Balandžio 6 d. Seime spaudos konferenciją surengę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Stasys Šedbaras išreiškė nerimą dėl keleto valdančiųjų iniciatyvų, kurių įgyvendinimas reikštų didelį smūgį lietuvių kalbai ir jos statusui valstybėje, taip pat lituanistikos studijoms ateityje. Savo ožiūrį jie išdėstė memorandume skirtame Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, kurį taip pat pasirašė frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas.
Seimo nariai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkimų ir Vyriausybės programose yra pabrėžiama, kad „Lietuvos kultūros politikos pagrindinis tikslas – išsaugoti nacionalinį kultūros paveldą, jį prasmingai ir įtaigiai aktualizuoti, pirmiausia išsaugant lietuvių kalbą – mūsų kultūros pamatą“. Tačiau Vyriausybės pradėtos iniciatyvos rodo, kad atliekami visiškai priešingi veiksmai.
„Reikia konstatuoti, kad dėl valdančiųjų veiksmų šiandien lietuvių kalbai ir lituanistikai mūsų valstybėje kyla tiek iššūkių, kiek jų nėra buvę per visus 28-erius nepriklausomybės metus. Prieštara tarp teisingų deklaracijų valstiečių-žaliųjų ir Vyriausybės programose bei faktinių Vyriausybės veiksmų lietuvių kalbos ir lituanistikos atžvilgiu yra šios valdančiosios daugumos veikimo logikos ir politikos sampratos atspindys. Ir tai darosi grėsminga, kadangi kalbame ne šiaip apie kokią nors ūkinę sritį, o pamatinius tautos ir valstybės dalykus“, – spaudos konferencijoje konstatavo parlamentaras A. Ažubalis.
Konservatoriai atkreipė dėmesį į keletą žalingų jau įgyvendintų arba pradedamų iniciatyvų, daugiausia kylančių iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Tarp jų išskirtinas aukštojo mokslo reformos fone vykstantis studijų programų „optimizavimas“, dėl kurio grėsmė kyla ekonomiškai neatsiperkančioms, tačiau valstybei reikalingoms studijų programoms prioritetinėje lituanistikos srityje. Taip pat – praėjusiais metais ministrės J. Petrauskienės įsakymu įtvirtintas sprendimas panaikinti nuostatą, kad lietuvių literatūros egzamine būtų nustatyti privalomi lietuvių kalbos autoriai. Galiausiai 2018 m. kovo 4 d. Ministro Pirmininko S. Skvernelio sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo ministrė J. Petrauskienė, paskelbė išvadas, kuriose siūloma į vieną humanitarinių tyrimų centrą sujungti Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų institutus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, o vienintelis šio sujungimo motyvas – ekonominė optimizacija.
Kaip Seimo nariai pabrėžia savo parengtame memorandume, lituanistikos mokslų siaurinimas, grindžiamas ekonomine „optimizacija“, galbūt yra racionalus verslo požiūriu, tačiau valstybės veiklai ir tautos ateičiai esmingose srityse, tarp kurių, be jokių abejonių, yra ir lituanistinės studijos bei moksliniai tyrimai, negali būti taikomas.
„Suvokdami lituanistikos ir lietuvių kalbos svarbą mūsų tautos raidai ir jos išlikimui, taip pat atkreipdami dėmesį į XVII-osios Vyriausybės programoje jos prisiimtus įsipareigojimus, kurie buvo patvirtinti ir balsavimu Seime, raginame Vyriausybę nepritarti visoms šioms ir kitoms lietuvių kalbai ir jos statusui grėsmę keliančioms abejotino pagrįstumo iniciatyvoms“, – kalbėjo parlamentaras S. Šedbaras.
L. Kasčiūnas pabrėžė, kad itin svarbu atkreipti ir į Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos įregistruotą Tautinių mažumų įstatymą, kuris faktiškai Lietuvoje siūlo įvesti trikalbystę.
„Nerimą kelia ir bene dešimtmetį Seime vilkinamas Lietuvių kalbos konstitucinio įstatymo projektas, siekiantis įtvirtinti valstybinės lietuvių kalbos politikos nuostatas ir jos konstitucinį statusą“, – teigė L. Kasčiūnas.
Seimo narių memorandumas buvo įteiktas Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui, raginant ne tik stabdyti žalingas iniciatyvas, tačiau ir bendrai skirti didesnį dėmesį lietuvių kalbos puoselėjimui ir lituanistikos studijų sąlygų gerinimui.
