Šiųmetis perėjimo sezonas Žuvinto apylinkių gandrams buvo palankus nežiūrint išbandymų – vėlyvo, vėsaus ir sauso pavasario, akivaizdaus varliagyvių sumažėjimo ir kitokių negandų.
Įdienojus baltųjų gandrų lizdai Žuvinto apylinkėse jau tušti. Prieš dešimtį dienų pradėję skraidyti pirmieji jaunikliai į lizdą dabar grįžta tik pasiilsėti ir nakvoti. Tėvai jau kuris laikas dienomis nebeneša maisto į lizdą, net ir jei vaikai ir prašo: reikia mokintis gyventi savarankiškai. Liko savaitė kita ir gandrų lizdai ištuštės iki sekančio pavasario.
Žuvinto rezervate mūsų nacionalinio paukščio lizdai kasmet stebimi ne dėl ypatingos meilės, o todėl, kad gandras yra geras aplinkos kokybės indikatorius. Atviro kraštovaizdžio žemės plotuose, supančiuose didžiausią Lietuvos pelkę, sėkmingai perėjusių gandrų vis dar daugėja. Jei prieš penkiolika metų jų skaičius buvo apie dvidešimt porų, tai šįmet – keturiasdešimt. Lizdus, kurių rezervate yra 54, užėmė 47 poros, 7 iš jų jauniklių užauginti nepavyko.
Žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, gandrų gausėjimo tendencija išlieka net ir po sausringų ir tikrai nepalankių dviejų ankstesniųjų metų. Tiesa, vidutinis sėkmingai užaugintų jauniklių skaičius vadoje šįmet vienas mažesnių, vos 2,4 paukščio: tik viena šeimyna buvo su 5 jaunikliais, dviejose užaugo keturi gandriukai.
Liepos pradžioje nerimavome dėl gandrų elgesio – net kelios poros išmėtė gandriukus, net ir gerokai paaugusius. Kaimyniniame lizde šalia rezervato baltieji gandrai taip pasielgė su visa penkių gandriukų vada, lizde prie rezervato direkcijos užaugo vos vienas jauniklis. Laimei, gausesni liepos lietūs ir vasariška šiluma vis tik sudarė pakankamas sąlygas daugelyje lizdų sėkmingai užauginti jaunąją kartą.
