Ketvirtadienis, 15 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Lietuvoje gamintiems kino filmams – tarptautinių renginių sėkmė

www.alkas.lt
2017-09-28 17:00:49
1
Lietuvoje gamintiems kino filmams – tarptautinių renginių sėkmė

Lietuvoje filmuotas filmas – „Abitas ir šarvai“ („Habit and Armour“). Filmo režisierius – žinomas Lenkijos dokumentinio kino kūrėjas Pavelas Pitera (Pawel Pitera) | Rengėjų nuotr.

Lietuvoje filmuotas filmas – „Abitas ir šarvai“ („Habit and Armour“). Filmo režisierius – žinomas Lenkijos dokumentinio kino kūrėjas Pavelas Pitera (Pawel Pitera) | Rengėjų nuotr.
Lietuvoje filmuotas filmas – „Abitas ir šarvai“ („Habit and Armour“). Filmo režisierius – žinomas Lenkijos dokumentinio kino kūrėjas Pavelas Pitera (Pawel Pitera) | Rengėjų nuotr.

Lietuva – įdomi valstybė tiems užsienio kino kūrėjams, kurie čia atvyksta ieškoti ne tik lanksčių kino gamybos darbų ir paslaugų kainų, bet ir profesionalios komandos bei patrauklių vietų. Su Lietuvoje filmuojamais kino sumanymais dirba pasaulinio garso aktoriai, režisieriai, prodiuseriai, kino gamybos kompanijos, jiems talkina gausus Lietuvos kino profesionalų būrys, o mūsų šalies miestų gatvės virsta įvairiausiomis pasaulio valstybėmis – Italija, Japonija, Vokietija.

Tačiau kaip Lietuvoje nufilmuotoms kino juostoms, kuriose neretai vaidina ir Lietuvos aktoriai, sekasi tarptautinėje kino rinkoje?

„Kino filmo gamyba – ilgas ir sudėtingas darbas, reikalaujantis nemažai laiko bei pastangų visos jo eigos metu. Todėl kiekvienas naujas filmas yra didelė šventė ne tik režisieriui, aktoriui ar prodiuseriui, bet ir visai filmo kūrime dalyvavusiai komandai. Tai taškas, nuo kurio filmas tampa „savarankiškas“, o jo likimą sprendžia žiūrovas. Šie metai Lietuvoje filmuotų ir mūsų koprodiusuotų naujų filmų, kaip ir žanrų įvairovės, atžvilgiu yra išties gausūs. Didžiuosius ekranus pasiekė dokumentinės, istorinės, karinės ir lengvesnio romantinio turinio dramos. Nemažai jų buvo atrinkta ir į prestižinius tarptautinius kino renginius, o tai išties džiugina“, – teigia prodiuseris, kino gamybos įmonės „Artbox“ įkūrėjas Kęstutis Drazdauskas.

 Vienas pavyzdžių – Armėnijos ir Lietuvos bendros gamybos drama – „Paskutinis gyventojas“  („The Last Inhabitant“, rež. Jivanas Avetisianas (Jivan Avetisyan)). Tai itin jautrus ir asmeniškas pasakojimas, vykstantis praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje Kalnų Karabache kilusio karinio etninio nesutarimo metu. Dar ir šiandien, praėjus jau daugiau nei 20 metų nuo 1994-aisiais įsigaliojusios taikos, žmonės gyvena įtampoje ir nežinioje dėl krašto ateities, o iki galo neišspręstas nesutarimas vis iššaukia naujų smurto proveržių.

Armėnijos ir Lietuvos bendros gamybos drama – „Paskutinis gyventojas“ („The Last Inhabitant“, rež. Jivanas Avetisianas (Jivan Avetisyan)) | Rengėjų nuotr.
Armėnijos ir Lietuvos bendros gamybos drama – „Paskutinis gyventojas“ („The Last Inhabitant“, rež. Jivanas Avetisianas (Jivan Avetisyan)) | Rengėjų nuotr.

Pagrindinius vaidmenis šiame filme atliko žymūs aktoriai – (Aleksandras Kachatrianas) Aleksandr Khachatryan ir (Homajunda Eršadi) Homayoun Ershadi bei Lietuvos aktorė Sandra Daukšaitė-Petrulėnė. Filmo statymo darbams, atliktiems Lietuvoje, vadovavo statymo režisierius – Eimantas Belickas, o muziką parašė garsios Amerikos roko grupės „System of a Down“ vokalistas – (Serijus Tankijanas) Serj Tankian. Armėniškų šaknų turintis ir Kalnų Karabacho gyventojų nuotaikas jaučiantis kūrėjas sukūrė išties įspūdingą ir dramatiškus filmo įvykius bei pagrindinę mintį išryškinantį garso takelį.

