Manote, kad kavos tirščiai tėra niekam tikusios atliekos? Klystate. Tai itin vertinga žaliava, kurios suversti į šiukšlių konteinerius nevertėtų. Tarptautinė kavos organizacija įvertinto, kad 2017–2018 metais pasaulyje bus užauginta 9,52 mln. tonų kavos, o tai 0,8 proc. daugiau nei 2016–2017 metų sezone. Daugiau kavos – daugiau ir vertingų atliekų.
Remdamasis atliktais tyrimais, Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto doktorantas Edgaras Stunžėnas, pažymi, kad net 90 proc.panaudotos kavos virsta atliekomis, kurios toliau patenka į komunalinių atliekų srautą.
„Priešingai negu maisto atliekos, kurių dauguma priskiriamos šalutiniams gyvuliniams gaminiams, kurių surinkimui, transportavimui ir tvarkymui galioja griežti reikalavimai, kavos tirščiai – palyginti stabili homogeniška atlieka, kuri neskleidžia nemalonaus kvapo ir gali būti sandėliuojama ilgą laiką normaliomis sąlygomis“, – sako jis.
Anot E. Stunžėno, dėl savo biocheminių savybių ši atlieka puikiai tinka biodujų išgavimui. Pavyzdžiui, metano dujų potencialas, anaerobiškai apdorojant kavos tirščius, yra 6,5–6,9 karto didesnis, palyginti su nuotekų valymo įrenginių dumblo potencialu.
Surinko 150 l kavos tirščių
„Įveiklinti“ kavos tirščius šiais metais pasiryžo „Paulig Coffee Lietuva“, iniciavusi projektą dėl aplinkai draugiškos elektros energijos Kauno miesto kalėdinei eglei gamybos. Prie iniciatyvos „Kava, virstanti į Kalėdų šviesą“ prisijungė ir Kauno technologijos universitetas.
KTU studentai ir darbuotojai, neabejingi aplinkosaugos problemoms ir puoselėjantys socialiai atsakingą požiūrį, per dvi savaites surinko apie 150 litrų kavos tirščių.
Universitete ir kitose, prie iniciatyvos prisidėjusiose Kauno organizacijose bei įmonėse, surinkti kavos tirščiai buvo vežami į vieną iš biodujų jėgainių, kurioje gaminant elektrą nesusidaro jokių atliekų.
Biodujų jėgainėje pagaminta elektra buvo perduodama „Energijos skirstymo operatoriui“, kurio tiekiama elektros energija Kauno rotušėje naudojama Kalėdų eglės apšvietimui bei šalia įrengtoms šventinėms dekoracijoms.
Pasak jaunojo KTU tyrėjo E. Stunžėno, vis dėlto, remiantis dabartinėmis tendencijomis, biodujų išgavimas nėra patraukliausia ir plačiai analizuojama alternatyva, nors, pavyzdžiui, kavos tirščiai laikomi puiku substratu didesnės pridėtinės vertės produktų gamybai.
Jis pažymi, kad plačiausiai analizuojami atvejai yra antioksidantų, kofeino, taninų, polifenolių ir kitų cheminių medžiagų išgavimas.
Kavos tirščiai – žaliava biodyzelinui
Remdamasis tyrėjo Sanjibo KumarKarmee moksliniu straipsniu, E. Stunžėnas pažymi, kad kavos tirščiai laikomi puikia žaliava biodyzelino gamybai, nes savo sudėtyje turi 7–15 proc. riebalų, kai, pavyzdžiui, kitos biodyzelino gamyboje naudojamos žaliavos, tokios, kaip rapsai, palmių vaisiai ir sojos pupelės, turi 20–50 proc.
„Šie tyrimų pavyzdžiai parodo mokslininkų susidomėjimą didesnės pridėtinės vertės produktų išgavimu iš atliekų, kas skatina ir ekonomiškai naudingų technologijų plėtrą bei pritaikymą“, – mano jaunasis tyrėjas.
„Vis dėlto, pasiekus aukštą technologijų lygį, kitu, tinkamą atliekų tvarkymą lemsiančiu veiksniu taps visuomenės sąmoningumas, pasitikėjimas atliekų tvarkymo sistema, noras įsitraukti ir prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo“.
E. Stunžėno nuomone, dėl šios priežasties būtina jau dabar šviesti, skatinti visuomenės įtraukimą į aukštesnio lygio atliekų tvarkymą: „Šiandien geras to pavyzdys yra ši iniciatyva „Kava, virstanti į Kalėdų šviesą“, skatinanti atskirai rinkti kavos tirščius ir apdoroti juos išlaikant aukštą aplinkos apsaugos lygį, prie kurios prisijungė ir KTU“.
Net ir pasibaigus šiai akcijai, planuojama Universitete ją tęsti savarankiškai.
