Seimo posėdyje įvyko 2018 m. valstybės biudžeto projekto (Nr. XIIIP-1227) pirmasis svarstymas, kurio metu buvo išklausytas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, kitų komitetų išvados, frakcijų ir Seimo narių nuomonės bei pastabos.
Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs Seimo komitetų, komisijų išvadas, Seimo narių pasiūlymus, atskirų institucijų ir savivaldybių raštus, pasiūlė Vyriausybei tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės, Seimo komitetų, komisijų pasiūlymus. Remiantis Seimo statutu, po pirmojo svarstymo dėl biudžeto projekto Seimas nebalsuoja.
Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, Europos Komisija mano, kad Lietuvos biudžeto projektas, kuris dabar yra svarstomas, atitinka visus reikalavimus ir visas Stabilumo ir augimo pakto sąlygas.
„Svarstant valstybės biudžetą gauti Seimo komitetų ir komisijų bei Seimo narių prašymai padidinti valstybės biudžeto asignavimus 847 mln. eurų. Komitetai, komisijos pateikė pasiūlymus padidinti asignavimus 199 mln. eurų, Seimo nariai – 648 mln. eurų“, – išvadą dėl kitų metų biudžeto pristatęs teigė S. Jakeliūnas. Pasak jo, komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams.
Vyriausybei pasiūlyta apsvarstyti šiuos Seimo komitetų pasiūlymus: įvertinti ir įstatyminiu lygmeniu nustatyti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti arba nustatyti kriterijus, kuriais remiantis toks rezervas turėtų būti apskaičiuojamas; stebėti ne tik ES ir bendrojo finansavimo lėšų įsisavinimo tempus, bet ir vertinti ES lėšų panaudojimo efektyvumą; lėšas neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui finansuoti skirti iš valstybės biudžeto; padidinti vaiko priežiūros išmoką 4 bazinėmis socialinėmis išmokomis; nuo 2019 m. padidinti Kaimo plėtros programai skirtą bendrojo finansavimo lygį iki 25 proc. Taip pat pasiūlyta įvertinus finansines galimybes skirti papildomus asignavimus melioracijos įrenginių priežiūrai ir rekonstravimui Šilutės r. polderių sistemos priežiūrai ir eksploatacijai, atkreiptas dėmesys į teismų ir Generalinės prokuratūros finansavimą.
Radus realius išlaidų finansavimo šaltinius, Vyriausybei pasiūlyta priimti sprendimus dėl papildomų asignavimų skyrimo įvairiose srityse. Pavyzdžiui, socialinėje srityje pasiūlyta skirti papildomų lėšų remti socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse, nuo 38 iki 40 eurų padidinti bazinės socialinės išmokos dydį, paremti jaunas šeimas, įsigyjančias pirmąjį būstą ne didmiesčiuose, įsteigti papildomas pareigybes Gestų vertėjų centruose ir kt.
Vyriausybei apsvarsčius pasiūlymus ir patobulinus įstatymo projektą, Seimo posėdyje gruodžio 7 d. numatoma rengti antrąjį valstybės biudžeto svarstymą.
Kitų metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus pajamos sieks beveik 16,082 mlrd. eurų, išlaidos – beveik 15,839 mlrd. eurų.
Projektu siūloma patvirtinti daugiau kaip 9,074 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir beveik 9,542 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 467,3 mln. eurų).
2018 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc.
