Balandžio 24 d. Lietuvos Seimas posėdyje ratifikavo 2016 m. spalio 30 d. Briuselyje priimtą Kanados ir ES bei jos valstybių narių išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą vadinamą CETA (angl. Comprehensive Economic and Trade Agreement). Už tai numatantį įstatymą (projektas Nr. XIIIP-753(2) balsavo 70 Seimo narių, prieš – 6, susilaikė 14 Seimo narių.
Kaip žinia, nemaža dalis Lietuvos visuomenės ir ypač Lietuvos bei įvairių Europos valstybių profesinės sąjungos nepalankiai vertina CETA sutartį, kuri, pasak jų, ne tik sumažins aplinkosauginius, sveikatos, darbo standartus ES šalyse, bet ir gali trukdyti gerinti darbuotojų darbo sąlygas, nes iš kelių teisininkų sudaryti arbitražo teismai esą gali būti galingesni už demokratiškai rinktas šalių vyriausybes.
Šiandien ratifikuodamas šį susitarimą Seimas kartu priėmė ir nutarimą dėl parlamento pareiškimo (projektas Nr. XIIIP-1971(2), už kurį balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 22, susilaikė 12 parlamentarų. Priimtame dokumente Seimas pareiškia, kad prisijungia prie Europos Komisijos ir ES valstybių narių pareiškimų, padarytų Kanados ir ES bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo pasirašymo metu, tiek, kiek šie pareiškimai apima atsargumo principo taikymo, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) reguliavimo ir prekybos mėsa, kurios gamybai buvo panaudoti hormonai, klausimus. Šiuo pareiškimu patvirtinama, kad jokios ES bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo nuostatos neužkerta kelio atsargumo principo taikymui ES, kaip nustatyta Sutartyje dėl ES veikimo.
Kanados ir ES prekybos susitarimu siekiama stiprinti glaudžius ekonominius ryšius, suteikti daugiau galimybių veikti ekonominės veiklos subjektams, mažinti ar visiškai pašalinti prekybos ir investicijų kliūtis bei nustatyti aiškias ir abipusiškai naudingas prekybos ir investicijų taisykles.
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, susitarimas panaikina taikomus importo muitus pramoninėms ir žemės ūkio prekėms, numato reikšmingą Kanados viešųjų pirkimų ir paslaugų rinkų atvėrimą, naikina netarifines kliūtis prekybai, užtikrina investicijų ir intelektinės nuosavybės apsaugą, palengvina prekybą, fizinių asmenų laikiną atvykimą ir buvimą verslo reikalais, numato profesinių kvalifikacijų abipusį pripažinimą.
„Prognozuojama, kad pradėjus taikyti susitarimą, Lietuvos eksportas į Kanadą išaugs, o Lietuvos eksportuotojai vien iš susitarime numatyto muitų liberalizavimo sutaupys daugiau kaip 1 mln. eurų muito mokesčio per metus. Susitarimas prisidės prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo Lietuvoje. Susitarimas suteiks galimybę Lietuvos įmonių pagamintas prekes eksportuoti į Kanadą be importo muitų, sutrumpinant formalumų tvarkymo laiką pasienyje ir sumažinant reguliavimo kliūtis. Reikšmingas prekybos sąlygų pagerinimas Kanados rinkoje bus naudingas Lietuvos įmonėms, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Teigiama, kad šis prieštaringai vertinamas susitarimas suteiks galimybę Lietuvos įmonėms dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose. „Šiuo metu jau 150 Lietuvos įmonių eksportuoja į Kanadą. 80 proc. šių įmonių yra smulkios ir vidutinės. 2500 darbo vietų Lietuvoje yra tiesiogiai priklausomos nuo eksporto į Kanadą. Susitarimas sudarys geresnes sąlygas šių įmonių eksporto į Kanadą plėtrai ir paskatins eksportuoti į Kanadą kitas Lietuvos įmones“, – pabrėžiama dokumente.
Taip pat aiškinama, kad susitarimas eliminuoja 99 proc. importo muitų. „Tarp jau eksportuojamų į Kanadą produktų dėl importo muitų mažinimo daugiausia naudos turėtų gauti tekstilės ir aprangos, baldų eksportuotojai, kurių nemaža dalis Lietuvoje yra smulkios ir vidutinės įmonės. Susitarimas taip pat sudarys galimybes plėsti lietuviškų maisto produktų eksportą į Kanadą. Susitarime eliminuojami muitai žuvies produktams, naikinami muitai daugumai apdirbtų maisto produktų, kuriems šiuo metu Kanada taiko 10–25 proc. importo muitą. Gerės sąlygos alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų, grūdinių produktų, konditerijos, vaisių ir daržovių gaminių eksportui. Susitarimu dvigubai didinama sūrio kvota ES gamintojams, kurios 30 proc. bus skiriama naujiems rinkos dalyviams, tarp jų ir Lietuvos įmonėms“, – pabrėžiama aiškinamajame rašte.
Seimas taip pat ratifikavo Briuselyje priimtą ES bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimą. Už šį sprendimą (projektas Nr. XIIIP-754(2) balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 9 Seimo nariai.