Memorandumas dėl lietuvių kalbos
O,kas čia stebinančio? Juk Lietuvos strategijoje “2020 metai – 2030 metai” apie lietuvių kalbą ir lietuvybę nėra nei žodžio. Yra daug žodžių apie globallizaciją, anglų kalbą ir tt… bet apie lietuvių kalbą ir lietuvybę nėra nei žodžio. Tai ko jie čia taip stebisi?
Pagarba krikščioniško-tautiško konservatorių partijos dalies nuoširdus rūpestis lituanistikos ateitimi.Vis dėlto TS-KD partijos didžioji dalis, su Gabrieliumi priešaky,tam nepritaria ,deja. Lietuvių kalbos konstitucinio įstatymo projektas buvo paruoštas krikdemiško -tautinio TS-KD partijos sparno ir plačiai aptartas berods dar prieš 10 metų,bet tuometinė valdančioji dauguma Seime -konservatoriai ir Liberalų sąjūdis- nepanorėjo šio įstatymo projekto priimti.O dėl dabartinės valdančios Žaliųjų valstiečių partijos būtina su karteliu pabrėžti,kad padarė didžiulė politinę klaidą teikdami į Vyriausybę grynuolius neoliberalus /Premjerą S.Skvernelį, Petrauskienę, Ruokytę/,kurių politiniai-vertybiniai tikslai ir veiksmai prieštarauja R.Karbauskio vadovaujamos partijos programai ir Vyriausybės veiklos siekiams.Tad, šie visų pirma Vyriausybės nariai pasitelkdami MOSTA neoliberalizmo ideologijos ištikimiausius veikėjus ,,optimizuoja” ir ,,tarptautiškina” mokslą,aukštąsias mokyklas, o lietuvių kalbą ir lituanistiką nukreipia į kultūros ir mokslo paribį.Tad,raginčiau Seimą,ypač Žaliųjų valstiečių partiją , atsikratyti minėtų Vyriausybės narių,-tuomet pilna apimtimi bus įgyvendinta valdančiosios partijos programa,o lietuvių kalbai bus suteikta prioritetinė vieta.
Niektauza. Socdemai kūrė šį įstatymą ir jį stūmė. O visą laiką jį torpedavo būtent krikdemiška bei tautininkiška TSKP. Deja, tai faktai, pasiskaitykite komiteto posėdžių protokolus. Tiesa, paskutiniąją kadenciją jau Butkevičaus turi prisiimti vilkinimo nuopelnas. Bet čia išskirtinių laurų jam neteikčiau – jis apskritai visą kadenciją nieko neveikė ir viską vilkino. Matyt, tokia prigimtis.
Oi oi, rizikuoja vyrai – už tokią poziciją ne pagal Partijos Liniją gali “paaiškėti”, kad ne tik Kasčiūnas, bet ir Ažubalis su Šedbaru yra kieno nors “ytakos agentaj”.
Chunveibinų choras tuoj klyks : “Maskvos agentai”.
Negirdėjo vaiko ašarų, negirdės ir lituanistų. Svarbu ne medis, o šaligatvis.
O dabar be ironijos. Kuo labiau stengiamasi kažką naikinti ir rauti, tuo aiškiau, jog tie dalykai turi didžiulę galią. Iš esmės, kultūra yra nesunaikinamas dalykas, kad ir kaip tai neįtikėtinai skambėtų.
Tik man kyla vienas klausimas (tikrai nenoriu nieko įžeisti) – ar tikrai visi humanitarinių mokslo daktarai yra verti šio laipsnio? Deja, teko sutikti tokių filologijos daktarų, kurie nemoka be klaidos suregzti lietuviško sakinio…
Bet! – kaip jie galvą deda už QWX naudą Lietuvai!
Dar stebiuosi, kaip niekas iš jų dar negynė disertacijų tema „Kas per reiškinys lietuvių kalba, kaip ji kenkia žmonijos pažangai, kovos su ja būdai”.
Žinom, žinom, lietuvių kalba yra kliuvinys eurohomunizmui.
O kas po to dėsis?
O po to tūkstančiais pasipils trolių komentarai, kuriuose bus teigiama, kad sovietmečiu taip nebuvo, kad nebuvo nei „optimizacijų”, nei „sokraščenijų”, nei…, nei…
Gal būtent to ir siekiama?