilę savo tautai ir jos kultūrai. Gal užtektų valdžios vyrams taip elgtis? Pareikalaukime to iš Jų. Gintautas Š.
Čia – Lietuva, čia – visiškas pypiecas, čia – “lenkais” lyja, o Lietuvos jau nebėra… ?
Čia – Lietuva, čia prisiveisė labai daug “dievo avelių ir visiškų avigalvių” dabar, bet koks lenkų ar nelenkų piemenėlis jas nugins kur tik reikės… Atsiklaupęs žmogus visada liksi tik išsimozojęs vergas…
Taip, Kęstuti, Dievas pastatė žmogų ne tam, kad jį kažkas klupdytų.
Kas bus toks akylas ir išsiaiškins, kur ir kaip mūsų valdžios taip įklimpo, ir taip bijo viešumo ar bausmės, kad jau kelinta kadencija ant kelių pas PL valdžias šliaužia ir bet kokį, net labiausiai žeminantį paliepimą vykdo?
Ar uoliausi paliepimų vykdytojai patys asmeniškai prisipėdavę, ar gal LT slaptą biudžetą nemokšoms PL dotuoja? Juk net tas, kas pagarsėjęs pašaipiomis ar net nepagarbiomis frazėmis čia, viduje, savų atžvilgiu, nėra nė žodžio prieš PL pasakęs, net prieš patį įžūliausią jos reikalavimą!
Kam ir už kiek jie LT orumą pardavė, ar pralošė, ar dar ką pridarė ? Kuo juos šantažuoja?
Senovės Romos teisininkai, norėdami išnarplioti painią bylą, keldavo klausimą “Quo prodis?” (lot. – kam naudinga). Taigi, sužinoję, kam tai naudinga, gausime atsakymą. ?
Bet nepraraskime vilties – tuoj tuoj, jau kitąmet mūsų „lygiateisiai kaimyniniai ir strateginiai” santykiai įgaus naują kvėpavimą, įsibėgės iš naujo – pats ponas Skw… pažadėjo eiti į prezidentus 🙁 Kaži, kas apmokės rinkimų išlaidas, kam turėsime už juos atidirbti? Kokiu „lauknešėliu” bus atsidėkota 🙁 ?
Vilkimės, jog pagaliau būsime įvertinti kaip puikus įnagis kaimynės strateginiams tikslams pasiekti ar bent pasitarnauti…
Kaip nepakenčiama gyventi Šalčininkų rajone , kai esi „lietuvis “ arba bent jau nelaikai savęs „lenku “ , nes pagal vietos valdžios ir gyventojų logika , gyvena Šalčininkų r. Tik lenkai ….. Labiausiai mane erzina „ netikri “ lenkai , kurie atkakliai skelbiasi esą jie – lenkai , bet iš tikrųjų jie arba gūdai , arba lenkais „tapę“ lietuviai . Gyventojai yra lenkinami .
Teisingai!!! Taigi reikia pagaliau tuos vietinius ponus Gaidis, Kiszkel, Wojsznis, Wentis, Dedel, Bubnel, Krepsztul, Giedroic, Łowkel ir kitus išmokyti taisyklingos lenkų kalbos!!! O tai dabar tie vietiniai lenkiškai kalba taip, kad iš Lenkijos atvažiavę svečiai su jais nesusikalba. Daro gėdą visai “Vilenščyznai”!!!!!! ?
Pagraudenančiais rašiniais – vardijamo lietuvybės graužimo Lietuvoje nesustabdysi… Tam Lietuvai reikalingi visiškai kitokio tipo Prezidentai, Seimai, Premjerai, Bažnyčios vadovai. Užuot vergiškai graudenęsi – imtumėms rinkti kitokio tipo asmenis į valdžią, rinkimai čia pat. Derėtų reikalauti, kad būtų einama prie to, kad pamaldos bažnyčiose vyktų tik valstybine kalba, o kunigais jose būtų tik Lietuvos valstybės piliečiai.
Na čia “pavarei” kaip po žiemos miego atsikėlęs – tarytum nežinotum kam pavaldžios božnycos…