Kviečia paroda „Krymo totoriai fotografijose“

Kovo 26 d., pirmadienį, 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11) bus atidaryta Krymo liaudies Respublikos paskelbimo 100-osioms metinėms skirta paroda „Krymo totoriai fotografijose“ (XX a.pr.).

Šioje parodoje pristatomi XX a. pr. Krymo totorių, palikusių gilų pėdsaką Krymo pusiasalio istorijoje, portretai, jų gyvenimo ir buities akimirkos.  Parodą sudaro nuotraukos iš privačios Nizami Ibraimovo kolekcijos. Parodos atidarymo metu Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ narė ir Tautinių bendrijų tarybos narė Doc. dr. Galina Miškinienė pristatys pranešimą „Lietuvių istorinės ir kultūrinės sąsajos su Krymu“, pasirodys Totorių kultūros centro folkloro ansamblis „Ilsu“ (vad. Almira Parmasizoglu (Parmaksızoğlu)).

Paroda veiks iki balandžio 19 d. Parodos sudarytoja – doc. dr. Galina Miškinienė. Parodos rėmėjas –  Vilniaus miesto savivaldybė. Rengėjas – Vilniaus apskrities totorių bendruomenė ir  Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas.

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas daugiau nei prieš 620 metų, įgyvendindamas savo vidaus ir užsienio politiką, pakvietė totorius iš Aukso Ordos įsikurti LDK. Paskutinįjį Vytauto valdymo dešimtmetį totorių imigracija į Lietuvą buvo masiška, didžiąją jos dalį sudarė Krymo totoriai. Mat, Krymas iš Emyrato tapo nepriklausomu nuo Pavolgio Sarajaus chanatu ir anuomet tai buvo pagrindinis tarpusavio vaidų ir karų, sukrečiančių europinės dalies totorius, židinys.

 Lietuvos totoriai per visus amžius neprarado ryšių su savo tėvynainiais Rytuose. Turima nemažai informacijos apie totorių keliones į Stambulą, Krymą, Balkanų šalis ir Meką.

Pasinaudodami tiurkų kalbos žiniomis šios etninės grupės atstovai garbingai tarnavo ir atstovavo juos priėmusios valstybės interesams. Lietuvos totoriai dažnai pasitarnaudavo dirbdami vertėjais valstybės kanceliarijoje arba pasiuntiniais pasiuntinybėse Osmanų Imperijoje ir Krymo Chanate.

Totoriai tarnavo LDK kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, Tado Kosčiuškos bei 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovose.

Lietuvos totoriai nebuvo abejingi ir savo gentainių likimo kitose valstybėse atžvilgiu. Galima paminėti daug iškilių Lietuvos totorių vardų, kurie 1918–1920 m. kovojo už Krymo, Azerbaidžano ir Tatarstano nepriklausomybę. Tai Matvėjus Sulkevičius, Aleksandras Achmatovičius, Iskanderas Talkovskis, Džemilis Aleksandrovičius, broliai Leonas ir Olgerdas Kričinskiai ir kiti.

Krymas buvo ne kartą užkariautas ir valdytas įvairių tautų ir valstybių. Ne išimtis ir XX a. istorija. 1944 m. gegužės 18 d. įvyko masinis smurtingas Krymo autonominės respublikos Krymo totorių iškėlimas. Tik po 45 metų Krymo totorių deportacija buvo pripažinta SSSR neteisėta ir nusikalstama. Krymo autochtonų persekiojimas vyksta ir dabar. 2014 metų kovo mėn. teritorija aneksuota Rusijos, tarptautinės bendruomenės Krymo aneksija pripažįstama neteisėta.

Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio minėjimo metais labai svarbu nepamiršti, kad tautinio atgimimo judėjimai nuolat vyksta daugelyje pasaulio regionų.

Šioje parodoje pristatomi XX a. pr. Krymo totorių, palikusių gilų pėdsaką Krymo pusiasalio istorijoje, portretai, jų gyvenimo ir buities akimirkos.  Vienas ekspozicijos fragmentas skirtas Lietuvos totoriams, dalyvavusiems tautinio išsivadavimo judėjimuose. Parodoje taip pat pristatomas Krymo totorių šviesuolis, iškilus švietimo, kultūros ir politikos veikėjas Ismailas Gasprinskis. Parodą sudaro nuotraukos iš privačios Nizami Ibraimovo kolekcijos. Nizami Ibraimovas – privatus antikvaras, renkantis ir saugantis nuotraukas, atvirlaiškius, senovines knygas ir rankraščius, turinčius sąsajų su Krymo ir kitų tiurkų tautų istorija, kultūra bei religija. Antikvaro kolekcijoje apie 80 – 100 000 vnt. įvairių dokumentinio paveldo vertybių. N. Ibraimovas yra surengęs šias parodas: 2011 m. „Bachčisarajus senuose atvirukuose“,  2014 m. „Chaitarma. Krymo totorių menas“, 2017 m. „Totoriai Rusijoje. XIX a. pab. – XX a. pradžios nuotraukų kolekcija“.

Parodos sudarytoja – doc. dr. Galina Miškinienė. Parodos rėmėjas –  Vilniaus miesto savivaldybė. Rengėjas – Vilniaus apskrities totorių bendruomenė ir  Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas.