Pusryčiai – svarbus energijos šaltinis sėkmingai dienos pradžiai. Pusryčius verta valgyti ne tik dėl geros savijautos, puikios nuotaikos, sotumo jausmo, bet ir dėl savo fizinės sveikatos. Papusryčiavę turėsite daugiau jėgų fizinei ir protinei veiklai, ne taip išalksite iki pietų, jausitės energingesni ir aktyvesni. Pusryčiai – viena svarbiausių sveiko gyvenimo taisyklių.
Norite būti sveiki? Pusryčiaukite!
Dažnai per skubėjimą ir laiko stoką, atsisakome pusryčių – tai didelė klaida, kurios reikėtų išvengti. Pasak dietologės Barboros Jarašūnės, pusryčiai teigiamai veikia bendrą žmogaus savijautą ir sveikatą. „Pusryčių metu papildome per naktį išsekusias organizmo energijos atsargas, todėl turime daugiau energijos kibti į darbus ar mokslus. Pusryčiams pasirinkus grūdus, daržoves, pieno gaminius ir kitus baltymų šaltinius, galima išvengti impulsyvaus užkandžiavimo mažos maistinės vertės gaminiais dienos eigoje. Pusryčiams taip pat tinka pilno grūdo sumuštiniai su sveikais priedais. Pusryčiai padeda išlaikyti mitybos režimą,“ – pasakoja gydytoja.
Pusryčiauti labai svarbu – nustatyta, kad nevalgantys pusryčių suaugusieji turi didesnę aterosklerozės, širdies ligų, hipertenzijos ar netgi insulto riziką.
Papusryčiauti patariama per dvi valandas nuo atsikėlimo. Būtų gerai, jei kasdien įprastumėte valgyti maždaug panašiu laiku – taip išlaikysite valgymo režimą, kuris svarbus ne tik kūno masės kontrolei, bet ir gerai savijautai.
Pusryčiams – maistingas maistas
Dietologė B. Jarašūnė pusryčius „konstruoti“ pataria iš kelių maisto grupių: „Tai galėtų būti uogomis ar vaisiais ir natūraliu jogurtu paskaninta košė arba pilno grūdo duonos sumuštinis su mėsa, salotomis, kiaušiniais ar sūriu. Geriausia, jei kiekvieną rytą pusryčiai yra kiek kitokie – įvairovė yra raktas į balansą“. O jei ryte norisi sriubos? „Pusryčiams gali tikti ir sriuba, ir maltinis – jeigu tokio maisto norisi, o per pietus ar vakare to suvalgyti nebus galimybės, kodėl gi ne?“, – šypsosi B. Jarašūnė.
Ryte, kaip ir likusios dienos metu, dietologė pataria vengti cukraus (ne daugiau 15 g cukraus 100 g produkto) ir druskos (ne daugiau 1,5 g druskos 100 g produkto) turinčių gaminių, perdirbtų mėsos gaminių (dešrų, dešrelių, kumpių, pirktinių paštetų), patiekalų su kenksmingais riebalais (transriebiosiomis riebalų rūgštimis).
Savaitgalio pusryčiai
Savaitgalio pusryčiai dažnai ir vėlesni, ir gausesni, ir sotesni nei darbo dienų. Ar reikėtų dėl to graužtis? Dietologė B. Jarašūnė purto galvą: „Savaitgaliai skirti atsipūsti nuo kasdienių reikalų ir pailsėti. Jų metu galime daugiau laiko skirti maisto gaminimui ir valgymui su šeima ar draugais. Valgome vėliau, nes neretai ilgiau pamiegame. O išsimiegojimas teigiamai veikia mūsų apetitą bei kūno svorį. Jei valgysime vadovaudamiesi intuityviais kūno pojūčiais, o ne griežtomis taisyklėmis, vėlesni ir sotesni pusryčiai gali būti ne „bloga praktika“, o pradžia tolimesniems savaitgalio planams – išvykoms, žygiams, sodui ar namams tvarkyti. Tad jei pusryčiai buvo gausesni ir sotesni, per pietus reiktų tiesiog užkąsti lengviau“.
