Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidiumo nario, sveikatos reikalų komisijos (SRK) vadovo dr. Laimučio Paškevičiaus teigimu, sveikatos apsaugos sistemą ir joje pastaruoju metu kylančias bangas vertinti reikėtų kompleksiškai. Verslo atstovai palaiko Lietuvos medikų sąjūdžio reikalavimus, tačiau pabrėžia, jog dabartinė sveikatos apsaugos sistema veikia sovietmečiu sukurtos struktūros pagrindu, o jos iš esmės nepertvarkius, bet koks sutarimas tik nukeltų esminius pokyčius į ateitį.
Įsisenėjusios problemos reikalauja sisteminių pokyčių
LVK SRK vadovas, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas dr. L. Paškevičius teigia, jog verslo organizacijų atstovai palaiko Medikų sąjūdžio keliamus reikalavimus, tačiau atkreipia dėmesį, kad svarbiausias iššūkis, su kuriuo šie susidurs, yra susitarimas dėl tikro struktūrinių pokyčių įgyvendinimo.
„Medikų sąjūdžio reikalavimai iškilo kaip pasekmė giluminių problemų, paveldėtų iš tarybinio Semaško sveikatos apsaugos modelio, tačiau vis dar tebeglūdinčių sveikatos priežiūros sektoriuje. Du dešimtmečius vykdyti kosmetiniai sveikatos priežiūros sistemos pagražinimai tik kuriam laikui užmaskavo jos gilumines problemas. Kiekvienas naujas sveikatos apsaugos ministras paveldi ydingą modelį, o kadangi sisteminės transformacijos reikalauja atviro esamų problemų įvardijimo, aiškios strategijos joms spręsti bei realaus ištekliais ir laike pagrįsto plano, to pakeisti per trumpą ministrų kadencijos laikotarpį tiesiog nepavyksta“, – įsitikinęs L. Paškevičius.
„Deja, iki šiol nėra parengtos sveikatos priežiūros sistemos vizijos, aiškios visuminės šio sektoriaus pertvarkos ir plėtros strategijos. O fragmentuoti tam tikrų sistemos komponentų pertvarkymai, tokie, kaip vykdyti keturi ligoninių restruktūrizacijos etapai, nedavė tikėtinų rezultatų, nes nebuvo tinkamai įvertinta kitų sričių – šeimos gydytojo, ambulatorinių paslaugų, reabilitacijos, slaugos ir globos – būklė ir pokyčių poreikis, taip pat jų galimybės amortizuoti ligoninių tinklo optimizavimo sukeltus iššūkius. Todėl tik kompleksinė, integruota bei koordinuota visų sveikatos priežiūros sektoriaus sričių pertvarka yra pajėgi sugeneruoti sinerginį efektą, efektyviau panaudoti išteklius bei atnešti esminių teigiamų pokyčių, užtikrinančių gyventojams kokybiškesnę sveikatos priežiūrą“, – teigia LVK prezidiumo narys.
Dr. L. Paškevičius pastebi, jog neįgyvendinus esminių sisteminių sveikatos priežiūros sektoriaus pokyčių, nepertvarkius esamos infrastruktūros bei sveikatos priežiūros finansavimo principų, algų pakėlimas gydytojams šiuo metu būtinas, tačiau tai tik laikinas giluminių problemų sprendimas.
„Jei per dešimtį metų prasimokęs ir tokį sudėtingą darbą atliekantis žmogus gauna vos daugiau už kasininką, kažkas valstybėje su vertybėmis negerai. Švietimo, sveikatos ir kultūros sričių darbuotojai, formuojantys valstybės socialinį kapitalą, tapo kone mažiausiai vertinamos, prasčiausiai už darbą atlyginamos profesinės grupės. Medikai virto ydingos sistemos įkaitais – jau ir šiandien ligoninėse apie 80 procentų pajamų skiriama darbuotojų atlyginimams. Nuo nepriklausomybės pradžios iki dabar iš šalies išvyko per 900 tūkst. gyventojų, o sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų poreikis nuolat augo. Neefektyvi sveikatos priežiūros infrastruktūra tiesiog pravalgo visus pinigus, nesukurdama reikiamos vertės“ – teigia LVK SRK pirmininkas.
L. Paškevičius ragina tiek medikus, tiek politikus į pastarųjų savaičių įvykius pažvelgti racionaliau ir ekonomiškiau – dabar problemas užkaišius greitais sprendimais kitos recesijos metu galima jų laukti sugrįžtant dar žiauresniu pavidalu.
„Galime teigti, jog medikų reikalavimai yra absoliučiai pagrįsti. Bet problema ta, jog jų išpildyti paprasčiausiai nėra iš ko. Pati sistema nesugeneruoja reikalingų pinigų – nerimauti reikia visų pirma dėl to. Turime suprasti ir vyriausybės poziciją: sakykime, jie sutinka su medikų reikalavimu, tuomet kitą dieną 30 procentų didesnės algos norės mokslininkai, dar dieną po policininkai, tada socialiniai darbuotojai ir taip be galo. Jei neatsiras iš kur tų pinigų paimti – tai bus katastrofa“, – neabejoja Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas
Kelių į būtinas reformas netrūksta
Dr. L. Paškevičiaus teigimu tobula sveikatos priežiūros sistema neegzistuoja, tačiau netrūksta gerokai toliau pažengusių, daug geriau žmonių poreikius atliepiančių ir efektyviau veikiančių sveikatos sistemų pavyzdžių. Tai aukščiausius reitingus pagal suteikiamą žmonėms suminę vertę užimančios šalys, tokios kaip Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Vokietija ir eilė kitų.
Galime daug ko pasimokyti ir iš kaimynės Estijos, kuri pagal sveikatos apsaugos generuojamą vertę kasmet vis labiau lenkia Lietuvą. Atgavusi nepriklausomybę Estija įgyvendino nepopuliarias sistemines reformas sveikatos priežiūros sektoriuje, optimizavo medicinos įstaigų infrastruktūrą, suefektyvino jų valdymą įdiegiant gerosios valdysenos principus, nacionaliniu ir įstaigų lygiais įdiegė informacines sveikatos sistemas, panaikino ar iki minimumo sumažino korupciją ir nelegalius atsiskaitymus už paslaugas, įgyvendino draudiminės medicinos principus – visa tai davė ekonominį efektą, leido padidinti medikų atlyginimus.
„Išeitis iš dabar susiklosčiusios situacijos turi dvi kryptis – sveikatos priežiūros sistemos sutvarkymo ir gyventojų sveikatos priežiūros finansavimo didinimo. Pirmoji – suformavimas ir įgyvendinimas aiškios, tvarkios ir ilgalaikės sveikatos priežiūros sistemos vizijos, iš pagrindų pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą, paslaugų teikimo ir finansavimo sistemas. Antra kryptis – papildomų finansinių išteklių pritraukimas“, – teigia LVK SRK vadovas.
Anot jo, praktiškai visose demokratinio pasaulio valstybėse veikia trys papildomų finansinių išteklių pritraukimo būdai: papildomas savanoriškas sveikatos draudimas, dalinių mokėjimų už sveikatos priežiūros paslaugas įvedimas (apsaugant socialiai jautrias gyventojų grupes ir mažinant nelegalių atsiskaitymų mąstą) bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės plėtojimas.
„Pasiekėme ribą – esame ekonominio ciklo pakilime, gauname gana ženklią ES struktūrinių fondų paramą, tačiau sveikatos priežiūros sistema veikia finansinės įtampos būsenoje. Ekonomikai lėtėjant nebus laiko strateguoti, planuoti ir įgyvendinti pokyčius, o nepertvarkius sistemos iš esmės, pasekmės galimai bus drastiškos. Todėl tiek Medikų sąjūdžiui, tiek sveikatos politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms būtina aptarti ir sutarti su pacientus ir paslaugų teikėjus atstovaujančių organizacijų atstovais dėl sveikatos priežiūros sistemos ateities vizijos ir, pasitelkiant profesionalus iš aukščiausius sveikatos sektorių reitingus užimančių valstybių, nedelsiant imtis sisteminių pokyčių“ – pažymi dr. L. Paškevičius.
Autorius turi galvoje maksimų-norfų kasininkus, ar komercinių bankų? 🙂