Vasario 16-oji Klaipėdos krašte pažymėta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtais renginiais, kuriuose dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės vadovai, Seimo ir rajono tarybos nariai, Kėdainių kraštui nusipelnę žmonės, savivaldybės administracijos atstovai, seniūnai, svečiai, gausus būrys kėdainiečių.
Suplazdėjo trijų Baltijos valstybių vėliavos
Vasario 16-osios rytą Šv. Mišios už Lietuvos laisvę buvo aukojamos Šv. Juozapo bažnyčioje.
Vėliau prie rajono savivaldybės administracijos pastato, iškilmingai pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos bei sugiedota „Tautiška giemė“, skambėjo Estijos ir Latvijos himnai.
Salves, skirtas Lietuvos valstybei, Baltijos valstybių vienybei bei Laisvei ir Lietuvos žmonėms, atliko Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos II rinktinės 207-tos kuopos kariai.
Atminties skveras – duoklė už laisvę žuvusiems mūsų krašto žmonėms
Tądien, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šimtmečio proga, visuomenei pristatyta Lietuvos didvyrių įamžinimo vieta, simboliškai pavadinta Atminties skveru, esanti J. Basanavičiaus ir Dotnuvos gatvių sankirtoje.
Rajono vadovas S. Grinkevičius pasidžiaugė, kad šventės išvakarėse, vasario 15 d., rajono tarybos posėdyje, buvo priimtas sprendimas šią vietą pavadinti Atminties skveru.
Šį sprendimą iškilmių dalyviams pristatė rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius.
Šioje vietoje, Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius, mero pavaduotoja Olga Urbonienė ir savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis iškilmingai atidengė paminklą Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo kovotojams atminti. Jį pašventino Kėdainių dekanato dekanas kun. Norbertas Martinkus.
„Tai – labai simboliška, nes šioje vietoje prieš keletą metų buvo pastatytas gražus paminklas Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyviams atminti. Šiandien atidengiame dar vieną paminklą, kuris skirtas žuvusiems Kėdainių krašto savanoriams. Manau, kad gražesnio ir prasmingesnio valstybės atminties įvertinimo negali būti, kaip prisiminti žmones, žuvusius už mūsų valstybės laisvę ir nepriklausomybę. Po kelių metų čia turėtų atsirasti dar vienas paminklas – žmonių, žuvusių, arba negrįžusių iš tremties atminimui, dar vėliau numatomas paminklas, skirtas partizanams. Taigi, šioje vietoje bus paminėti visi krašto žmonės, kurie atidavė gyvybes už mūsų krašto laisvę“, – kalbėjo S. Grinkevičius.
Šioje vietoje susiformuos vientisas memorialas
Naujajame paminkle įamžintos 97 Kėdainių savanorių ir karių, kurie savo gyvybes atidavė už Lietuvos laisvę 1919–1923 metais, pavardės. 70 drąsių mūsų kraštiečių 1923 metais vyko į Klaipėdos kraštą, kur su kitais lietuviais savanoriais prijungė šį kraštą prie Lietuvos valstybės.
Ant kitos kalvelės vėliau bus iškaltos tremtinių, partizanų pavardės. Taip šioje vietoje atsiras vientisas memorialas. Paminklo atsiradimo idėją pristatė rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas.
„Mums svarbios kovų už Laisvę atminimo vietos turi būti matomos ne tik mums, kėdainiečiams, bet ir miesto svečiams. Be to, pro šį skverą einame pagerbti žuvusio pirmose Lietuvos savanorių kariuomenės kautynėse su bolševikais savanorio Povilo Lukšio bei kitų savanorių kapų.
Kadangi memorialo kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę 1919–1923 metais vieta buvo parinkta prie jau esamo paminklo „Kovojusiems su okupantais, siekiant atstatyti laisvą ir nepriklausomą valstybę“, kurio autorius yra architektas Marius Mateika, todėl jį ir pakvietėme suprojektuoti memorialą, kaip vientisą architektūrinę kompoziciją“, – pasakojo V. Kundrotas.
