Archeologai skambina pavojaus varpais: Rusijos valdomoje Kaliningrado srityje gintaro gavybos sumetimais ketinama sunaikinti pasaulinio garso vikingų epochos (IX–X a.) Prūsijos miestą – Kaupą-Viskiautus.
Kaip praneša interneto portalas „Novyj Kaliningrad“, dar 2017 m. gruodžio 15 d. kompanija „Hermes“ gavo 20 metų naudingų iškasenų žvalgymo ir gavybos licenciją Višniovoje vietovėje prie Kranto (Zelenogradsko), kur ketinama pramoniniu būdu kasti gintarą. Tai pirmas kartas, kai tokia licencija suteikiama privačiai kompanijai. Numatoma, kad „Hermeso“ gautos licencijos jau 2019 m. leis privačiai kompanijai iškasti apie 150 tonų gintaro. „Novyj Kaliningrad“ pastebi, kad 19 proc. „Hermeso“ akcijų priklauso kompanijai „Ruskomresurs“, kurios vienas iš akcininkų Sergejus Karasis yra žinomas kaip Kaliningrado srities vyriausybės pirmininko pavaduotojo Gario Goldmano verslo partneris.
Numatomos privačiai kompanijai išnuomotos gintaro gavybos vietos žemėlapis, kurį paskelbė „Novyj Kaliningrad“ netruko patraukti archeologų dėmesį. Žinomas Prūsijos priešistorės tyrinėtojas archeologas Vladimiras Kulakovas sugretino šį žemėlapį su Kaupo-Viskiautų archeologinio komplekso planu. „Deja, ši zona iš dalies dengia didžiausio ir įdomiausio Kaliningrado srities archeologijos paminklo teritoriją – pasaulinio garso archeologinio gyvenviečių ir kapinynų komplekso prie Kaupo miško vietovės (persidengimo planas pridedamas, jame balta spalva parodyta archeologijos paminklo teritorija, žydra – gintaro gavybos zona ir jos ribos). Akivaizdu, kad greitai mes neteksime dar vieno kultūros paveldo objekto, ir ši netektis bus neatitaisoma“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo rusų archeologas.
Žinomas Lietuvos archeologas ir senųjų prūsų kultūros tyrinėtojas Valdemaras Šimėnas įsitikinęs, kad mes neturime teisės abejingai stebėti, kaip naikinamas unikalus Prūsijos archeologinių paminklų kompleksas. „Skambinkime visais varpais! – rašo V. Šimėnas savo „Facebook“ paskyroje. – Tai negali įvykti! Kaupo arba Viskiautų skandinavų gyvenvietė – unikalus Europos reikšmės ir vienintelis Kaliningrado srityje esantis toks paminklas. Europinio mąsto objektas, skandinavų prekybinė faktorija, unikalus pilkapynas bus sunaikintas. Turime jį atsikovoti. Veikime visi kas gali. Tai – beprotybė!“
Kaupo-Viskiautų vietoje vikingų epochoje buvęs prekybos centras yra laikomas vienu iš didžiausių baltų prekybos su vikingais centrų greta Truso (dabar Lenkijoje) ir Gruobinios (Latvija).
Ka siulote daryti ?
deja, barbarai yra barbarai. Jaunystėje teko matyti, kaip jie naikina finougrų archeologinius paminklus šalies šiaurėje.
Kaip rašė V.Kudirka – taip “surusinamos” užgrobtos teritorijos. Mūsų atstovai turėtų skambinti į Europos institucijas, neduoti ramybės
Kaip tai rusiska. Teks su tuo susitaikyti. Rusams dzin kazkokie paveldai ar dar kazkas panasaus. Jiems reikia dabar piniga kalt, o cia kazkokios senienos trukdo….
Ką gi danų okupaciją 1016 m. primint verčia ir jų tuomet irgi okupuoto britų salyno palikuonių BAIMĖ
(nuo 1945 m. Potsdamo – rugpjūčio 2 d. britų premjero, su JAV prezidentu įsipareigojimams – būsimai
Taikos konferencijai dėl a b i e j ų Rytprusių dalių, t.y. dabartinės Tvankstos žemių /šiaurės ir pietų dalių/
laikinojo valdymo skiriant administravimą iki konferencijos SSSR 16-os respublikų /dar su Karelijos/
sąjungai ir naujai paformuojamų plotų išprievartautai ir pirmuosius Pasaulio žmogėdriško karo žingsnius
iš plėšikiškųjų grobuonių Hitler & Stalin patyrusiai nuo 1939 m. rugsėjo Lenkijai), kai niekingai-naudingai
“tyloje” pasitvarkyt britų Karalienės aplinka Europos sąjungoje, dabartinėje ir išeitinėje /jiems/, v a l i o j u s i.
