Klaipėdos universitetui siūloma savarankiško universiteto alternatyva

Spalio 27 dieną Klaipėdos universitete vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdis, kuriame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo (ŠMM) viceministras Giedrius Viliūnas pristatė Lietuvos valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones.

G. Viliūnas teigė, kad išvakarėse universitetų tinklo optimizavimo planas derintas su LR Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu.Spalio 31 d. planą svarstys Vyriausybė, o lapkričio mėnesį dokumentas „grįš“ derinti ir diskutuoti į universitetų tarybas. Gruodžio 1 d. Vyriausybė turi pateikti oficialų Lietuvos valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių dokumentą Lietuvos Seimui.

Siūlymas Klaipėdos universitetui

ŠMM viceministro G. Viliūno teigimu, uostamiestyje dirbta intensyviai: „Mes dirbome specialiose darbo grupėse, aš pats keletą kartų buvau Klaipėdoje, diskutavome. Klaipėdos aukštųjų mokyklų vadovai buvo Vilniuje, Seime. Siūlymas KU susijungti su dviem uostamiesčio kolegijomis nepasiteisino. Diskutuojant paaiškėjo, kad nesusikalbama“.

Klaipėdos universitetui Lietuvos valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plane siūlomi du būdai. Vienas – reorganizuoti Klaipėdos universitetą prijungiant jį prie plačios aprėpties valstybinio universiteto universitetinio mokslo centro teisėmis. Antrasis siūlymas – stiprinti Klaipėdos universitetą išgryninat jo profilį, užtikrinant mokslo ir studijų kokybę, atitiktį miesto, regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikiams, Klaipėdos miesto ir regiono savivaldybių, asocijuotų verslo struktūrų dalyvavimą universiteto taryboje. Ši alternatyva bus svarstoma kartu su siūlymu Klaipėdos miesto savivaldybei pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Klaipėdos miesto ir kitų savivaldybių, asocijuotų verslo struktūrų bei KU sutartį dėl jų dalyvavimo stiprinant universitetą, numatant finansavimą ir kitus įsipareigojimus.

„Atsižvelgiant į tai, ko nori pats universitetas ir Vakarų Lietuvos regiono politikai, ir į tai, kad Klaipėda yra trečiasis Lietuvos miestas, turintis augimo perspektyvų, galima alternatyva galėtų būti stiprinti Klaipėdos universitetą, išgryninat jo profilį. Kelias akmenuotas, tačiau įmanomas. Čia būtina Klaipėdos miesto savivaldybės investicija, regiono pagalba“, – teigė ŠMM viceministras G. Viliūnas.

Klaipėdos universitetas sutelkė Vakarų Lietuvos savivaldos lyderius

Spalio 17 d. KU surengė Vakarų Lietuvos merų susitikimą-diskusiją, kuriame dalyvavo merai, vicemerai iš dešimties Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių. Susitikimo metu sutarta parengti Bendradarbiavimo memorandumą. Šiuo memorandumu KU ir 15-a Vakarų Lietuvos savivaldybių įsipareigojo glaudžiai bendradarbiauti, siekdamos bendro tikslo – savarankiškai veikiančio, Baltijos jūros regione lyderio pozicijas užimančio Klaipėdos universiteto, kuris prisidėtų prie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, stiprinimo bei Vakarų Lietuvos regiono ekonominio augimo, sveikos aplinkos, turizmo, rekreacinės, socialinės ir kultūrinės darnos užtikrinimo.

Be to, spalio 17 d. KU pateikė ketinimų protokolą Klaipėdos miesto savivaldybei, kurį spalio 19 d. svarstė Klaipėdos miesto taryba.

Spalio 18 d. KU vadovybė pateikė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui, LR švietimo ir mokslo ministrei bei LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui raštą dėl savarankiško Klaipėdos universiteto statuso. Dokumentą pasirašė KU Tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika, KU Senato pirmininkas Vaidutis Laurėnas ir KU rektorius Eimutis Juzeliūnas.

Kreipimesi teigiama, kad KU pritaria Seimo ir Vyriausybės inicijuotai aukštojo mokslo reformai, kurios tikslas – geresnės studijų ir mokslo kokybės siekis, ir yra tos nuomonės, kad valstybinių universitetų tinklo optimizavimas turi būti vykdomas, remiantis glaudžiu mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimu, atliepiant regiono darnios raidos poreikius.

Spalio 27 d. ŠMM viceministro pristatytame Lietuvos valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plane KU pasiūlyta vystymo alternatyva yra rimtas postūmis derantis dėl universiteto ateities. Tai yra kryptingos universiteto vadovų veiklos rezultatas, rūpinantis savarankiško KU raida, stiprinant ryšius su Vakarų Lietuvos regiono savivaldybėmis ir verslu. Šiuo metu ypač svarbu, kad akademinė bendruomenė susitelktų reorganizuojant universitetą, išgryninant jo profilį ir stiprybes, įrodant, kad universitetas gali keistis, yra modernus ir atviras naujovėms.  Šiuo tikslu Klaipėdos universitete sudaryta Strateginė darbo grupė, kurios pirmininkė KU Mokslo ir meno prorektorė doc. dr. Rita Vaičkauskaitė. Taip pat grupę sudaro KU profesoriai, docentai, fakultetų dekanai, studentų atstovai bei Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, Klaipėdos pramonininkų asociacijos administracijos direktorė Jolanta Girdvainienė ir Klaipėdos miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova.