Gegužės 26 d. Drevernoje (Klaipėdos r.) vyko turizmo meto atidarymo šventė. Joje vyko prekybininkų ir amatininkų mugė, pramogos, laivų paradas, žymių grupių pasirodymas.
Šventėje dalyvavę Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai džiaugėsi, kad po netrumpą laiką trukusių paieškų pagaliau atsirado veiklus Drevernos mažųjų laivų uosto operatorius. Uoste yra 110 švartavimosi vietų, įrengtas kempingas. Atvykę poilsiautojai gali apsigyventi aštuonviečiuose mediniuose namukuose. Jų yra 15. Kiekviename namelyje – du miegamieji, loftinis antrasis aukštas, nedidelė virtuvėlė, sanitariniai mazgai, iš terasos atsiveria jachtų uosto ir Neringos mirusių kopų vaizdas. Čia pat įrengta 22 vietų kemperių aikštelė. Visos vietos turi prisijungimus prie elektros, nuotekų ir vandens. Šį sezoną poilsiautojų patogumui atidaryta kavinė. Uosto aplinką paįvairina 2014 m. sukurtos medinės skulptūros.
Norintieji pasigrožėti mariomis ir pamario kraštovaizdžiu gali išsinuomoti laivus, baidares, kanojas, valtis ar vandens dviračius.
Kaip pažymėjo šventėje dalyvavęs Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, praėjusiais metais itin paklausūs buvo reguliarūs keleivinio kelto Dreverna – Juodkrantė – Dreverna reisai. Tačiau ankstesniais metais keltas kursavo tik kelias dienas per savaitę. Šiemet keltas kursuos kasdien. Pirmadienį–ketvirtadienį keltas kursuos 2 kartus, o penktadienį–sekmadienį – net 4 kartus per dieną. Kelto kaina nuo praėjusių metų nesikeitė – suaugusiam žmogui bilietas į abi puses kainuos 8, o į vieną pusę – 5 eurus. Dviračiai keliami nemokamai. Reguliariam kelto kursavimui užtikrinti šiais metais savivaldybė skyrė 15 tūkst. eurų, 2017 m. – 11,7 tūkst. eurų.
Drevernos mažųjų laivų uostas pastatytas 2009 m. Statyba kainavo apie 5 mln. eurų, Klaipėdos rajono savivaldybei gavus finansavimą iš ES struktūrinių fondų.
„Drevernos uostas – labai reikšmingas projektas, per kurį mūsų kraštą atranda šalies ir užsienio turistai. Drevernos uosto plėtra – tai vienas iš pasisekusių viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pavyzdžių, kai didžiulę naudą gauna ir savivaldybė, ir verslas, ir vietos bendruomenė, nes sukuriama naujų darbo vietų, žmonės gauna paskatą ir patys prisidėti, kurti naujus verslus, teikti paslaugas atvykstantiems turistams“, – teigia Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė.
Apsilankiusių Drevernoje laukia 2010 m. vasarą atidaryta rekonstruota laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba. J. Gižo etnografinėje sodyboje įsikūrusiam turizmo informacijos centro filialui savivaldybė kasmet skiria beveik 18,8 tūkst. eurų ir 18,2 tūkst. eurų – Gargždų krašto muziejaus filialui.
Pasigrožėti pamarių apylinkių ir Neringos kraštovaizdžiu galima įkopus į 15 metrų aukščio apžvalgos bokštą. Jis pastatytas 2015 m. Bokšto statyba kainavo 66,6 tūkst. eurų. Didžiąją sumos dalį skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė – 47,8 tūkst. eurų. 18,8 tūkst. gauta iš Europos žuvininkystės fondo, Lietuvos valstybės biudžeto ir Žemės ūkio ministerijos.
Unikalios yra Drevernos kapinės, kur prieš porą metų savivaldybės lėšomis sutvarkytas laivadirbio J. Gižo kapas.
Norintiems pajusti pamario išskirtinumą, verta pakeliauti trijų savivaldybių parengtu turistiniu maršrutu „Laisva, skanu, unikalu – žuvies keliu“.
• Drevernoje kuriamas neregėtas sodas
– ve.lt/gyvenimas/drevernoje-kuriamas-neregetas-sodas?utm_source=ve.lt&utm_medium=referer&utm_campaign=webpushr
Drevernoje – „analogų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse neturintis senovinių augalų sodas.”
„ […] idėja kilo rekonstruojant senovinius patiekalus, kai paaiškėjo, kad žmonės nepažįsta augalų, kuriuos naudojo mūsų protėviai tada, kai mūsų kraštuose dar nebuvo nei bulvių, nei pipirų, nei kitų dabar mums įprastų daržovių, vaisių, žolynų.”