Memorialo idėja pagrista organiška kraštovaizdžio formavimo kompozicija: einant taku prie memorialo „ašies“ – rutulio, iškyla kalvelės, ant kurių plokštumos įamžintos kovotojų pavardės. Šalia – šviečiantis flagštokas, skirtas iškelti Lietuvos valstybės tautinei vėliavai.
Memorialo pievelėje pasodinti ąžuolai. Vasarą pagal taką pražys gėlės, simbolizuojančios trispalvę. Šioje vietoje taip pat pastatyti suoliukai. Tamsiuoju paros metu memorialas – apšviestas.
Paminklo Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo kovotojams idėjos iniciatorius buvo rajono meras S. Grinkevičius. Paminklas Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo kovotojams atminti finansuotas iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto. Darbus atliko UAB „AGD GROUP“. Flagštoką gamino UAB „Laumetris“
Kovotojų už Lietuvos laisvę pagerbimas
Iškart po paminklo Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo kovotojams atidengimo ir pavadinimo skverui suteikio, Kėdainių bažnyčios savo varpų skambesiu įsiliejo į Lietuvos bažnyčių varpų sąšauką „Gloria Lietuvai“.
Vėliau rajono savivaldybės meras S. Grinkevičius su žmona Aldona, mero pavaduotoja O. Urbonienė ir savivaldybės administracijos direktorius O. Kačiulis, rajono tarybos nariai, savivaldybės administracijos darbuotojai apsilankė Dotnuvos gatvės kapinėse, kur, uždegdami žvakutes ir padėdami gėlių, pagerbė kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą.
Arenoje – įspūdingas šimtmečiui skirtas koncertas
Galiausiai Lietuvai svarbi diena visus sukvietė į šventinį koncertą „Kilkim, broliai, sakalais“ Kėdainių arenoje. Čia šventė prasidėjo eisena – Kėdainių rajono savivaldybės vėliavą nešė Nepriklausomos Lietuvos buvę ir esamas Kėdainių rajono vadovai: Saulius Grinkevičius, Rimantas Diliūnas, Nijolė Naujokienė, Virginija Baltraitienė, Viktoras Muntianas, Vigimantas Kisielius ir Petras Baguška.
Gausiai į areną susirinkusius kėdainečius pasveikino rajono vadovas S. Grinkevičius.
„Lietuvos šimtmetis yra išskirtinis reiškinys. Mes turime kuo didžiuotis – savo žmonėmis ir mūsų darbais. Per tą šimtą metų buvo visko – gerų ir gražių, blogų ir tragiškų metų. Lietuva išgyveno visa tai dėl savo drąsių ir bebaimių piliečių. Šimtas metų mūsų valstybei yra iš tikrųjų daug, nes būtina prisiminti, kad mes tik 26 metus gyvename demokratinėje visuomenėje. Tikiu, jog mūsų antrasis šimtmetis bus išskirtinis tuo, kad mes suprasime, jog esame laisvos demokratinės Lietuvos piliečiai“, – kalbėjo S. Grinkevičius.
Kėdainių krašto gyventojams sveikinimo žodį tarė garbus svečias – Lietuvos teisininkas, Kauno technologijos universiteto Europos instituto vadovas, garsus Lietuvos ir Europos diplomatas, pirmasis Lietuvos vyriausias derybininkas dėl stojimo į Europos Sąjungą, „Misija Sibiras“ iniciatorius Vygaudas Ušackas.
Taip pat pasveikino ir Seimo narys Darius Kaminskas.
Gražų nuotaikingą koncertą šios šventės proga dovanojo valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, folkloro atlikėjos – Veronika Povilionienė ir Rasa Serra, Lietuvos kariuomenės orkestras bei roko grupė „Thundertale“.
Straipsnio pirmajame sakinyje rašoma, kad Klaipėdos krašte, nors visas rašinys yra apie renginius Kėdainiuose. PATAISYKITE!