Z. Vaišvila. Nepavykusi provokacija BBC vardu

Rugpjūčio 22 d. prie KGB rūmų susitikau su BBC Rusų redakcijos grupe, kuri norėjo mano interviu KGB veiklos Lietuvoje tema. Keistai nuteikė tai, kad sutartu laiku ne tik nieko sutartoje vietoje nesutikau, bet ir niekas nepaskambino. Ne pirmą kartą kalbuosi su užsienio žurnalistais, tačiau taip nebuvo nutikę. Patrukdžiau SMS žinute, žinute atsakė, kad yra viduje (KGB pastate) ir dar užtruks.

Po pusvalandžio iš KGB rūmų su žurnalistais išėjo ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro vadovė Birutė Burauskaitė su kolege ir žurnalistė su operatoriumi.

Neprisitačiusi žurnalistė pradėjo kalbinti mane, operatorius trumpam atsiprašė, nes automobilyje norėjo ištuštinti po turiningos dienos užpildytą videokameros atminties kortelę.

Pradėjome su žurnaliste kalbėtis, Keistai. Visų pirma, ji pasakė, kad ji nieko apie mane nežino, tad paprašė priminti, kokias pareigas kada vykdžiau. Trumpai išvardinau.

Tuomet ji (vis dar neprisistačiusi, man net įdomu pasidarė kodėl, tačiau pokalbį tęsiau) pasakė, kad ją domina Lietuvos užslaptinti KGB dokumentai, neprisipažinusieji dėl bendradarbiavimo, jų šantažavimas.

Paprašiau sukonkretinti, apie ką reportažas, ko norima iš manęs. Ji norinti, kad papasakočiau apie tokius asmenis. Paprašiau konkrečių klausimų. Žurnalistė paklausė, ar aš žinau tokių asmenų? Atsakiau, kad kažką žinau, kažko nežinau, tačiau kas iš jų neprisipažino tai geriausiai gali pasakyti buvusi jų pašnekovė B. Burauskaitė. Žurnalistė pasibėdavojo, kad p. B. Burauskaitė nieko nepasakė, nes tai – valstybės paslaptis. Paaiškinau, kad neprisipažinusius specialiame interneto puslapyje viešai skelbia p. B. Burauskaitės vadovaujama įstaiga.

Žurnalistė pradėjo pastebimai nervintis. Dar kartą paklausiau, ko ji nori iš manęs, ir paprašiau užduoti konkrečius klausimus. Pykdama ji pradėjo klysti. Pyktis yra blogas patarėjas. Pareiškė, kad jai sakė, jog aš esu toks veikėjas ir ji norinti mane dėl to kalbinti. Atsakiau, kad pirmą kartą girdžiu tokį porinimą apie save, ir ji mane maloniai nustebino. Dar kartą pasiūliau apie tai kalbėti su p. B. Burauskaite, kuri tokius asmenis skelbia viešai.

Žurnalistės nervinimasis peraugo į atvirą pyktį – tai ar galiu aš apie ką nors papasakoti? Atsakiau, kad niekada nebuvau „stukačiumi“ ir nebūsiu. Paprašiau užduoti konkrečius klausimus, jei ji nori mane dar gaišinti. Žurnalistės pyktis pastebimai didėjo. Nusprendžiau jai padėti. Sakau – gerai, tačiau nuo ko pradėsime? Nuo Prezidentės? Štai tada žurnalistė ir išsidavė: „Tai jūsų arkliukas!“ Paklausiau, ar BBC neįdomu, kad tokia Lietuvos Prezidentės biografija? Atsakymas buvo turiningas – neįdomu.

Taip paaiškėjo, kad BBC žurnalistė nėra jau tokia naivi ir nieko nežinanti apie mane.

Tęsiau – gal norite pakalbėti apie tai, kad Lietuvos kriminalinei policijai vadovavo buvęs KGB pareigūnas Algirdas Matonis, kurį kaip nepraėjusį įstatymu nustatytų liustracijos procedūrų B. Burauskaitės įstaiga paskelbė veišai specialiame interneto puslapyje? Ir tai BBC žurnalistės nedomino.

Paklausiau dar kartą, kas ją domina? Atsakymas tikrai nustebino – papasakokite apie bet ką kad ir be pavardžių. Darėsi jau įdomu. Dar kartą paklausiau, kas ją domina? Pykčio kupina žurnalistė pareiškė, kad ji jau šešis kartus man tai aiškino. Pakartojau, kad ji to iki šiol taip ir nepaaiškino.

Supykusi ir neatsisveikinusi ji pasuko nuo manęs link operatoriaus, kuris tuo metu nuostabos kupinomis akimis žiūrėjo, kas čia vyksta.

Sustabdžiau žurnalistę klausimu, ar jie tikrai yra iš BBC? Ji sustojo. Pyktis kunkuliavo. Tuomet jos paprašiau pateikti žurnalisto pažymėjimą. Pirmą kartą gyvenime kalbėjausi su žurnaliste, kuri neprisistė net vardu. Priminiau, kad ne tik jos profesinė pareiga, bet ir paprasčiausias mandagumas reikalauja prisistatyti. Trumpai pagalvojusi ir sunkiai tramdydama pyktį ji ištraukė mėlynai žalią BBC pažymėjimą: BBS Press service, Oksana Antonenko.

Padėkojau. Abu žurnalistai nuėjo neatsisveikinę.

Grįžęs namo internete susipažinau su šia žurnaliste. Šiuo metu ji dirba vienu svarbiausių asmenų BBS ofise Rygoje. Iškart Google paieška pasiūlė susipažinti su š.m. liepos mėn. jos straispniu apie Latvijos nacionalistus, kurie protestuoja prieš pabėgėlių perkėlimą į Latviją, kuriame ji kalbina vieną tokį bėdžių, patvirtinusį, kad prekeiviams šia nelegalia veikla už jo perkėlimą į Europos Sąjungą jis sumokėjo 3000 USD. Straipsnis naudingas tuo, kad jame išvardinta, kiek ES šalys (ir Lietuva taip pat) įsipareigojo tokių bėdžių priimti ir kiek jau priėmė.

Nevardinsiu šios žurnalistės visų reikšmingų ir neeilinių darbo vietų globalistinėse struktūrose bei specialiame strateginių tyrimų institute JAV. Jie surašyti Wikipedia.

Tik pasakysiu savo nuomonę – silpną globalistinę profesionalę paruošė Vakarų struktūros.

Jau kažkiek metų, kaip įprasta, prieš šventes ar kitas Lietuvai svarbias dienas, man provokacijų nerengdavo. Šį kartą prisiminė mane jau net „tarptautiniu“ lygiu.

Su Baltijos kelio švente, mielieji ir mielosios! Tai buvo tikrasis lietuvių, latvių ir estų tautų atsakymas ne tik Kremliaus valdovams, bet globalistams!