„Paskutinio gyventojo“ pristatymas įvyko 2016 metais Armėnijos kino renginio – „Auksinis Abrikosas“ („Golden Apricot“), programoje, pavadinimu – „Armenian Panorama“, tačiau 2017 metai šiam filmui – taip pat spartūs. Filmas rodytas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Libane, Irane, Olandijoje, Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, taip pat sėkmingai dalyvauja ir tarptautiniuose kino renginiuose. Paskutiniai jų – Šanchajaus ir Venecijos. Netrukus filmą rodys ir tarptautinis Skandinavijos kino renginys. „Džiaugiuosi, kad šis filmas, kuris, mano nuomone, yra ir visos armėnų tautos filmas, gyvena už savo šalies ribų bei sėkmingai prisistato tarptautiniuose kino renginiuose“, – savo įspūdžiais po filmo pristatymo Venecijoje, dalinosi filmo režisierius Jivanas Avetisianas (Jivan Avetisyan). Beje, „Paskutinis gyventojas“ varžėsi dėl prestižinių „Auksinio gaublio“ apdovanojimų – „Geriausio filmo užsienio kalba“ sąrašą. Iš viso, dėl garbės būti šiame sąraše, varžėsi 85 filmai iš 52 šalių.

Rugpjūčio pabaigoje, Lenkijoje, įvyko kito Lietuvoje filmuoto filmo – „Abitas ir šarvai“ („Habit and Armour“) tarptautinis pristatymas. „Abitas ir šarvai“ – istorinė dokumentika, parodanti Kryžiuočių Ordino bei Lietuvos-Lenkijos valstybės istoriją kaip masyvų žaidimą, kuriame varžosi skirtingos vertybės ir susikerta įvairūs žmogiški jausmai. Filmo režisierius – žinomas Lenkijos dokumentinio kino kūrėjas Pavelas Pitera (Pawel Pitera).

Lietuvoje filmuotas filmas – „Abitas ir šarvai“ („Habit and Armour“). Filmo režisierius – žinomas Lenkijos dokumentinio kino kūrėjas Pavelas Pitera (Pawel Pitera) | Rengėjų nuotr.
Lietuvoje filmuotas filmas – „Abitas ir šarvai“ („Habit and Armour“). Filmo režisierius – žinomas Lenkijos dokumentinio kino kūrėjas Pavelas Pitera (Pawel Pitera) | Rengėjų nuotr.

Filme, kurio dalis nufilmuota įvairiose Lietuvos istorinėse vietose – Trakuose, Kernavėje, Siesikuose, Stirniuose bei kt., trumpalaikius vaidmenis atliko istorinių klubų nariai, filmui paskolinę ir įspūdingus pagal XII-XIV a. šaltinius atkurtus drabužius, o Ordino istoriją pasakoja Amerikos kino ir televizijos aktorius, „Auksinio gaublio“ laimėtojas – Steisė Kyč (Stacy Keach).

Rugsėjis taip pat gausus filmų pristatymų. Tarptautinio Toronto kino renginio „Contemporary World Cinema“ programoje, įvyko romantinės dramos – „Tulpės, meilė, garbė ir dviratis („Tulipani: Love, Honour and a Bicycle“, rež. Oskaro laureatas Mikis van Dymas (Mike van Diem)) pasaulinis pristatymas, po kurios, filmo kūrėjai sulaukė gausių plojimų bei itin gerų atsiliepimų. Tad nenuostabu, kad šis filmas, kuriame vaidmenis atliko žymi Latvijoje gimusi, bet dabar Kanadoje gyvenanti aktorė Ksenija Solo (Ksenia Solo) ir Italijos žvaigždė, daugiau nei 70-tyje filmų nusifilmavęs bei virš 30 apdovanojimų už savo pasiekimus kine gavęs aktorius Džijenkarlas Džijaninis (Giancarlo Giannini), Kanados kino ir TV akademijos buvo įvertintas kaip vienas iš 10, kuriuos būtina pasižiūrėti šių metų kino renginyje. https://www.academy.ca/2017/csa-winners-at-tiff17/

Romantinė drama – „Tulpės, meilė, garbė ir dviratis“ („Tulipani: Love, Honour and a Bicycle“, rež. Oskaro laureatas Mikis van Dymas (Mike van Diem)) | Rengėjų nuotr.
Romantinė drama – „Tulpės, meilė, garbė ir dviratis“ („Tulipani: Love, Honour and a Bicycle“, rež. Oskaro laureatas Mikis van Dymas (Mike van Diem)) | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 20 d., filmas – „Tulpės, meilė, garbė ir dviratis“, bus parodytas tarptautiniame Olandijos kino renginyje, kur jis buvo atrinktas kaip renginio atidarymo filmas, o taip pat į savo programą jį įtraukė Čikagos tarptautinis kino renginys. Tikimasi, kad „Tulpes“ pavasarį galės išvysti ir Lietuvos žiūrovai.