Prižaista, pritylėta arba “priplaukta”, kaip mūsų Gintaro kelio sargyboms po 1016 m. antpuolio aukštyn Nemunu
į Kauno (ar dar gi kažkaip kitaip vadinto tuomet) santaką p e r s i k e l t PRADĖTA. Dėl to visose 1040 m.
kronikose ir užuominos apie naują “civilizacijos mazgą’ Nemuno-Neries santakoje…
O Prūsija… bijom (net ir Alkas dreba, tirta, “bliūkšta”, atsiliepimus apie prūsų IŠŽUDYMO pasekmių štakas
t r i n d a m a s) – štai ir prisitrynėm, prisitildėm, prisibijojom …su Tereza May (jos Karaliene) ir Donaldu Trampu.
Trumpai – drūtai:
KADA IR KUR BUS SURENGTA 1945 m. Potsdame įsipareigota jų (pirmtakų) TAIKOS KONFERNCIJA
“DĖL TOLIMESNĖS PRŪSŲ TVANKSTOS (iš NovoLenigrad, kol ant aikštės jos Lenin “aukštai” – valdomo
Stalingrado/kai kam Kaliningrad?? ) ŽEMĖS A T E I T I E S.
atodangos – Vasario 16-osios šimtmetyje taip ir nepadrįstant …prisipažint – buvus pirmuoju Valstybės vadovu – Jonui BASANAVIČIUI, tad “gelmingiau”, arb irgi iš gelmių-slėpinių:
“1010 m. – Lenkijos dk Boleslovas I Narsusis sunaikino prūsų Ramovės šventyklą Natangoje. Krivis Livoilesas (Lavailo) žuvo.
1016 m. – Danijos karalio Sveno I Šakiabarzdžio sūnus Knutas II Didysis suruošė žygį prieš Sembą, nes Semboje įsikūrę danų palikuonys po Hakono Sigurdarsono mirties, ėmė puldinėti Daniją. Prūsijoje jie gelbėjosi nuo Šiaurės krikščioniškų karalių baudžiančių kardų. Kaupo prekyvietės sugriovimas.
1040 m. – Lietuvių mūšis su rusinais prie Slonimo.
1042 m. – kuršiai plėšikavo ir nusiaubė Skandinavijos pakrantes. Adomas Brėmenietis XI a. parašęs „Hamburgo vyskupų istoriją“ kuršius vadino „žiauriausia gentimi“, kurios visi vengia.
1049 m. – „kunigaikštis Jaroslavas išžygiavo prieš Lietuvą“, mini rytų slavų metraštininkas „Sakmėje apie Igorio žygį“.
1050 m. – Danijos karalius paskyrė specialų karo laivyno vadą, kuris turėjo kovoti su kuršių piratavimu, o Danijos bažnyčiose buvo įvestą speciali malda: „O, Dieve, apsaugok mus nuo kuršių!“. Kuršiai grobė ne tik Danija, bet ir Švediją ir Norvegiją, išnešdami net bažnytinius varpus.
1054 m. – pasirodo pirmieji vokiečių pirkliai Dauguvos upės žiotyse.
1065 m. – lietuviai puolė XI a. pastatytą Polocko kunigaikštystes Breslaujos pilį. (Bychovco kronika)
1066 – Voluinės metraštyje aprašyta Halio kometa Lietuvos danguje.
1066 m. – Novgorodo beržo tošies įrašuose minimi lietuvių karo žygiai į Kareliją.
Apie 1080 m. – tapęs Danijos karaliumi, Knutas IV Šventasis surengė dar vieną žygį prieš „kuršių, sembų ir estų karalystes“, jas įveikė ir labai nuniokojo. (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
ir t.t. ir pan.”
Aišku, jau dėl mūsų pačių rinktų duoklių Alandų ir Saaremos salynuose nėr jau tiek jauku, bet…
“Nors lašą kraujo, nors lašą, –
Besotė istorija prašo.”
https://en.wikipedia.org/wiki/Cnut_the_Great