Prausdamiesi, ruošdami maistą, tvarkydami namus sunaudojame daugybę litrų švaraus vandens – jis tampa nuotekomis. Tam, kad nuotekos neužterštų mūsų aplinkos, jos yra išvalomos ir šio proceso metu susidaro tūkstančiai tonų nuotekų dumblo. Toks dumblas – vertinga atlieka, tačiau Lietuvoje vis dar tenka spręsti galvosūkį, kur ir kaip jį panaudoti.
Dėl aplinkosauginių priežasčių nuotekų dumblas jau nevežamas į sąvartynus, o perdirbamas. Dalis jo tampa naudingu kompostu. Taip įgyvendinamas žiedinės ekonomikos principas – ką iš dirvos paėmėme augindami, tą ir sugrąžiname atgal natūralių trąšų pavidalu. Tokiu būdu ne tik nepaliekame atliekų kalnų ateities kartoms, bet ir tausojame dirvožemį, geriname jo kokybę. Pagamintame komposte yra vertingų medžiagų, pavyzdžiui, azoto, fosforo, kalio.
Tačiau ne visas nuotekų dumblas yra tinkamas komposto gamybai. Dalis dumblo yra išdžiovinama ir paverčiama į kieto kuro granules. Deginant šį kurą būtų galima gaminti šilumą ir elektros energiją. Deja, kai kuriuose Lietuvos miestuose dėl pramonės taršos dumblas yra itin užterštas. O pagamintas granules tiekiančios įmonės už jų sudeginimą turėtų susimokėti. Kol atsakingos institucijos delsia imtis konkrečių veiksmų taršai sumažinti, teršėjams nubausti ir įstatymams sutvarkyti, nuotekų valyklos kasdien pluša, už mūsų visų pinigus perdirbdamos dumblą. Valyklų aikštelėse džiovintos granulės taip ir kaupiasi – tai dešimtys tūkstančių tonų energetinę vertę turinčio kuro.
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – www.mokslosriuba.lt