Romantinė drama – „Tulpės, meilė, garbė ir dviratis“ („Tulipani: Love, Honour and a Bicycle“, rež. Oskaro laureatas Mikis van Dymas (Mike van Diem)) | Rengėjų nuotr.
Romantinė drama – „Tulpės, meilė, garbė ir dviratis“ („Tulipani: Love, Honour and a Bicycle“, rež. Oskaro laureatas Mikis van Dymas (Mike van Diem)) | Rengėjų nuotr.

Jau minėtame tarptautiniame Olandijos kino renginyje įvyks ir dar vienas – bendros Olandijos, Japonijos ir Kanados gamybos kino filmo „Tokijo teismas“ („Tokyo Trial“, rež. Rob W. King ir Pyteris Verhofas (Pieter Verhoeff)) tarptautinis pristatymas.

Olandijos, Japonijos ir Kanados gamybos kino filmas – „Tokijo teismas“ („Tokyo Trial“, rež. Rob W. King ir Pyteris Verhofas (Pieter Verhoeff)) | Rengėjų nuotr.
Olandijos, Japonijos ir Kanados gamybos kino filmas – „Tokijo teismas“ („Tokyo Trial“, rež. Rob W. King ir Pyteris Verhofas (Pieter Verhoeff)) | Rengėjų nuotr.

Istorinė drama – „Tokijo teismas“, kurio beveik visos scenos buvo nufilmuotos Lietuvoje, pasakoja apie 1946 m., iškart po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjusį teismą Japonijoje. 2015 m. Lietuvoje ir Japonijoje filmuotame filme vieni iš pagrindinių filmo vaidmenų patikėti mūsų šalies atlikėjams – Kęstučiui Jakštui ir Gabijai Jaraminaitei, filme atlikusiai vienintelės, moters dalyvaujančios teisme, vaidmenį. Filme taip pat nusifilmavo tokios pasaulinio garso kino žvaigždės kaip – Džonatanas Haidas (Jonathan Hyde), Paulas Frymanas (Paul Freeman), Mišelis Aironsaidas (Michael Ironside), Irfanas Kanas (Irrfan Khan) ir kt.

Olandijos, Japonijos ir Kanados gamybos kino filmas – „Tokijo teismas“ („Tokyo Trial“, rež. Rob W. King ir Pyteris Verhofas (Pieter Verhoeff)) | Rengėjų nuotr.
Olandijos, Japonijos ir Kanados gamybos kino filmas – „Tokijo teismas“ („Tokyo Trial“, rež. Rob W. King ir Pyteris Verhofas (Pieter Verhoeff)) | Rengėjų nuotr.

Beje, „Tokijo teismą“, kaip keturių dalių televizijos filmą, 2016 m. pabaigoje, pirmieji išvysti galėjo internetinės televizijos „Netflix“ vartotojai iš 190 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvos. Paminėtina ir tai, kad tai pirmasis istorijoje tokio dydžio bendras sumanymas tarp televizinio turinio milžinų – NHK (nacionalinis Japonijos transliuotojas) ir „Netflix“.

Be Lietuvoje filmuotų ir „Artbox“ koprodiusuotų filmų sėkmės, kino gamybos kompanija gali pasidžiaugti ir lietuviško kino naujienomis. Vienas laukiamiausių 2018 m. naujo filmo pristatymų – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sukakčiai paminėti skirtas sumanymas – „100 metų  kartu“.

„100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė, fotomenininkė Monika Požerskytė) – tai meninių vaizdų sumanymas, fotografijomis bei dokumentinio kino kadrais pasakojantis Lietuvos Respublikos bendraamžių ir jų artimųjų atsiminimus, patirtis, gyvenimo istorijas | Rengėjų nuotr.
„100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė, fotomenininkė Monika Požerskytė) | Rengėjų nuotr.

