„Mokslo sriuba“: kaip Lietuvoje perdirbama nafta? (video)

Savo kasdienybę sunkiai įsivaizduotume be benzino, asfaltuotų kelių, dantų pastos, dažų, plastikinių pakuočių, sintetinių drabužių. Ką bendro turi šie mums įprasti gaminiai?

Ogi visiems jiems pagaminti naudojami naftos produktai, gaunami naftos perdirbimo metu. Pasaulyje yra daugiau nei 600 naftos perdirbimo gamyklų, o vieną iš jų galime rasti ir mūsų šalyje.

Nafta, dėl savo nepaprastos vertės dar vadinama „juoduoju auksu“, gamyklą pasiekia per Būtingės terminalą, įsikūrusį prie Lietuvos krantų. Į terminalą atvykus tanklaiviui, nafta iš jo išpumpuojama ir jūros dugne nutiestu vamzdynu atkeliauja iki krante įrengtų talpų, o vėliau požeminiais vamzdžiais ir iki pačios gamyklos. Per valandą ją gali pasiekti daugiau nei 1500 kubinių metrų žaliavos. Nors dažniausiai perkama rusiška nafta, kartais nafta į Mažeikius atkeliauja ir iš Norvegijos, Venesuelos, Kazachstano, Afrikos bei kitų regionų.

Juodasis auksas išgaunamas iš įvairiame gylyje esančių telkinių. Naftos telkinių yra ir Lietuvoje – štai preitais metais nafta Lietuvoje buvo išgaunama iš 61 gręžinio. Iš žemės gelmių išsiurbtoje žaliavoje yra daugybė priemaišų, kurias gamykloje tenka įspūdingų įrenginių pagalba išvalyti. Pirminio perdirbimo metu juodasis naftos kokteilis išskirstomas į atskirus „ingredientus“, vadinamus frakcijomis. Taip gauname daug įvairių produktų: benzino, žibalo, mazuto junginius. Tačiau tai tik tarpiniai naftos gaminiai, mat jų kokybė dar nėra pakankamai aukšta. Iki vartotojus pasieksiančių degalų ir kitų naftos gaminiai – dar ilgas kelias.

Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.