Nepaimsi nepakelsi neparodysi
Nepavalgydinsi jos ir nepagirdysi
Ne valiavimuos ne šūkiuose ne odėse
Mūs atodūsiuos ji matosi ir girdisi
Justinas Marcinkevičius, „Laisvė“
Sausio 25 dieną, ketvirtadienį, 18.30 valandą vyksiančiu renginiu „Baltijos laisvė“ paminėsime Baltijos valstybių nepriklausomybės 100-metį. Šią unikalią baltiškąją programą rengia Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergėjus Krylovas) ir Estijos nacionalinis vyrų choras. Pastarojo kolektyvo vadovas Mikas Uleoja (Mikk Üleoja) ir diriguos koncerte. Solo partijas dainuos Ka Bo Chan (kontratenoras, Honkongas), Valteris Sosalu (Valter Soosalu) (tenoras, Estija) bei Otas Indermite (Ott Indermitte) (baritonas, Estija).
Lietuva, Latvija ir Estija – tarsi trys bendraamžės seserys, prieš šimtą metų atvertusios naują – laisvės puslapį savo valstybių istorijos knygose. Jas vienija ne tik Baltijos jūra, Baltijos kelias ar dainų šventės, UNESCO pripažintos Pasaulinio žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Jų vienybę liudija ir glaudus koncertinių institucijų bei menininkų bendradarbiavimas.
Programoje „Baltijos laisvė“ skambės trijų Baltijos šalių kompozitorių kūriniai. Didžiausia koncerto intriga – šių metų Lietuvos nacionalinės premijos laureatės kompozitorės Justės Janulytės naujo kūrinio „Here at the quiet limit…“ / „Čia, ties tylia riba…“ vyrų chorui ir styginių orkestrui premjera. Pasak autorės, „iš lordo Alfredo Tennysono poemos „Titonas“ atėjusi frazė tapo ne tik kūrinio pavadinimu, bet ir pretekstu muzikinėmis metaforomis reflektuoti ribos fenomeną. Kaip apčiuopti ribą tarp žemės ir dangaus, jei viena yra dar žemė, o kita – jau dangus?! Styginiai ir balsai šiame kūrinyje suvokiami kaip du priešingi elementai: orkestrui leidžiantis ir traukiantis, choras kyla bei plečiasi, kol jų trajektorijos susijungia, erdvės bei laiko dimensijos susilieja ir ribos išnyksta.“
Italijoje gyvenančios ir dažnai į Lietuvą grįžtančios J. Janulytės kūriniai skamba visame pasaulyje. jų premjeros visada intriguoja. Klaipėdos koncertų salės repertuarą taip pat nuolat turtina jos kūriniai – šiemet čia bus atlikti dar du Justės „baltosios chromatinės muzikos“ opusai.
Pasak muzikologės Jūratės Katinaitės, „kartais atrodo, kad Justės kūriniai išvis neturi pradžios ir pabaigos, kad ten už horizonto muzika keliauja toliau, persmelkia jau kažką kita…“
„Baltijos laisvė“ publikai dar pristatys dviejų žymiausių Latvijos ir Estijos kūrėjų opusus. Programą pradės Peterio Vasko „Musica Appassionata“ styginių orkestrui. Įdomu tai, kad P. Vaskas studijavo kontraboso specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dirbo Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre, todėl gerai kalba lietuviškai. „Lietuvai esu labai dėkingas“, – tvirtina kompozitorius, nes jam – Baptistų pastoriaus sūnui – buvo uždrausta gimtinėje siekti aukštojo mokslo.
Šiuo metu latviai didžiuojasi, turėdami pasaulinio pripažinimo sulaukusį kūrėją. Kartu su estu Arvo Piartu (Arvo Pärtu) Vakaruose jiedu vadinami Baltijos muzikos ambasadoriais. Prieš keletą metų P. Vaskas buvo atvykęs į festivalį „Permainų muzika“, kur jo kūrinį griežė Klaipėdos kamerinis orkestras.
Koncerto pabaigoje išgirsime Erki-Svyn Tairo (Erkki-Sven Tüüro) „Klausimus“ kontratenorui, tenorui, baritonui, chorui ir styginių orkestrui. Estijai atkūrus nepriklausomybę šio autoriaus kūriniai tapo žinomi Vakaruose ir atliekami garsių kolektyvų. Jie yra skambėję ir Klaipėdoje.
Klaipėdos koncertų salė bus pirmoji „Baltijos laisvės“ stotelė, po kurios projektas keliaus į Kauną, Vilnių ir Taliną.