„100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė, fotomenininkė Monika Požerskytė) – tai meninių vaizdų sumanymas, fotografijomis bei dokumentinio kino kadrais pasakojantis Lietuvos Respublikos bendraamžių ir jų artimųjų atsiminimus, patirtis, gyvenimo istorijas. Tikri šimtamečių pasakojimai atskleidžia, kaip Lietuvos valstybei svarbūs įvykiai pakeitė jos žmonių likimus bei kaip kartu su Lietuva pastarąjį šimtmetį keitėsi Lietuvos žmonės.

„100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė, fotomenininkė Monika Požerskytė) – tai meninių vaizdų sumanymas, fotografijomis bei dokumentinio kino kadrais pasakojantis Lietuvos Respublikos bendraamžių ir jų artimųjų atsiminimus, patirtis, gyvenimo istorijas | Rengėjų nuotr.
„100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė, fotomenininkė Monika Požerskytė) | Rengėjų nuotr.

Filme ir fotografijų albume – „100 metų kartu“ bus įamžinti ir pristatyti 1918-aisiais ir anksčiau gimusių žmonių, tiesioginių nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo liudytojų, prisiminimai ir patirtys, atskleisti skirtingų profesijų, tautybių, socialinių ar kultūrinių sluoksnių atstovų išgyvenimai.

„100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė, fotomenininkė Monika Požerskytė) | Rengėjų nuotr.
„100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė, fotomenininkė Monika Požerskytė) | Rengėjų nuotr.

Šis sumanymas – tarsi kelionė po paprastų Lietuvos žmonių atminties kerteles, gilus žvilgsnis į šimtamečių išgyvenimus, atskleidžiančius šiuolaikišką, nusistatymus paneigiantį senatvės veidą ir kartu atspindinčius šalies istorinės raidos visumą. Todėl, pasak sumanymo prodiuserio K. Drazdausko, „100 metų kartu“ yra gyvas Lietuvos šimtmečio liudijimas, kuriuo bus atiduota pagarba Tėvynei ir ją atkūrusiems žmonėms. Daugiau apie sumanymą: www.facebook.com/100metukartu

Dar vienas filmo pristatymas, kuris 2018 m., turėtų nudžiuginti lietuviško kino mylėtojus – antrasis režisierės Linos Lužytės vaidybinis ilgametražis filmas – „Pilis“, pasakojantis dramatišką iš Lietuvos į Airiją išvykusios Monikos ir jos mamos Jolantos istoriją.

Motiną filme suvaidins šiais metais „Sidabrinę gervę“ už geriausią aktorės vaidmenį laimėjusi – Gabija Jaraminaitė, močiutę – žymi kino aktorė Jūratė Onaitytė, na o Monikos vaidmuo atiteko kine veiklą pradedančiai, žymaus Lietuvos kino ir teatro aktoriaus Jokūbo Bareikio dukrai – Barborai Bareikytei. Neabejotina, kad po pirmojo vertintojų gerai įvertinto ilgametražio L. Lužytės filmo – „Amžinai kartu“, naujasis režisierės filmas – „Pilis“ taip pat sulauks daug dėmesio.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniuje iškilmingai atidarytas 18-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“
  2. ŠMC kino salėje trečiadienį prasidės Gruzijos kino dienos
  3. Vilniaus kino biuras ragina Finansų ir Kultūros ministerijas neprarasti milijoninių filmavimų Lietuvoje
  4. „Kino pavasaris“ skelbia pretendentes į geriausios lietuvių kino aktorės titulą
  5. Lietuvos kino stende Kanuose laukiami kino profesionalai iš viso pasaulio
  6. „Naujojo Baltijos kino“ konkurse laimėjo lietuvių kino režisierė (video)
  7. 21-ojo „Kino pavasario“ ženklas – pražydusi kino teatro kėdė (video)
  8. Besibaigiant balandžiui kino teatre „Romuva“ net trys lietuviškos premjeros ir kino mėgėjų festivalis
  9. „Kino pavasaris“ Kaune suburs žiūrovus ir kino profesionalus
  10. Kas formuoja lietuviško kino politiką?
  11. „Kino pavasaris“ pristatė Ispaniją ir jos filmus
  12. „Kino pavasaris“ skelbia žiūrimiausių filmų papildomus seansus (video)
  13. „Kino pavasario“ ispaniškoji dalis: pasipriešinimas likimui, magija ir aistra (video)
  14. Didžiausiame Irano kino festivalyje pristatoma Baltijos šalių filmų programa
  15. „Lietuviškiausias“ Venecijos kino festivalis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pikc says:
    8 metai ago

    Prisimenu, kaip dėl šito „Abito ir šarvų“ mūsų “progresyvioji” purvasklaida krykštavo, kad dabar lenkai vaizduos “dramatišką Vytauto pabėgimą iš Krėvos pilies”. Žinant lenkų požiūrį į LDK istoriją, net baisu pagalvoti, kaip jie tą “dramatišką įvykį” pavaizdavo.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Gaisras
Gamta ir žmogus

Kaip išvengti ličio baterijų sukeltų gaisrų?

