Spalio 11 d. Jonučių kapinėse (Kauno r.) atidengtas koplytstulpis vienam „Aušros“ steigėjų Kaziui Aglinskui (1851–1924). Baigta rekonstruoti ir šio šviesuolio vardu pavadinta gatvė.
Koplytstulpį sukūrė K. Aglinsko gatvėje ilgą laiką gyvenęs istorijos mokytojas Ričardas Gudaitis. Renginyje dalyvavo Jonučių gimnazijos ir progimnazijos mokiniai.
„Pasitikdami atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, privalome prisiminti ne tik Vasario 16-osios akto signatarus, bet ir tuos, kurie tiesė kelią į Nepriklausomybę. Savo pasiaukojama veikla K. Aglinskas buvo ryškiausia to meto pakaunės krašto asmenybė“, – pabrėžė istorikas.Vaistininkas K. Aglinskas visokeriopai rėmė knygnešius, buvo vienas „Aušros“ steigėjų ir platintojų, aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos mokslo draugiją.
Garliavos istoriją tyrinėjusi mokytoja Inga Stepukonienė pastebėjo, kad vienas įdomiausių K. Aglinsko biografijos momentų buvo jo artima draugystė su Jonu Basanavičiumi. Tai liudiją ir išlikę 92 laiškai.
Basanavičius pas K. Aglinską lankydavosi gerokai dažniau, nei savo tėviškėje Ožkabaliuose: čia ilsėdavosi, rašė straipsnius, rinko etnografinę, archeologinę medžiagą. K. Aglinsko namuose Garliavoje buvo kuriami tautos atgimimo ir valstybės kūrimo planai.
Aglinskas gyveno kampiniame su Vytauto gatve name, kur veikė vienas svarbiausių Suvalkijoje knygų persiuntimo punktų, čia patekdavo ir „Aušros“ siuntos. Savo vyrui aktyviai talkino žmona Ona Aglinskienė, kuri priimdavo laikraščių siuntas ir šelpė knygnešius. Sumušta caro žandarų, dar visai jauna moteris mirė. Netekęs mylimos žmonos, K. Aglinskas, kaip ir jo geriausias draugas J. Basanavičius, antrąkart nevedė, o savo gyvenimą paskyrė Lietuvos valstybės atgimimui.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas dėkojo garliaviečiams už iniciatyvą. „Ne tik Garliava, bet ir Zapyškis, kiti pakaunės miesteliai garsėjo knygnešiais. Džiaugiuosi, kad šiandien turime nuostabių mokytojų, kurie geba tai įamžinti ir rodo patriotizmo pavyzdžius jaunimui“, – kalbėjo meras.
Aglinskui skirto koplytstulpio atidengimas sutapo su kita švente. Kauno rajono savivaldybė baigė rekonstruoti K. Aglinsko gatvę: joje įrengti šaligatviai, lietaus nuotekų sistema, įvažos, pakeista asfalto danga.
Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vyr. specialistas Jonas Sakalavičius sakė, kad atsižvelgiant į gausius gyventojų prašymus buvo įrengta papildomų įvažų. Beveik 600 tūkst. eurų ES ir Kauno rajono savivaldybės lėšų kainavęs projektas padidins šios gatvės saugumą ir pralaidumą.
Jaukus “Aušros” kūrėjų prisiminimas;
tad gyvybingumui, sau, gyvenimui, – metas
dabar garliaviškiams Onos ir Kazio Aglinskų
namelį seklytėlę susimūryt; nešti turėsim
ir ką, ir kam, ir kodėl (kol pvz. LRT okupuota,
o “okupantai-intrigantai” bonifac/brunoniniai
ar Nemunu, ar Visla, ar Volga plaukdami…
“nacionaliau” save už bet kokį Aglinską, Vištelį,
Šliūpą ar Kriaučiūną parodys), kol koplytstulpiai
ir Ilguvoje, ir nuo merkinės iki Rokiškio tik tylia
pagarba berymą, ir viešai “naujasocialistiškai”
ar socialiai tikslingai vinokuriniais virkavimais
u ž g o ž i n ė j a m i .
Metas stot mūru – naujiems Aušrininkams!
Nieko nesupratau…per mandriai parašytas komentaras…Gal galima paprasčiau?
Gerb. Regina,
nėra taip paprasta įžvelgt (net ir esant veik iš vidaus “veiksme”),
kaip LRT visuomeninis transliuotojas, ar “kirtikliškai” filosofuojant
neigt-nustumt etnokultūrinį pradą (mūsų) gviešiasi, ar antstatus
ant kasdienybės ir tuo pat raidos visuomenės “vinokuriška”
patrauklia (‘nežudančia”) inteligencija, nuo… “Mes nežudėme…”
užmetinėja, kloja ir dergia: visuomenės skirtas lėšas savinasi
(kaip “Trys medyje” jakelaičių vojažinėjimais “ant mažylinės garbės”)
… o visa, paviršutiniškai užtūšinėjant ant vienkartinės naudos (LRT-inių)
– tarsi gaujai po gaujos, ir partijoms skylant dylant tylant (slepiantis),
– vislabiau iždo lėšos tyška (tylom tylom) kur kas SAU; netgi skaudžiai
Lukiškėse, vamzdžiuose… visur.
Tad – nauja “Aušra”, ar Sąjūdis ir kils. Sėkmės a k y l a i tai atvėrus, ivertinus
– veikt ir Pačiai.