Birželio 14 d., 17:30 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks parodos „Savo jėgas skirkite didiems darbams“ atidarymas. Paroda skirta mokslotyros ir bibliometrijos pradininkės Lietuvoje, aktyvios visuomenininkės, Lietuvos moterų lygos pirmininkės, Vilniaus universiteto profesorės Onos Voverienės 80-osioms gimimo metinėms paminėti.
Parodoje bus pristatyti gausūs profesorės O. Voverienės mokslo ir publicistikos darbai, iliustruojantys profesorės kurtą metodologinį mokslinės informacijos pamatą, veiklą, ugdant bibliotekininkystės ir bibliografijos specialistus Vilniaus universitete, suburtas socialines bibliometrijos ir mokslotyros tyrėjų grupes, reikšmingą indėlį, puoselėjant ir garsinant Lietuvos kultūros paveldą bei rezistencijos atminimą.Baigusios bibliotekininkystės studijas Vilniaus universitete, LMA Vrublevskių bibliotekoje dirba būrys buvusių profesorės studenčių, kelios jų tęsė dar studijų metais pradėtas tyrimo temas, apgynė mokslų daktaro disertacijas. Bibliotekoje ne kartą buvo rengiami prof. Onos Voverienės knygų pristatymai, kartu su profesore buvo rengiami seminarai bibliometrijos klausimams aptarti. Bibliotekoje parengtos ir išleistos profesorės bibliografijos rodyklės (1998 ir 2008 m.). Nuo 2017 m. bibliotekoje pradėtas kaupti profesorės asmeninis archyvas F397.
Parodoje einama profesorės mokslinės ir pedagoginės veiklos keliu. Medžiaga pateikiama skyriuose „Šeima – pamatinė vertybė ir jėgų šaltinis“, „Kelias į mokslinės informacijos „poligoną“ Vilniaus universitete“, „Studente, parengei darbą – publikuok!“, „Informatikos metodologija ir praktika – Vilniaus universitete“, „Lietuvos bibliometrijos mokykla“, „Mylėkite Tėvynę – ji niekada neišduos“, „Tautos sargyboje“, „Istorinės ir kultūrinės atminties baruose“, „Profesorė Ona Voverienė – Vrublevskių bibliotekos bičiulė“.
Greta profesorės parengtų VU studijų programų ir mokymo priemonių eksponuojami ir jos parengti informatikos, mokslotyros vadovėliai. Lietuvos mokslininkų citavimas, žinių apie mūsų šalies mokslą skelbimas daug metų buvo svarbiausias profesorės mokslinių interesų tikslas. Eksponuojamas išskirtinis dokumentas – 1991–1995 m. Lietuvos mokslininkų citavimo indeksas, parengtas pagal Science citation index duomenis.
LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi dokumentai, susiję su aktyvia profesorės politine veikla Tėvynės sąjungoje, vėliau – vadovaujant Lietuvos moterų lygai. Parodoje eksponuojamas laiškas Prezidentei Daliai Grybauskaitei dėl Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos išsaugojimo (2013 m.), kai kurių straipsnių bei pasakytų kalbų rankraščiai.
Paroda nebūtų išbaigta be dokumentų, kuriuos maloniai paskolino kitos atminties įstaigos. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotraukoje matysime istorinį Centrinio Lietuvos pašto vaizdą – taip jis atrodė 1957 m., kuomet jame pradėjo dirbti Ona Voverienė. Darbo Vilniaus universitete akimirkas iliustruoja kelios ypač vertingos nuotraukos iš Vilniaus universiteto bibliotekos: profesorės mokytojo ir įkvėpėjo prof. Levo Vladimirovo, Mokslinės informacijos katedros kolektyvo nuotraukos. Parodos rengėjai nuoširdžiai dėkoja už galimybę eksponuoti nuotraukas.
LMA Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda yra tarptautinės mokslo konferencijos „Komunikacijos ir informacijos mokslai tinklaveikos visuomenėje: patirtys ir įžvalgos“, vyksiančios Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete 2018 m. birželio 14–15 d., dalis. Parodą parengė Rūta Kazlauskienė, dr. Giedrė Miknienė ir dr. Birutė Railienė.
Paroda veiks birželio 14 – liepos 3 d.
Ona Brazauskaitė-Voverienė gimė 1938 m. birželio 17 d. Raseiniuose. 1956 m. eksternu baigė Tytuvėnų vidurinę mokyklą, 1957 m. įstojo į Vilniaus 31-ąją technikos mokyklą, kurioje įgijo pašto-telegrafo operatorės specialybę. 1958–1966 m. dirbo pašto-telegrafo operatore Centriniame Vilniaus pašte ir nuo 1962 m. mokėsi Vilniaus universiteto vakariniame Istorijos-filologijos skyriuje. 1968 m. universitetą baigė, įgijusi filologės, anglų kalbos mokytojos profesiją. 1966 m., dar nebaigusi universiteto, buvo pakviesta dirbti vertėja į SSRS elektros suvirinimo įrengimų mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialą. 1966–1969 m. dirbo Mokslinės informacijos skyriaus vertėja-referente. 1969–1980 m. tas pačias pareigas ėjo Lietuvos buitinės chemijos susivienijimo Projektavimo konstravimo biure. Nuo 1970 m. pradžios buvo Mokslinės informacijos skyriaus, nuo 1974 m. – Mokslinės informacijos, patentų ir standartizacijos skyriaus vedėja. 1971 m. įstojo į SSRS mokslinės ir techninės informacijos instituto Maskvoje aspirantūrą. 1979 m. apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją. 1975–1977 m. dirbo dėstytoja valandininke Vilniaus universitete. Nuo 1980 iki 2000 m. dirbo Vilniaus universitete, iš pradžių Istorijos fakulteto, o nuo 1990 m. – Komunikacijos fakulteto Mokslinės informacijos katedros vyresniąja dėstytoja, docente (1985). 1992 m. apgynė pedagogikos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1995 m. – profesorė. Vadovavo 125 studentų baigiamiesiems darbams (diplominiams, bakalauro, magistro), buvo dviejų daktaro disertacijų mokslinė vadovė. 1999–2003 m. Lietuvos mokslo tarybos socialinių mokslų ekspertė. 1992–1994 m. Lietuvos moterų lygos Švietimo ir mokslo sekcijos vadovė, nuo 1994 m. kovo mėn. iki šiol – Lietuvos moterų lygos pirmininkė.
Parengė ir išleido mokslo ir mokomąsias knygas: Informatikos teorija ir metodologija (1985); Informatikos metodologija (1990); Mokslotyrinės minties raida Lietuvoje 1969–1989 metais (1990, su bendraaut.); Informatikos teorinės minties raida Lietuvoje 1957–1990 metais (1996); Bibliometrija (1999); Lietuvos mokslinės mokyklos (1945–1990) (2002, su bendraaut.); Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai (2009); Mokslotyra (2013). Parengė ir išleido semiotiko Algirdo Juliaus Greimo, akademiko Kazimiero Ragulskio ir prof. Vytauto Landsbergio bibliografijos rodykles. Parengė publicistikos rinkinius bei leidinius apie mokslo ir kultūros veikėjus: Lietuvos moterys mokslininkės (mokslų daktarės), 1940–1992 (1993, su bendraaut.); Lietuvos Respublikos moterys – Aukščiausiosios Tarybos deputatės ir Seimo narės (1990–1995) (1995, su bendraaut.); Lietuvos mokslo gedulo ir vilties diena (1995, su bendraaut.); Lietuvos moterys: mintys, svajonės, problemos (moterys apie save ir apie jas) (2000, bibliogr. rodyklė; su bendraaut.); Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys (2000); Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys: partizanės, ryšininkės, tremtinės, kovotojos (2005); Lietuva juodojo voro gniaužtuose (2005); Lietuvos laisvės kovos karžygys – Vaclovas Voveris-Žaibas (2007); …Kad Lietuva klestėtų ir Tautos dvasia tobulėtų…: Lietuvos moterų lygai – 15 metų (2007); Prie tautotyros versmių: Tėvynės pažinimo draugijai – 20 metų (2009); Antikomunizmas: socialinė-politinė publicistika, 1998–2008 (2010); Tautotyros etiudai (2011); Tautos sargyboje (2012); Turėjau dvi tėvynes (dr. Vytautui Griniui atminti) (2014); Pašaukimo keliu (pedagogas dr. Vladas Voveris) (2015); Dalia Grybauskaitė – Tautos Prezidentė (2016); „Lietuvos aidas“ – tautos mokykla: „Lietuvos aidui“ – 100 metų (2017), Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji (2018).
Parengė Konstancijos Stoškienės eilėraščių rinktinę Gėlės žydi tik kartą… (2007) ir politologo Viliaus Bražėno publicistikos darbų rinkinį Kova dar nebaigta… (2013).
Lietuvoje ir užsienyje – JAV, Čekijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje ir kt. paskelbė per 3000 mokslinių ir publicistinių straipsnių kultūros, politikos ir visuomeninės veiklos klausimais.
Apdovanota Vengrijos valstybiniu apdovanojimu – medaliu Vengrijos revoliucijos minėjimo proga (už publikacijų apie Vengriją ciklą) (2006), Lietuvos tautotyros pradininko Tado Daugirdo premija (2007), Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio 1-ojo laipsnio Partizanų žvaigžde (2012), Lietuvos Respublikos medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2013), Lietuvos laisvės kovos sąjungos Edvardo Buroko medaliu „Už antikomunistinę veiklą ir patriotiškumą“ (2015).