2025 05 15
Orijana Mašalė ir Nilsas Hilmeris
Lietuvoje

Aptarė Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą klausimai

2025 05 15
Išmoka | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Tėvų pareigos nevykdymas „Sodrai“ kainuoja apie 20 mln. per metus

2025 05 15
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Traukiniautojų dieną – 90 proc. pigesnės kelionės

2025 05 15
Biudžetas, mokesčiai | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Liberalai: Mokesčių reforma – neatsakingos teisėkūros žanras

2025 05 15
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

V. P. Andriukaičiui ir V. Matei įteiktos A. Stulginskio žvaigždės

2025 05 15
Prezidentas Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: Stiprios šeimos kuria stiprią valstybę

2025 05 15
Pinigai
Lietuvoje

LIPFA: Pensijų sistemos pertvarka nelems didesnių pensijų

2025 05 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • V V P I ukf 1976 apie Nykstantys apuokai iš Lietuvos zoologijos sodo grįžta į gamtą
  • Taika jam nenaudinga :( apie Putinas atmetė Vakarų pasiūlytas 30 dienų paliaubas: siūlo tiesiogines derybas Stambule
  • Naivus klausimas apie Derybos Stambule – galimybė taikai ar Kremliaus žaidimas?
  • Sergiej Sal apie Derybos Stambule – galimybė taikai ar Kremliaus žaidimas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip išvengti ličio baterijų sukeltų gaisrų?
  • Aptarė Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą klausimai
  • Tėvų pareigos nevykdymas „Sodrai“ kainuoja apie 20 mln. per metus
  • Traukiniautojų dieną – 90 proc. pigesnės kelionės
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

V. Valiušaitis. Lenkams – didvyris, lietuviams – grobikas: 90 metų po J. Pilsudskio mirties

2025 05 12
Kernavė

Tiriama kaip Kernavės kraštovaizdis atrodė praeityje

2025 05 11
Pavasario šalnos nevienodai paveikė laukus visoje Lietuvoje: žinovai pataria, ko imtis

Pavasario šalnos nevienodai paveikė laukus visoje Lietuvoje: žinovai pataria, ko imtis

2025 05 07
Skulptoriaus Jono Jagėlos 80-mečio proga – paroda „Laisvės kovos menininko akimis“ | lvna.archyvai.lrv.lt nuotr.

Skulptoriaus Jono Jagėlos 80-mečio proga – paroda „Laisvės kovos menininko akimis“

2025 05 06
Trakuose visuomenės atsparumo stiprinimo renginys: iš praeities semiamasi stiprybės | Rengėjų nuotr.

Trakuose visuomenės atsparumo stiprinimo renginys: iš praeities semiamasi stiprybės

2025 04 27
Laiveliu į Trakų salos pilį. Lietuva, 1939 m. |Asmeninio archyvo nuotr.

V. Poviliūnas. Žvilgsnis į Trakus. 1938 m.

2025 04 18
Lilija Valatkienė. Atminties upė

Kviečia L. Valatkienės tapybos paroda „Būtasis kartinis. Užkalbėjimai“

2025 04 14
Vilniaus Verbos

Vilniaus krašto verbos ir trijų šalių Kūčios – šias tradicijas pristatančios paraiškos pateiktos UNESCO

2025 04 14
Kultūros renginys

Kultūros ir meno projektams Klaipėda skirs daugiau nei 1 mln. eurų

2025 04 04
Archyvui perduotos prieškario Lietuvos kino juostos | archyvai.lrv.lt nuotr.

Archyvui perduotos prieškario Lietuvos kino juostos

2025 04 03

Skaitytojų nuomonės:

  • V V P I ukf 1976 apie Nykstantys apuokai iš Lietuvos zoologijos sodo grįžta į gamtą
  • Taika jam nenaudinga :( apie Putinas atmetė Vakarų pasiūlytas 30 dienų paliaubas: siūlo tiesiogines derybas Stambule
  • Naivus klausimas apie Derybos Stambule – galimybė taikai ar Kremliaus žaidimas?
  • Sergiej Sal apie Derybos Stambule – galimybė taikai ar Kremliaus žaidimas?
  • +++ apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Linas Kukuraitis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Ministras žada, kad nauja pensijų kaupimo sistema įsigalios nuo 2019-ųjų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai