Rugpjūčio 22 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su Jurgio Didžiulio projektu „ToBeLT“ ir iš užsienio parvykusiais žmonėmis paskelbė sumanymo – „Rinkis Lietuvą“ pradžią.
Jos metu, Prezidentė ypatingą dėmesį skirs grįžusiems, grįžtantiems ir savo ateitį mūsų šalyje jau kuriantiems žmonėms. Šalies vadovė susitiks su Lietuvoje jau gyvenančiais žmonėmis, kurie grįžę iš užsienio, lankysis jų įkurtose verslo įmonėse, inicijuos priemones sugrįžusiųjų įsiliejimo į Lietuvos
visuomenę stiprinimui ir dės pastangas šalinti biurokratines kliūtis.
Šalies vadovė su renginio svečiais Valstybės pažinimo centre aptarė pagrindines bėdas, su kuriomis susiduria grįžusieji. Susitikimo dalyviai didžiausiais sunkumais laiko ne tik ekonomines sąlygas, bet ir biurokratinius trukdžius, informacijos apie įsiliejimo į Lietuvos visuomenę trūkumą, neigiamą visų piliečių požiūrį į sugrįžusiuosius.
Vaikų įsiliejimas į Lietuvos visuomenę – taip pat viena svarbiausių bėdų. Šiuo metu šalyje veikia tik 5 mokyklos, kuriose į Lietuvą grįžusių gyventi šeimų vaikai gali lankyti išlyginamąsias klases ir išmokti lietuvių kalbos arba patobulinti jos įgūdžius.
Milžinišką emigraciją šalies gyventojai laiko didžiausia Lietuvos bėda. Svetur ieškoti laimės kasmet išvyksta apie 40 tūkst. žmonių. Vien pernai iš mūsų šalies išvyko per 50 tūkst. piliečių, o per visą nepriklausomybės laiką Lietuva neteko beveik ketvirtadalio gyventojų.
Pastaruoju metu iš Lietuvos išvykstama apie tai paskelbiant garsiai, o sugrįžtama nepastebėtai. Pasak šalies vadovės, šis dalykas turėtų pasikeisti – valstybė turi siekti, kad sugrįžimas ir įsikūrimas, o ne išvykimas būtų laikomi sėkme. Kad tai įvyktų, Prezidentės teigimu, visos šalies įmonės, verslas ir su tuo dirbančios nevyriausybinės įstaigos privalo veikti išvien.
Emigracija palietė praktiškai kiekvieną Lietuvos šeimą, todėl sugrįžtantieji turi jausti valstybės palaikymą. Pasak Prezidentės, reikia ne tik vertinti užsienyje įgytas mūsų šalies piliečių patirtis, bet ir naikinti dirbtines biurokratines kliūtis jų sugrįžimui, padaryti taip, kad sugrįžti ir įsikurti būtų lengva ir paprasta.
Prezidentės teigimu, labai svarbūs yra ir įvairūs sumanymai, kurių imasi mūsų šalies žmonės. Vienas tokių – šiandien renginyje pristatyta iš Kolumbijos į Lietuvą prieš 17 m. grįžusio Jurgio Didžiulio idėja – „ToBeLT“. Įgyvendindamas ją, atlikėjas lankysis lietuvių bendruomenėse visame pasaulyje, skleis lietuvybės žinią ir skatins išeivius puoselėti lietuvišką tapatybę.
Patirtimi apie savo gyvenimą ir veiklą Lietuvoje dalijosi menų dirbtuvės „LOFTAS“ įkūrėjas, prieš 20 metų įsikurti mūsų šalyje nusprendęs atlikėjas ir verslininkas Viktoras Diawara, verslininkai Vladas Lašas ir Ilja Laursas, žurnalistė ir rašytoja Beata Nicholson, prekės ženklo „LT Identity“ įkūrėjos Ieva Ševiakovaitė ir Jolanta Rimkutė, užsienyje išsilavinimą įgiję ir pasiūlymų dirbti svetur atsisakę, tačiau puslaidininkių lazerių gamyklą Vilniuje atidarę įmonės „Brolis Semiconductors“ įkūrėjai broliai Vizbarai ir kiti.
Nors žmonių išvykimo iš šalies skaičiai ir atrodo gąsdinantys, tyrimai atskleidžia, kad šiuo metu apie grįžimą į tėvynę pagalvoja vis daugiau žmonių. Beveik kas antras iš Lietuvos išvykęs pilietis, domisi galimybėmis grįžti namo.
Viena svarbiausių ketinimo grįžti priežasčių – gerėjančios sąlygos ir didėjanti darbo vietų pasiūla. Laisvų darbo vietų skaičius pastaraisiais metais sparčiai augo, o vien tik per šiuos metus yra numatyta sukurti per 25 tūkst. naujų.
(2017 kovo skaičiai)
Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga – 1222 eURAi (į rankas).
————– // —————————— miltai – 0.35 e/kg (35 eurocentai/kg).
Lietuviškame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga – 335 eURAi (į rankas).
————– // —————————— miltai – 0.54 e/kg (54 eurocentai/kg).
__________
Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga ir vėl didinama kaip ir kasmet nuo balandžio mėn.
__________
Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga didėja kasmet, o miltų kaina nekinta jau k_e_l_i_s metus iš eilės.
__________
Štai kokia yra mūsų duona kasdieninė.