Spalio 25 d. Vilniaus universiteto Orientalistikos centro docentei dr. Daliai Švambarytei už ilgametį darbą plėtojant japonologijos tyrimus Lietuvoje buvo įteiktas Japonijos užsienio reikalų ministro p.Fumio Kisida (Fumio Kishida) padėkos raštas. Japonijos ambasadorius Tojojei Šigeda (Toyoei Shigeeda) lietuviškai perskaitė sveikinimo kalbą ir įteikė apdovanojimą.
Dr. Dalia Švambarytė, būdama viena iš VU Orientalistikos centro kūrėjų ir viena iš pirmųjų jo vadovų, nemažai prisidėjo ne tik prie Japonijos tyrimų ir studijų plėtojimo, bet ir bendrai prie neeuropinių kultūrų pažinimo Lietuvoje.
Nuo 1992-ųjų Dalia Švambarytė dėsto Vilniaus universitete. 2005 metais ji apgynė humanitarinių mokslų srities filologijos mokslo krypties darbą „Bai Juyi poezija kaip kiniškas intertekstas japonų klasikiniame tekste (lyginamoji studija)“. Dirbdama tiriamąjį darbą ji stažavosi Nagoya universitete (Japonija), Pekino pedagoginiame universitete (Kinija), Hosei universitete (Japonija), Japonų kalbos institute Urawa mieste (Japonija), dirbo Japonijos studijų tarptautinio tyrimų centre (Nichibunken).
Doc. dr. Dalia Švambarytė parengė ir išleido „Japonų – lietuvių kalbų hieroglifų žodyną“ (2002), monografiją „Intertekstualumas klasikinėje japonų literatūroje“ (2011) bei mokomąją medžiagą „Japonijos istorija“ (2016).
Japonologijos ekspertės dr. Dalios Švambarytės tarptautinio pripažinimo ir apdovanojimo proga buvo surengtas mokslinis seminaras „Japonijos literatūra lietuviškuose tyrinėjimuose“, kuriame pranešimus skaitė docentės studentės bei jos studenčių studentės, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro japonologijos specialybės alumnės.
Laura Rinkevičiūtė savo pranešime kėlė klausimą, kas lieka neišversta, nutylėta, nepastebima skaitant Murakami Haruki ne originalo kalba. Saulė Budrytė išsamiai pristatė specifinio autobiografinio romano tradiciją Japonijoje bei iškėlė Dazai Osamu kaip savitą ir ironišką tokio žanro interpretatorių. Gabija Enciūtė supažindino su už Japonijos ribų beveik nežinomu, bet pačioje Japonijoje noriai skaitomu autoriumi Morimi Tomihiko ir išreiškė viltų, kad paslaptingas šio rašytojo pasaulis greitai bus prakalbintas ir lietuviškai.
