Rugsėjo 27 d. Lietuva neteko Vytauto Jaručio garsaus tautodailininko, Lietuvos kalvių kalvio, Alytaus miesto garbės piliečio, patrioto, aktyvus Lietuvos Sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos nario.
V. Jarutis gimė 1936 m. spalio 16 d. Žagarėje, Joniškio r. Bet jo tėvai greit persikėlė į Žemaitiją, ten ir užaugo. Mokėsi pradinėje Užvenčio mokykloje. Jos nebaigė. Tėvas slapstėsi nuo sovietų, bet 1946 m. buvo sugautas ir ištremtas į lagerį. 1955 m. Vytautas tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Pradžioje Vilniuje, vėliau Latvijoje. Čia įsigijo staliaus dailidės specialybę. 1960 m. sukūrė šeimą. Dirbo Zoknių kariniame aerodrome staliumi modelistu.
Nuo 1967 m. dalyvavo visose Lietuvoje organizuojamose krašto, respublikinėse bei užsienio parodose. Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) narys nuo 1968 m. Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos (LTKA) narys nuo 2005 m.
Nuo 1975 iki 1993-ųjų metų V. Jarutis dirbo eksperimentiniame namų statybos kombinate meninės kalvystės kalviu. Jis buvo pirmasis meninės kalvystės atstovas Dzūkijos sostinėje. Darbštumas, smalsumas, sugebėjimas įžvelgti esmę, sudarantys V. Jaručio talento pamatą, greitai buvo pastebėti ir įvertinti. Iš V.Jaručio kalvystės paslapčių pasisėmę išėjo ne vienas jaunas kalvis, ir šiandien sėkmingai bendradarbiaujantis meninėje kalvystėje.
V.Jarutis už unikalius kalvystės darbus tapo kultūros ministerijos I laipsnio premijos laureatu (1976 m), liaudies meno parodos Maskvoje laureatu (1987 m), respublikinių parodų laureatu (1975, 1980, 1985 m.), Pasaulio žemaičių parodos Kelmėje laureatu. 1986 m. V. Jaručiui įteiktas Lietuvos kalvių kalvio diplomas ir karūna, 1994 metais – Alytaus miesto kultūros premija. 2005 metais V. Jaručiui suteiktas meno kūrėjo statusas. Nuo 2006 m. Asociacijos Lietuvos kalvių sąjunga Garbės narys, 2007 m. Tarptautinio kalvystės plenero „Keturi vėjai“ dalyvis. LTS ir LTKA geriausio metų tautodailininko diplomas ir premija buvo pelnyti 2008 metais.
Parodas surengė JAV, Italijoje, Skandinavijos šalyse, Čekijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje. Jo kūrinių įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos dailės muziejus, nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Šiaulių „Aušros{muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus.
Jaručio kūryba plati: medžio dirbiniai, juvelyrika, kalvystės darbai: žvakidės, stovai gėlėms, žibintai, šviestuvai, grotelės, įrankiai židiniui, prizai, memorialiniai paminklai ir jų viršūnės – kryžiai ir saulutės, dekoratyvinės skulptūros.
V, Jarutis aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime: jis – 1988 m. Lietuvos Sąjūdžio Alytuje pradininkas ir iniciatyvinės grupės narys, 1988-1989 m. jis buvo I, II, III Sąjūdžio suvažiavimų delegatas. 1991 m. V. Jarutis prisidėjo organizuojant Sausio 13-osios mitingą Alytuje, sakė kalbą, o 1992 m. išrinktas Sąjūdžio Alytuje pirmininku. V. Jarutis sukūrė ir nukaldino paminklą Alytuje žuvusiam karininkui Antanui Juozapavičiui. 1994 m. tapo Krašto apsaugos ministerijos Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos savanoriu.
1997 metais už nuopelnus Lietuvai menininkas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu, o 2003 metais jam įteikta prof. Vytauto Landsbergio padėka už nuopelnus Lietuvai. 2009 metais už išskirtinius nuopelnus Baltijos keliui V.Jaručiui įteikta Baltijos asamblėjos padėka, 2014 metais apdovanotas Kelmės rajono savivaldybės garbės ženklu „Už nuopelnus Kelmės rajonui“, o 2015 metais V. Jaručiui suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas.
Vis tuščiau Lietuvoje, vis gūdžiau …
Kiek mūsų šviesiausiųjų iškeliavo! – Našlėja Lietuvėlė….
Žemyna, na kam taip liūdnai, ateina ir jaunų, reikia tikėti….